Konsultuodama mažuosius alerginėmis ligomis sergančius pacientus, supratau, kad  jų tėvai labai domisi gydymo naujovėmis. Kai manę paklausė, ar jų vaikui, sergančiam alergine bronchine astma, tiktų biologinė terapija, paklausiau, ar jie žino kas tai. Pasirodo, kad jie suprato, jog biologinė terapija, tai ta pati specifinė imunoterapija, t.y. gydymas alergenais. Teko paaiškinti, kad tai visiškai skirtingi gydymo būdai. 
   Biologinė terapija – tai naujas gydymo būdas, kai nusitaikoma į atskiras imuninės sistemos grandis. Dabar ypač sunkiai bronchinei astmai gydyti sukurti vaistai, veikiantys įvairais molekules , pvz. interleukinus – baltymus, aktyvinančius įvairių tipų leukocitus. Interleukinai – tai grupė citokinų (išskiriančių baltymus ar signalines molekules), kurių veikimas  pirmiausia  pastebėtas leukocituose. Jie labai svarbūs žmogaus imuninėi sistemai. Jei jų trūksta, susergama  autoimuninėmis ligomis, vystosi imuninis nepakankamumas, alerginės ligos. Interleukinus veikiantys preparatai vartojami žaizdoms, ŽIV, onkologinėms  ir imunodeficitinėms ligoms gydyti.        Trumpai tariant, kaip gydymo būdas,  biologinė terapija,  yra  panaši  į skiepyjimą. Įvairiais laiko intervalais į žmogaus organizmą ( kas  dvi, keturias arba aštuonias savaites)  yra suleidžiami tam tikri antikūnai, kurie nuslopina  uždegime esančias molekules sergant sunkia bronchine astma. Vaikams toks gydymas kol kas dar nėra iki galo įvertintas. 

    Ko gero, jums pasirodys šis klausimas gan keistas. Kas gi gali būti bendro tarp katės ir kiaulės? O bendrumų  esama, ir net tokių, kad nepatikėsite. Juk ne veltui  alergologija - ta keistenybių sritis, kuri kaskart mus nustebina.
   Prieš geroką dešimtmetį aprašyta  nauja alergijos mėsai forma. Pastebėta, kad kai kurie asmenys, kuriems pasireiškė alerginės reakcijos kiaulienai, nors tai pakankamai retas dalykas,  buvo įsijautrinę ir katės serumo albuminui (Fel d 2). Pasirodė, kad šis katės alergeno komponentas kryžmiškai reaguoja su kiaulienos serumo albuminu (Sus s 1). Šis reiškinys pavadintas kiaulienos-katės sindromu. Įsijautrinimas katėms įprastai išsivystydavo jų savininkams įkvepiant kačių kailio dalelių.O suvalgius kiaulienos, apytikriai po  2 valandų,  atsirasdavo dilgėlinis bėrimas. Kadangi  albuminas yra labilus, t.y. neatsparus karščiui, vartojant tik  labai gerai termiškai apdorotą kiaulieną,  alerginių simptomų  paprastai nebūna. 

    Prieš savaitę laiko JAV mokslinėje spaudoje paskelbta informacija, kad MInesotos universiteto mokslininkai sukūrė vaistą  prieš COVID - 19 -  elasmog​en. Tai baltymas, blokuojantis SARS-CoV - 2 viruso spyglio antigeno receptorius. Jis yra gaunamas iš ryklių ir pasirodė labai efektyvus kovoje prieš naująjį virusą.
  Taip pat neseniai atliktuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad  naujieji biologiniai vaistai- tocilizumabas ir sarilumabas, kurių veikimas pagrįstas uždegimo slopinimu, sergančiųjų  COVID-19 mirčių skaičių  sumažino nuo 36 iki 27 procentų. 
     Tikimasi, kad , kartu su intensyvia vakcinacija,  naujieji vaistai palengvins kovą su koronavirusu.
​
         
    

• Mieli Skaitytojai,

Vilniaus krašto alergologų ir klinikinių imunologų draugijos svetainėje patalpinta informacija  ir klausimai, kurių dažniausiai gali klausti alergiški pacientai apie skiepą prieš COVID 19: https://www.vaki.lt/naujienos/.
Kviečiame naudotis! 

     Ar pamąstėte kada, ar kilo jums klausimas – ar eglė sukelia alergiją? Bendrai paėmus, spygliuočiai alergiją sukelia labai retai. Dažnas pacientas pasiskųs pasivaikščiojęs po pušynus, gali pajusti akių niežulį, imti čiaudėti, pradeda bėgti nosis. Ir panašu, kad pamanoma apie pušų žiedadulkes, deja, jos per stambios, kad sukeltų šienligę, nes tik labai lengvos, smulkios, lakios, lengvai vėjo sklaidomos žiedadulkės gali tai sukelti.
      Tačiau spygliuočiai visgi gali sukelti nemalonius reiškinius ir tai yra siejama su Kalėdų egle – puošnia, dabinta žvilgančiais žaisliukais, apjuosta spalvingomis girliandomis, dideliais burbulais ir smulkiais karoliais.
​    Tai vadinamasis „Kalėdų eglės“ sindromas. Jis pasireiškia gan įprastai – panašu į susirgimą šienlige – ašaroja ir parausta akys, jas niežti, atsiranda užburkusi nosis, nebejaučiama įvairių kvapų. Prasideda varginantis kosulys, ima spausti krūtinę – trūksta oro. Pasibaigus Kalėdoms ir nurengus eglutę tokie reiškiniai dingsta savaime. Pastebėta, kad dažniau kenkia šviežios, o ne pastovėję eglės, kurios ką tik atvežtos iš miško.
      Pasirodo, kad svarbiausia  šio reiškinio priežastis yra eglės spygliuose esantys pelėsiai, jų sporos. Todėl sumažinus namuose drėgmę, galima žymiai palengvinti simptomus.
JAV apie 13%, Kanadoje  – 7% žmonių turi „Kalėdų eglės“ sindromą. Dažnai tai asmenys, turintys įvairių kvėpavimo problemų. Dažniausi pelėsiai – jų sporos yra gerai žinomos Alternaria, Cladosporium, Aspergillus, Penicillium rūšys. Kanados mokslininkai aptiko net 53 pelėsių rūšis, kurios 70% atvejų buvo šio sindromo sukėlėjais. Natūralias eglutes pakeitę dirbtinės eglės taip pat sukelia nemažai nepatogumų: jose yra eilė sintetinių medžiagų, kurios dirgina kvėpavimo takus .
 

    Nors skiepai pasaulyje taikomi daugiau nei kelis šimtus metų, ir  dar 1808 m. Vilniuje įkurtas vienas pirmųjų Europoje Vakcinacijos institutas, ženkliai padėjo lietuviams kovoti su infekcinėmisi ligomis, dažnas įtartinai žiūri į COVID-19 vakciną.
      Priminsiu alergijos apibrėžimą – tai pakitusi, nenormali, iškreipta organizmo imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančias įprastines medžiagas. Natūralu, kad alergiški asmenys gali jautriau reaguoti  į  į įvairias vakcinas. Ir čia COVID-19 vakcina nėra kažkokia išskirtinė. Nors tai visiškai naujo tiko vakcina, kurioje nėra viso viruso, tėra tik viruso veiklioji dalis - transportinė RNR.          Nebūtinai reakcijos į skiepus turi būti alerginės-  alerginės reakcijos yra labai retos. Dažniau tai vietinės nealerginės reakcijos - patinimas, nedidelis temperatūros pakilimas. 
     Tam,  kad įvyktų alerginė reakcija, reikalingas pakartotinas vaisto ar vakcinos panaudojimas. Į pirmą pavartojimą, alerginė reakcija nevyksta.

   Išsigąstame, kai vaikas galimai užsikrėtė kirminais, nes mažasis kapsto smėlį, ima jį į burną.
Bet ne tik žmones ar naminiai gyvūnėlius apninka kirmėlės – parazitinių kirminų turi ir žuvys. Tokia apvalioji kirmėlė vadinama – Anisakis yra svarbi maisto alergijų priežastis  Todėl alergija, kaip mes galvotume, gali būti visai ne žuviai, bet būtent šiam parazitui. Yra pagamintas komercinis Anisakis alergenas, kuriuo galima nustatyti alergiją jam.
​   Dažniausiai šis žuvų parazito alergenas sukelia dilgėlinę. Galiu pasidalinti savo konsultuoto paciento istorija. Atvykus pacientei, ji  buvo išberta alerginiu niežtinčiu bėrimu, todėl jai nustatyta dilgėlinė. Nustatyti diagnozę nebuvo sudėtinga, nes visos alerginės ligos diagnozuojamos vizualiai. Pasirodo, pacientė dvi savaites Ispanijoje mėgavosi jūros gėrybėmis, valgė įvairias žuvis ir vieną gražią dieną atsibudo išberta, tarsi išlindus iš dilgėlių. Būtent jai ir nustatėme alergiją žuvų parazitui – Anisakis. Nors ji pati įtarė tik žuvį ir jūros gėrybes.

    Dabartinės jaunosios mamytės yra labai žingeidžios ir visą informaciją  rankiojasi internete, buriasi į klubus, diskutuoja, dalinasi įspūdžiais. Retai kuri paskaito knygą, kad įgytų tikrų žinių apie alergiją. Nuo jų neatsilieka ir rūpestingi jaunieji tėveliai, visažinio tonu protinantieji savo žmonas.  Nieko nepadarysi, kiekviena karta turi savo ypatumų. Jaunystė jaunyste, bet patirtis visados nepralenkiama.
    Čia trumpai pakalbėsiu ne apie žindymo galią , nulemiančią kūdikio sveikatos ateitį ir jo viso gyvenimo sėkmę, ką matau, konsultuodama ir vaikus, ir suaugusiuosius, o apie namų aplinką - rudens ir žiemos  vargus.
    Visi suprantame, kad namų aplinka  svarbi tiek kūdikiui, tiek mamai. Žindanti motina, atiduodama savo geriausią "vaistą" - pieną, rudenį ir žiemą pati gali patirti štai ką - sausą rankų ir veido odą, (kartais ir kūno). Tai didžia dalimi  dėl šildymo . Plastmasiniai sandarūs langų rėmai, nevėdinami kambariai, labai sausas oras. Tai ko gi norėti. Būtina kambario drėgmė turi būti nuo 40 iki 60 proc. santykinio drėgnumo. Drėgmę šiuolaikiniuose butuose galima palaikyti arba įrengta rekuperacine sistema arba oro drėkintuvais.  Drėkintuvų pasirinkimas tikrai didelis ir jų galima įsigyti internete be problemų.
     KItas dalykas - sausa žindančios motinos oda iš prigimties. Arba - buvęs atopinis dermatitas  kūdikystėje ir vaikytėje. Konsultuodama pacientus pastebėjau, kad vaikystėje patirtos odos problemos dažnai atsikartoja žindant kūdikį. Na, o dažnas rankų plovimas, skalbimas vėl išprovokuoja seniai buvusį atopinį dermatitą ar net  sukelia alerginį kontaktinį dermatitą.
     Žinant tai, galima sau padėti- paprasčiausiai drėkinti odą emolientais. Kokiais? Nėra vieno kurio geriausio - visi geri, jei  tinkamai sau parinkti.
  

​      

    Vis dažniau girdime – mažinkite cukraus kiekį maisto produktuose. Gamintojai netgi lenktyniauja vieni su kitais, kas įdės mažiau cukraus į savo gaminį: duoną, sausainius, pyragą. Kovojant su cukraligės epidemija, tai yra būtina. Visuomenėje gajus mitas, kad ir cukrus gali sukelti alergiją. Tačiau ar tai tiesa, pasidomėkime, ką kalba mokslininkai.
   Kai kalbame apie cukrų, turime omenyje angliavandenius, įskaitant paprastuosius cukrus monosacharidus: gliukozę, fruktozę ir galaktozę, lygiai kaip ir disacharidus – sacharozę. Kiek rodo moksliniai tyrimai, nėra jokių duomenų apie imunologinių IgE nulemtą reakcijų buvimą vartojant cukrų. Tačiau vartojant cukrų galimas jo metabolinis netoleravimas dėl fermentinio žmogaus žarnyno dicharidazių nepakankamumo . Netoleravimas pasireiškia viduriavimu ar kitais gastrointestiniais simptomais.
    Fermentų: laktazės, maltazės ir sacharozės nepakankamumas sukelia malabsorbcijos sindromą atitinkamam cukrui. Angliavandenių fermentų nepakankamumas gali būti įgytas ar įgimtas. Dažniausias įgimtas yra laktazės fermento nepakankamumas. Lietuvių populiacijoje jis sutinkamas iki 30 proc.
Dėl įtariamos „cukraus“ alergijos dažnai pacientai įtaria gaiviuosius gėrimus, o ypač populiariąją koka-kolą.
   Visuomenėje plintanti nuomonė, kad  konservantai sukelia alergines reakcijas yra gerokai perdėta. Beje, koka kola buvo tiriama kaip viena cukraus hipereaktyvumo priežasčių vaikams.
    Įrodyta, kad ne cukrus, o dirbtinis saldiklis – aspartamas tikrai įtakoja vaikų psichiką ir sukelia jos dirglumą.