Nustebino pavadinimas? Nesistebėkite, būna lr  netikėčiausių alerginių reakcijų.Tarkim, kad ir nukritusiems rudens lapams, permerktiems lietaus ar net netikėto pirmojo sniego.
    Tik, deja, kalti ne jie, o dėl meteorologinių sąlygų, ypač lietaus, juose besidauginatys mikroskopiniai grybai, liaudiškai vadinami pelėsiniais grybeliais.Tai mikroskopiniai organizmai, neturintys chlorofilo, mintantys organinėmis medžiagomis. Kartais jie būna patogeniški žmogui. Kad jie augtų, reikia ne žemesnės kaip 10 C oro temperatūros. Alergenai yra mikroskopinių grybų sporos, kurių dydis – 3-10 μm.
    Mikroskopiniai grybai dažniausiai sukelia alerginį rinitą ir bronchinę astmą. Pasaulyje aprašyta apie 50 000 jų rūšių. Alergologijoje ypač svarbios šios potencialiai alergeniškų mikroskopinių grybų rūšys: Alternaria alternata, Aspergillus fumigatus, Cladosporium herbarum, Candida albicans, Rhizopus nigricans, Penicillium notatum, Epicoccum nigrum, Botrytis cinereum, Mucor racemosus, Fusarium solani, Phoma sp., Curvularia sp., Aureobasidium sp.
     Lietuvoje vyrauja šie alergeniški mikroskopiniai grybai: Alternaria alternata, Aspergillus niger, Cladosporium herbarum, Penicillium notatum ir Rhizopus nigricans. Mikroskopiniams grybams gyvuoti būtina drėgmė. Jų būna atmosferos ore, kai vėjas išnešioja sporas. Pavyzdžiui, Cladosporium ir Alternaria sporų didžiausia koncentracija būna vasaros pabaigoje. Mikroskopiniai grybai labai paplitę ir auga praktiškai visur, jų randama net prietaisų mikroschemose. Be to, dauguma jų vartojami pramonėje: sūriams, antibiotikams, vynui, alui gaminti, todėl šie alergenai kartais sukelia profesines ligas. 
    
Nuotraukoje - Aspergillus niger

,   Pasiskiepijus žmogaus organizme vyksta intensyvus imuninės sistemos  persitvarkymas.  Natūralu, kad  kiekvienas žmogus  gali reaguoti skirtingai, nėra identiškų imuninių reakcijų.
  Pastebėjau, kad  pacientai klaidingai vertina alergines, imunologines  ir šalutines reakcijas į skiepą. Tai skirtingi dalykai, verti paaiškinimo.

  1. Šalutinės reakcijos į skiepą vyksta dėl paties skiepo poveikio ir dažniausios yra  temperatūra, šaltkrėtis, raumenų skausmai, silpnumas. Tačiau gali būti , kad  vakcinos poveikis imituoja kitą ligą. Tokiu atveju, tai nei vakcinos šalutinis poveikis, nei alergija, o anksčiau nenustatyta liga, dažniausiai autoimuninė liga. Pavyzdžiui, pasiskiepijusi jauna moteris kreipėsi dėl neįprasto silpnumo pojūčio, kurį priskyrė alerginei reakcijai po skiepo. Pati vartojo priešalerginius vaistus,  todėl tačiau jie vaistai nepadėjo. Pagal tam tikrus kitus jos duomenis bei rodiklius atlikome tyrimus ir įrodėme, kad tai  susijusę  ne su skiepu, o su sutrikusia skydliaukės veikla.

 2. Alerginės reakcijos į skiepą. Prisiminkime, kad alerginė reakcija vyksta tik į pakartotiną alergeno patekimą. todėl ji gali išsivystyti tik tuo atveju, jai asmuo yra gavęs tos medžiagos anksčiau. Labai reti atvejai, kai įvyksta anafilaksija, bet, pagal literatūros duomenis  ji tikėtina tik 1 atveju iš 100 000- 1 000 000 vakcinos dozių. 
  
 3. Imunologinės reakcijos po skiepo gali pasireikšti kaip tam tikri šalutiniai poveikiai dėl imuninės sistemos sutrikimo, pavyzdžiui dilgėlinė, alerginis vaskulitas ir kt. Deja, mes iš anksto negalime žinoti, kaip mūsų imuninė sistema sureaguos.  Tačiau, jei baiminamasi, vertėtų išsitirti ir susižinoti savo imuninės sistemos ypatumus. Gal  yra  imunologiniai sutrikimai, kurių net nejaučiate.
  

  Ne vieną nepaskiepytą  sergantį alerginėmis ligomis ima nerimas - jei skiepysiuos ar nebūsiu  alergiškas skiepui, ar neištiks manęs anafilaksinis šokas. Taigi ir plūsta pacientai pas alergologus.
  Tad tenka paaiškinti tokius dalykus:
​  1. Europos Alergologų ir klinikinių imunologų akademija šių metų gegužės mėnesį yra priėmus bendrą  sutarimą: alerginės ligos nėra kontraindikacija COVID-19 skiepams. Savaime suprantama, kad bendros rekomendacijos turi būti taikomos kiekvienu konkrečiu atveju, individualiai.
  2. Pagal WAO  ( World Allergy Organisation) , Pasaulinės Alergijos Organizacijos rekomendacijas, anksčiau buvusi paciento anafilaksinė reakcija yra didžiausias rizikos veiksnys, todėl tokius asmenis rekomenduojama skiepyti prižiūrint gydytojui alergologui .
   Tokias paslaugas teikia tretinio lygio alergologijos klinikos: Vilniaus universiteto Santaros klinikos bei Kauno Sveikatos mokslų universitetas.
   

  Lietuvoje laboratorinė alerginių ligų diagnostika neatsilieka nuo pasaulinių šios srities standartų.
Galime ištirti alergenų komponentus  ne tik moksliniams tikslams, bet ir pasiūlyti visuomenei praktinius sprendimus. Trumpą informaciją pateikiu lentelėje. Kai kurie alergenų komponentai yra labai agresyvūs ir gali sukelti kraštutinę alerginę reakciją - anafilaksiją. Tad būkime budrūs. 

​Didelės ir mažos anafilaksijos rizikos molekulės ( alergenų komponentai) 
Šaltinis                                   Didelės rizikos                                    Mažos rizikos
Žemės riešutas                Arah 1, 2, 3, 9                                         Arah 8, profilinas, CCD
Lazdyno riešutas             Cor a 8, 9, 14                                          Cora1, profilinas, CCD
Graikinis riešutas            Jug 1, 2 , 3                                               profilinas, CCD
Soja                                   Gly m 5, 6 , (4)                                         profilinas, CCD
Rosacea vaisiai                Pru p3, Mal d3                                        Pru p1, Mal d1, profilinas, CCD
Kviečiai                             Tri a1, Tri n19                                          profilinas, CCD
Vištos kiaušinis                nGald1, ovomukoidas                           nGal d4 lizocimas

   Konsultuodama mažuosius alerginėmis ligomis sergančius pacientus, supratau, kad  jų tėvai labai domisi gydymo naujovėmis. Kai manę paklausė, ar jų vaikui, sergančiam alergine bronchine astma, tiktų biologinė terapija, paklausiau, ar jie žino kas tai. Pasirodo, kad jie suprato, jog biologinė terapija, tai ta pati specifinė imunoterapija, t.y. gydymas alergenais. Teko paaiškinti, kad tai visiškai skirtingi gydymo būdai. 
   Biologinė terapija – tai naujas gydymo būdas, kai nusitaikoma į atskiras imuninės sistemos grandis. Dabar ypač sunkiai bronchinei astmai gydyti sukurti vaistai, veikiantys įvairais molekules , pvz. interleukinus – baltymus, aktyvinančius įvairių tipų leukocitus. Interleukinai – tai grupė citokinų (išskiriančių baltymus ar signalines molekules), kurių veikimas  pirmiausia  pastebėtas leukocituose. Jie labai svarbūs žmogaus imuninėi sistemai. Jei jų trūksta, susergama  autoimuninėmis ligomis, vystosi imuninis nepakankamumas, alerginės ligos. Interleukinus veikiantys preparatai vartojami žaizdoms, ŽIV, onkologinėms  ir imunodeficitinėms ligoms gydyti.        Trumpai tariant, kaip gydymo būdas,  biologinė terapija,  yra  panaši  į skiepyjimą. Įvairiais laiko intervalais į žmogaus organizmą ( kas  dvi, keturias arba aštuonias savaites)  yra suleidžiami tam tikri antikūnai, kurie nuslopina  uždegime esančias molekules sergant sunkia bronchine astma. Vaikams toks gydymas kol kas dar nėra iki galo įvertintas. 

    Ko gero, jums pasirodys šis klausimas gan keistas. Kas gi gali būti bendro tarp katės ir kiaulės? O bendrumų  esama, ir net tokių, kad nepatikėsite. Juk ne veltui  alergologija - ta keistenybių sritis, kuri kaskart mus nustebina.
   Prieš geroką dešimtmetį aprašyta  nauja alergijos mėsai forma. Pastebėta, kad kai kurie asmenys, kuriems pasireiškė alerginės reakcijos kiaulienai, nors tai pakankamai retas dalykas,  buvo įsijautrinę ir katės serumo albuminui (Fel d 2). Pasirodė, kad šis katės alergeno komponentas kryžmiškai reaguoja su kiaulienos serumo albuminu (Sus s 1). Šis reiškinys pavadintas kiaulienos-katės sindromu. Įsijautrinimas katėms įprastai išsivystydavo jų savininkams įkvepiant kačių kailio dalelių.O suvalgius kiaulienos, apytikriai po  2 valandų,  atsirasdavo dilgėlinis bėrimas. Kadangi  albuminas yra labilus, t.y. neatsparus karščiui, vartojant tik  labai gerai termiškai apdorotą kiaulieną,  alerginių simptomų  paprastai nebūna. 

    Prieš savaitę laiko JAV mokslinėje spaudoje paskelbta informacija, kad MInesotos universiteto mokslininkai sukūrė vaistą  prieš COVID - 19 -  elasmog​en. Tai baltymas, blokuojantis SARS-CoV - 2 viruso spyglio antigeno receptorius. Jis yra gaunamas iš ryklių ir pasirodė labai efektyvus kovoje prieš naująjį virusą.
  Taip pat neseniai atliktuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad  naujieji biologiniai vaistai- tocilizumabas ir sarilumabas, kurių veikimas pagrįstas uždegimo slopinimu, sergančiųjų  COVID-19 mirčių skaičių  sumažino nuo 36 iki 27 procentų. 
     Tikimasi, kad , kartu su intensyvia vakcinacija,  naujieji vaistai palengvins kovą su koronavirusu.
​
         
    

• Mieli Skaitytojai,

Vilniaus krašto alergologų ir klinikinių imunologų draugijos svetainėje patalpinta informacija  ir klausimai, kurių dažniausiai gali klausti alergiški pacientai apie skiepą prieš COVID 19: https://www.vaki.lt/naujienos/.
Kviečiame naudotis! 

     Ar pamąstėte kada, ar kilo jums klausimas – ar eglė sukelia alergiją? Bendrai paėmus, spygliuočiai alergiją sukelia labai retai. Dažnas pacientas pasiskųs pasivaikščiojęs po pušynus, gali pajusti akių niežulį, imti čiaudėti, pradeda bėgti nosis. Ir panašu, kad pamanoma apie pušų žiedadulkes, deja, jos per stambios, kad sukeltų šienligę, nes tik labai lengvos, smulkios, lakios, lengvai vėjo sklaidomos žiedadulkės gali tai sukelti.
      Tačiau spygliuočiai visgi gali sukelti nemalonius reiškinius ir tai yra siejama su Kalėdų egle – puošnia, dabinta žvilgančiais žaisliukais, apjuosta spalvingomis girliandomis, dideliais burbulais ir smulkiais karoliais.
​    Tai vadinamasis „Kalėdų eglės“ sindromas. Jis pasireiškia gan įprastai – panašu į susirgimą šienlige – ašaroja ir parausta akys, jas niežti, atsiranda užburkusi nosis, nebejaučiama įvairių kvapų. Prasideda varginantis kosulys, ima spausti krūtinę – trūksta oro. Pasibaigus Kalėdoms ir nurengus eglutę tokie reiškiniai dingsta savaime. Pastebėta, kad dažniau kenkia šviežios, o ne pastovėję eglės, kurios ką tik atvežtos iš miško.
      Pasirodo, kad svarbiausia  šio reiškinio priežastis yra eglės spygliuose esantys pelėsiai, jų sporos. Todėl sumažinus namuose drėgmę, galima žymiai palengvinti simptomus.
JAV apie 13%, Kanadoje  – 7% žmonių turi „Kalėdų eglės“ sindromą. Dažnai tai asmenys, turintys įvairių kvėpavimo problemų. Dažniausi pelėsiai – jų sporos yra gerai žinomos Alternaria, Cladosporium, Aspergillus, Penicillium rūšys. Kanados mokslininkai aptiko net 53 pelėsių rūšis, kurios 70% atvejų buvo šio sindromo sukėlėjais. Natūralias eglutes pakeitę dirbtinės eglės taip pat sukelia nemažai nepatogumų: jose yra eilė sintetinių medžiagų, kurios dirgina kvėpavimo takus .