Tuoj  švęsime  Rasos ar Joninių šventę, ieškosime paparčio žiedo.

O ar yra alergija paparčiams? Taip, yra. Juk ir jis - augalų karalystės  atstovas. Nors sunku paparčio žiedą pamatyti,  jo sporos, kurios prikibę apatinėje lapo dalyje  - stiprus įkvepiamasis  alergenas , galintis sukelti alerginę slogą ar paūminti bronchinės astmos simptomus.

Na, o namuose auginamas papartis, jį palietus, gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą, vieną tokį atveją neseniai aprašė JAV alergologai.

Kaip žinia, bet kuris maisto produktas gali tapti alergenu. 

Tačiau yra labai netikėtų radinių , ypač Lietuvos gyventojams.
Noriu pasidalinti patyrimu, konsultuojant vieną ligonį, kuris buvo jautrus beržo žiedadulkėms ir beveik visada išvykdavo iš Lietuvos prasidėjus medžių žydėjimams. Kaip ir daugumai, jam buvo kryžminės reakcijos į maisto produktus. Jis negalėjo valgyti lazdyno riešutų, persikų, obuolių, abrikosų. kriaušių. Kartą lankydamasis Malaizijoje jis paragavo duonmedžio,  vaisiaus, atsikando jo kąsnelį. Ir ką gi?
Ligoniui pradėjo graužti burną, užkimo balsas, prasidėjo sausus kosulys. Pasirodo, literatūroje jau aprašyti keli tokie atvejai, kai ligoniai, jautrūs beržo žiedadulkėms, sureagavo į duonmedžio vaisiaus minkštimą.

Duonmedis (anglškai Jack fruit) -  tai tropinis vaisius, priklausantis Moraceae šeimai. Jis yra kaulavaisis, savo sudėtyje turi nemažai latekso ir naudojamas Rytų medicinoje gydant įkandimus, sumušimus ir pūlinius. Duonmedžio vaisius labai  sumažina gliukozės kiekį kraujyje, jo hipoglikeminis poveikis geresnis net už kai kuriuos vaistus nuo diabeto.  

 Jau prasidėjo žemuogių ir braškių sezonas.
Žemuogėse yra nemažai geležies, o braškėse vario, magnio, mangano. Abiejose uogose gausu folatų, vitaminų B,C ir K.

Tiek žemuogės, tiek braškės priklauso Rosaceae šeimai, kurioje yra ir :
persikas,
vyšnia,
avietė,
gervuogė,
obuolys.
Todėl tarp šių produktų gali vykti kryžminės reakcijos- tai ypač svarbu alergškiems beržo žiedadulkėms.

Braškės pasižymi histaminą atpalaiduojančiu poveikiu, todėl daugiau jų prisivalgius gali išberti, dažniausiai - dilgėliniu bėrimu. Tai  dažniau pasitaiko alergiškiems
asmenims.

Vaikams, jei jie nėra alergiški, braškes rekomenduojama duoti 12 mėn amžiaus, nors kai kuriose šalyse siūloma jas skanauti ir nuo 6 mėnesių duodant 1/4 ar 1/2 puodelio. Saugumo sumetimais, kad vaikas neužspringtų  jas siūloma supjautyti mažais gabalėliais.
Braškės puikiausiai tinka ne tik žalios: sutrintas, jas galima dėti į įvairius patiekalus ar skanumynus.

Žemuogės ir braškės priklauso taip vadinamiesiems atopiniams maisto alergenams. Jei į šias uogas  reaguojate, vadinasi turite alergijos genus.

 Lietuvoje yra daug alergeniškų piktžolių: pelynas arba kietis (žydi liepos gale - rugpjūčio mėnesį), varputis, balanda.
Pats svarbiausias jų - pelynas arba kietis , galime sakyti vyraujantis Lietuvos alergeninių žiedadulkių karalius .
Išskirti pelyno alergenai: Art v 1 – 47 kDa baltymas, Art v 2- 34-38 kad glikoproteinas ir Art v 3 – 10 kDa lipidus pernešantis baltymas ( lipid transfer protein – LTP ).
Kiečiai ir  jų atmaina kartieji kiečiai - pelynai sukelia kryžmines reakcijas su ramunėlėmis, ramunėmis, gerberomis, saulėgražomis ir kitais astriniais ( graižažiedžiais).

Yra aprašytos kryžminės reakcijos tarp pelyno, salierų, morkos ir  Apiaceae šeimos ( anyžiaus, koriandro, krapų, kmynų) prieskonių taip vadinamasis salierų-morkų- pelyno – prieskonių sindromas. Tai svarbu žinoti įsijautrinusiems kiečiui sergantieims.
Rasti bendri alergenų epitopai tarp kiečio/pelyno ir garstyčių bei pistacijų riešutų. Dauguma šių žolių priklauso tai pačiai šeimai, todėl galimos kryžminės reakcijos tarp jų.

Rugiai ( Secale sereale)
Kultūriniai rugiai turi 30 baltymų, kurie yra potencialūs alergenai, 7 iš 17 jų apibūdinti kaip kaip didieji alergenai, išsamiai ištirtas tik Sec c5. Rastos kryžminės reakcijos su saulėgrąžų, kukurūzų alergenais. Rugių žiedadulkių ir ruginių miltų alergenai yra identiški. Iš rugių išskirtos endochitinazės, endobeta-1,3- gliukanazės ir į taumatiną panašūs baltymai. Panašūs baltymai randami žiemkenčių rugių lapuose. Šie baltymai  neleidžia susidaryti ledo kristalams.

Kviečiai ( Triticum sativum)
Vyksta kryžminės reakcijos tarp rugių, avižų, motiejuko, šunažolės žiedadulkių alergenų. Žiedadulkėse yra 1,3 – betagliukanazė, alergenas, kuris yra pagrindinis alyvmedžių alergenas, todėl net 65 proc. ligonių į jį reaguoja.

Miežiai ( Hordeum vulgare)
Stipriausios kryžminės reakcijos stebimos su rugiais, kviečiais  migle, pašiaušėliu, motiejuku. Išsamiausiai ištirtas Hor v9 alergenas. Miežių žiedadulkių klonuota DNR turi panašią amino rūgščių seką , kaip motiejuko Phl p5, Phl p5a ir Lol p1v, kaip ir miglės izoalergenas  Poa p9.

Motiejukas ( Phleum pratense) -
vienas labiausiai paplitusių miglinių  (Poaceae) šeimos augalų. Jis turi 28 antigenus, kuri 13 yra alergenai ir jungiasi su IgE išskirti alergenai: rPhl p1 (rekombinantinis), Phl p 2, Phl p 4, Phl p 5,  Phl p 6,  Phl p 7- kalcį jungiantis baltymas,  Phl p 11,  Phl p 12 ( 14, 2 kDa profilinas) . Kryžmiškai reaguoja su visomis žolėmis: rapsu, avižų, rugių, kviečių, miežių, kukurūzų žiedadulkėmis. Turi profilino, kuris randamas beržo ir pelyno žiedadulkėse. Motiejuko alergenai yra vieni išsamiausiai ištirtų alergenų.

Miglė ( Poa pratensis) .
 Rasti 26 miglės žiedadulkių alergenai , kurių svarbiausias yra Poa p ir dvi izoformos Poa p 1a (  35,8 kDa baltymas) ir Poa p 1b (  33 kDa baltymas) .Poa p 5 yra sensibilizuoti 90 proc. ligonių, jautrių miglės alergenui, Poa p 10 yra profilinas, identiškas salierų profilinui. Kryžminės reakcijos vyksta tarp įvairų žolių žiedadulkių.

Svidrė ( Lolium perenne) turi apie 32 alergenus Lol p 1, Lol p 2, Lol p3, Lol p4, Lol p5 Lol p9, Lol p10 -  citochromas C. Galimos kryžminės reakcijos su rapsu, kukurūzais.

Pašiaušėlis ( Alopecurus pratensis) – rasti 24 jo antigenai, kryžmiškai reaguoja su kitų žolių žiedadulkėmis.

Šunažolė ( Dactylis glomerata) labai dažna pievų žolė, ja daugiausiai užsodintos Lietuvos kultūrinės pievos Šunažolės alergenai telkiasi ne tik žiedadulkėse, bet ir lapuose bei stiebe. Nustatyti šie alergenai: Dac g1, Dac g2, Dac g3 ( 14 kDa baltymas), Dac g4 ( didysis 59 kDa baltymas), Dac g5. Kryžminės reakcijos vyksta ne tik su kitomis Poaceae augalų žiedadulkėmis bet ir net 95 proc. atvejų su javais. Rasta 65 % bendrų amino rūgščių tarp Dac g3 ir Lolp3, manoma, jog tai – homologai. Galimi bendri antigenai su šunažolės , pelyno ir ambrozijos alergenų su obuolio minkštimo alergenais.
Dirsė ( Bromus hordaceus) – dažnai sutinkama žolė. Jos žiedadulkės kryžmiškai reaguoja su kitomis žolių žiedadulkėmis.

Ambrozija yra pats stipriausias alergenas iš visų žiedadulkinių alergenų.
Kažkada grėsmę kėlęs tik Šiaurės Amerikos gyventojams, augalas persikėlė į Europą, kur išplito centrinėje jos dalyje ( Šveicarija, Austrija, Vengrija ir kt. šalys) . Galima manyti, kad šiltėjant klimatui ji pasirodys ir Lietuvoje. 
Ambrozija labai panaši į kanapę, jos tokie pat gražūs karpyti lapai. Ambrozija pradeda žydėti vėlai – liepos pabaigoje ir rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais Manoma, kad vienas iš ambrozijos žiedadulkių alergenų yra profilinas, todėl yra galimos kryžminės reakcijos su agurkinių šeimos atstovais: agurkais,
melionais,
cukinijomis,
arbūzu.
Aprašomos kryžminės reakcijos su:
persimonu,
rūgštyne,
saulėgrąža.
Sienžolė, paplitusi Europoje VIduržemio jūros regiono piktžolė, Lietuvoje neauga.

Alergija marihuanai gali pasireikšti įvairiomis alerginėmis ligomis:
   alergine sloga ( alerginiu rinitu),
   alerginiu akių uždegimu ( alerginiu konjunktyvitu),
   astma,
   maisto alergija,
   egzema,
   kontaktine dilgėline,
   anafilaksija,
​   vaistų reakcijomis.
Dažniausiai sutinkama alergija marihuanai  dėl kanapių žiedadulkių poveikio arba dėl marihuanos  rūkymo. Išsivysto ne tik alerginio  rinito ir konjunktyvito reiškiniai, bet ir nosies paburkimas , sausas kosulys, dusulio priepuoliai, švilpiantis alsavimas.
Gan dažnai stebima, ypač JAV, maisto alergija, kadangi kanapių sėklos naudojamos eilėje maisto produktų. Apie galimas kryžmines reakcijas buvo rašyta prieš tai buvusiame skyrelyje.
Anafilaksija išsivysto tada, kai suvalgoma kanapių sėklų, ypač kai jomis pagardinamos  jūros gėrybės.
Anafilakcija gali kilti ir dėl intraveninio marihuanos naudojimo.
Pramoninės kanapių dulkės sukelia profesines kvėpavimo takų ligas, tokias,.kaip bisinozė.



   

     Kadangi kanapės žydi , kaip ir visi augalai, užsienio literatūroje jau yra aprašoma šienligė, sukelta šio augalo žiedadulkių. Šios šienligės simptomai visiškai nesiskira nuo kitų šio susirgimo simptomų ( apie tai skaitykite tinklaraštyje ankstesniuose straipsneliuose). Ši šienligės rūšis  paplitusi JAV, kur auginami dideli kanapių plotai.
    Lietuvoje, kurioje  pluoštines kanapes leidžiama auginti, taip gali atsirasti įsijautrinimo  šio augalo žiedadulkėms.
       Verta pažymėti, kad gali būti kryžminės reakcijos tarp kanapių žiedadulkių ir  maisto produktų:
   pomidorų,
   persikų,
   bananų,
   migdolų,
   baklažanų,
   kaštainių,
   citrusų vaisių.
     

 Žmonių reakcija į to paties vabzdžio įkandimą gali iš esmės skirtis. Reakcija  priklauso nuo to, kaip tas asmuo reaguoja į vabzdžio išskirtas biologiškai aktyvias medžiagas, nuodus.
Natūrali organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą yra paraudimas, patinimas, niežulys.
 Ši reakcija vabzdžiui įgėlus į minkštuosius audinius prie akies, lūpos, reakcija bus didesnė negu įgėlus  ranką, nugarą ar koją. Turi reikšmės ir koks vabzdys sugėlė.
Mirtiną anafilaksinį šoką dažniausiai sukelia bičių, vapsvų širšių nuodai.
Kuo alerginė reakcija skiriasi nuo paprastos?  
Alerginė reakcija pasireiškia tada, jei po įgėlimo pasireiškia dilgėlinis bėrimas, pradeda tinti lūpos, trūkti oro, svaigti galva. Tada patariama pakelti žmogaus kojas aukštyn, virš galvos, kad kraujas sutekėtų į galvą ir į smegenis, kad šie turėtų kraujo, neprasidėtų greitas smegenų badas.
Sunkiausia alerginė reakcija – žaibinis anafilaksinis šokas, kai kraujo spaudimas staiga nukrinta iki 0 ir žmogus miršta. Dilgėlinis bėrimas, stiprūs tinimai lūpos, galvos svaigimas, dusimas – ir anafilaksinį šoką  pranašaujantys požymiai. Kartais dar būna kelios minutės laiko susiorientuoti, kad vysta alerginė reakcija, skubiai žmogui į raumenis leisti adrenaliną, kviesti greitąją pagalbą.
Gana dažnai alerginės reakcijos prasideda netikėtai, nenujaustos ir nenumatytos. Neretai  žmogus net nežino, kad yra alergiškas įkandimui.
Jeigu vieną kartą žmogui įgėlė bitė, bet nieko tokio nebuvo, antrą kartą gali ištikti žaibinis anafilaksinis šokas. Dažnai jis išsivysto labai specifiškiems dalykams – tik vapsvos ar bitės nuodams. Baisiausia, kai jis būna  netikėtas, nenumatytas. Staigiai krenta kraujospūdis ir žmogus miršta.
alerginė reakcija paprastai būna pakartotinė į jau sutiktą alergeną.