Eilėje tarptautinių iniciatyvų , pradedant Pasaulinėje Alergijos Baltojoje Knygoje ( World Allergy White Paper, 2010), Globaliame Alergijos Atlase ( Global Allergy Atlas, 2014), Europos Komisijoje ( 2016 .04.26) iškeliama alergijos problema, įvardinant ją kaip svarbią visuomenės sveikatos problemą, Europoje paliečiančią iki 40 procentų gyventojų.
Lietuvoje ši problema ypač gerai matoma tarptautinių projektų lygmenyje: taip vykdytame maisto alergijos projekte ES 6 BP EuroPrevall ( 2005 – 2009) nustatyta, kad net 23,5 proc. Lietuvos pradinių klasių mokinių yra alergiški vienam ar kitam maisto produktui ir tik 16,9 proc. mokyklų turi tvarkos aprašą, nurodantį, kaip reikėtų elgtis kilus maisto alergijos priepuoliui. Iš visų tirtų mokyklų, kuriose yra maisto alergijomis sergančių mokinių, tik 31,9 proc. turi sudarytus šių mokinių sąrašus ir tik 26,3 proc. mokyklų buvo įgyvendinami kokie nors apmokymai, susiję su maisto alergijomis. Daugumoje mokyklų mokiniai nėra apsaugoti nuo atsitiktinio alergeno suvalgymo - alergiški vaikai daugumoje mokykloje valgo kartu su kitais mokiniais, todėl yra didesnė rizika, kad vaikai dalinsis maistu Duomenys iš neseniai vykusio ES 7 BP maisto alergijos IFAAM projekto ( 2013 – 2016) rodo, kad Lietuvoje tarp vaikų sparčiai auga alergija žemės riešutams, sezamui, kiviams. Comments are closed.
|
AutorėProf. R. Dubakienė - aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, turinti 40 metų stažą alergologijoje. Archyvas
October 2020
Kategorijos |