Nemažai augalų sukelia rekacijas kontakto vietoje veikiant ultravioletiniams spinduliams.
1938 metais H.Kuske parodė, kad augalų furokumarinai sukelia fotosensibilizaciją, o T. Jensen ir K.G. Hansen nurodė, kad ultravioletiniai spinduliai ( UVR) tarp 320 ir 380 nm sukelia didžiausią reakciją.
1967 metais anglai nustatė, kad sandalmedžio aliejus apsauginiuose saulės kremuose ir kosmetikoje naudojamas bergamotės aliejus sukelia įsijautrinimą ultravioletiniams spinduliams.
Fotojautrumas ( fotosensibilizacija) – tai procesas, kurio metu odoje vyksta reakciją dėl cheminės medžiagos ar vaisto, pavartoto išoriškai ar sistemiškai, veikiant matomai šviesai arba ultravioletiniams spinduliams.
Fotojautrumo reakcijos skiriamos į fototoksines ( jos žymiai dažnesnės) ir fotoalergines.
Fotojautrumo reakcijas numatyti yra sunku. Jos dažnesnės suaugusiems nei vaikams. Reikšmingi tokie veiksniai kaip:
Fotoalerginės reakcijos yra imunologinės, tačiau jų mechanizmas nėra visai aiškus. Jos išsivysto tik sensibilizuotiems asmenims, nepriklauso nuo dozės. Fotosensibilizuojančios medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios fotoreakciją.
Fotoalergines reakcijas negalima numatyti. Fototoksinės ir fotoalerginės reakcijos gali būti sukeltos keleto šimtų įvairiausių medžiagų, chemikalų ar vaistų. Dažniausiai jautrumą šviesai sukelia įvairūs medikamentai. Tai antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antidepresantai, antihistamininiai, diuretikai ir kiti.
Teksto apačioje matote barkūną - augalą, kuriame yra fumokumarinų.
1938 metais H.Kuske parodė, kad augalų furokumarinai sukelia fotosensibilizaciją, o T. Jensen ir K.G. Hansen nurodė, kad ultravioletiniai spinduliai ( UVR) tarp 320 ir 380 nm sukelia didžiausią reakciją.
1967 metais anglai nustatė, kad sandalmedžio aliejus apsauginiuose saulės kremuose ir kosmetikoje naudojamas bergamotės aliejus sukelia įsijautrinimą ultravioletiniams spinduliams.
Fotojautrumas ( fotosensibilizacija) – tai procesas, kurio metu odoje vyksta reakciją dėl cheminės medžiagos ar vaisto, pavartoto išoriškai ar sistemiškai, veikiant matomai šviesai arba ultravioletiniams spinduliams.
Fotojautrumo reakcijos skiriamos į fototoksines ( jos žymiai dažnesnės) ir fotoalergines.
Fotojautrumo reakcijas numatyti yra sunku. Jos dažnesnės suaugusiems nei vaikams. Reikšmingi tokie veiksniai kaip:
- cheminės medžiagos arba vaisto kiekis;
- odos raginio sluoksnio storis;
- odos pigmentacija;
- imuninės būklės stovis;
- radiacijos skvarbumas.
Fotoalerginės reakcijos yra imunologinės, tačiau jų mechanizmas nėra visai aiškus. Jos išsivysto tik sensibilizuotiems asmenims, nepriklauso nuo dozės. Fotosensibilizuojančios medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios fotoreakciją.
Fotoalergines reakcijas negalima numatyti. Fototoksinės ir fotoalerginės reakcijos gali būti sukeltos keleto šimtų įvairiausių medžiagų, chemikalų ar vaistų. Dažniausiai jautrumą šviesai sukelia įvairūs medikamentai. Tai antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antidepresantai, antihistamininiai, diuretikai ir kiti.
Teksto apačioje matote barkūną - augalą, kuriame yra fumokumarinų.
Prof. R. Dubakienė - aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, eilės tarptautinių alergologų organizacijų narė, pirmojo lietuviško vadovėlio „Alergologija“ autorė, Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė, akademikė. Daugiau nei 600 publikacijų autorė, pirmosios interneto alergologijos svetainės „Alergija, astma, imunologija“ kūrėja, UAB „Perspektyvos“ Alergologijos klinikos direktorė Rūta Dubakienė, turinti 40 metų stažą alergologijoje.
