​Visi norime būti gražūs. Ir griebiamės net tokių dalykų, kurie kelia didelį pavojų.
Medicinoje botulinas naudojamas gydant nervų ligas, tokias kaip blefarospazmas ir dalinis veido paralyžius. Botulinas – tai neurotoksinas, gaunamas iš bakterijos Clostridium botulinum. Jis veikia blokuodamas acetilcholino patekimą iš aksono į raumeninę skaidulą.
Pastaruoju metu botulinas labai paplito plastinėje chirurgijoje, dermatologijoje. Juo mažinamas veido raukšlių kiekis, lyginama veido oda. Ir, nors mokslinėje literatūroje aptariamas poveikis nelabai žymus, aprašytas mirties nuo anafilaksinio šoko po botulino injekcijos atvejis. Mokslinėje literatūroje analizuojami ir kiti, net alergijos, atvejai. Vienai pacientei botulinu lyginant odos raukšles ištino veidas – įvyko veido edema.
Dažnai naudojant botulino toksiną, ima gamintis antikūnai, todėl natūralu, kad įvyksta alerginė reakcija. Aprašoma, kad jos metu tinsta liežuvis, lūpos, veidas, akių vokai. Gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų: dusulys, švilpiantis kvėpavimas.
Kaip rašoma moksliniame straipsnyje, botulino toksinas dėl savo blokuojamųjų savybių mažina niežulį. Kartais šią savybę galima tikslingai išnaudoti gydant alergines odos ligas. Tačiau visados turime rinktis, kas mums svarbiau – grožis ar sveikata. Ką gi, pasirinkimas – laisva valia.

​Galime sakyti, kad alergija yra dvidešimtojo amžiaus kūdikis. Tačiau  aprašymai, kuriuos  galėtume laikyti jos užuominomis, pasiekia mus jau iš senovės Egipto. Rašytiniai šaltiniai iš faraonų valdymo laikų mums byloja, kad  pirmą kartą grėsminga alerginė reakcija aprašyta hieroglifais Egipto papiruse. Jame rašoma, kad 2641 m. pr. Kr. įgeltas vapsvos mirė faraonas Menas. Kitame,  Eberso, papiruse aprašomas dusulio - bronchinės astmos gydymas. Kiek vėliau  Graikijoje gydytojas Aretajas iš Kapadokijos (120–180) taip pat aprašė ligos, kurią jis pavadino asthma, simptomus, eigą, sukėlėjus. Manyta, kad  tą ligą sukelia dvasios šaltis ir drėgmė.
Žymusis medicinos tėvas Hipokratas (460–375 m. per. Kr.) pirmasis aprašė alergiją maistui, o Titui Lukrecijui karui (98–55 m. pr. Kr.) priklauso sparnuota frazė „... unt quod ali cibus est, alirs fuat aere venenum“ („Kas vienam – maistas, tas kitam – nuodas“). Istorijos tyrėjai  mano, kad tai, galimai alergijos maistui supratimo užuomina.
Išsamiai apie astmos gydymą rašė žydų išminčius Mošė Maimonidas (1135–1204). Jis aprašė profilaktikos priemones ypač daug dėmesio skirdamas mankštai, masažui ir dietai.
Keliolika paskesnių šimtmečių buvo gilinamos žinios apie astmą. T. Willis (1621–1675) nustatė, kad astmą sukelia bronchų raumenų spazmai; seras J. Floyeris (1649–1734) pats sirgdamas bronchine astma,  puikiausiai aprašė jos priežastis ir pirmąkart apibūdino organizmo pakitimus ja sergant. Gydytojas iš Italijos B. Ramazzinis (1633–1714) pirmasis aprašė grūdų dulkių sukeltą astmą. Todėl jis gali būti laikomas ne tik alergologijos, bet ir profesinių ligų pradininku.
  Atradus bronchinės astmos priežastis, prasidėjo tikrosios alergijos era. Ją pradėjo anglų mokslininkai. 1618 m. J. Bostockas paskelbė pranešimą apie „Periodinį akių ir nosies pažeidimą“ ir jį pavadino „vasaros kataru“, arba šienlige.

​

Kiekvienais metais balandžio 29 dieną minima Tarptautinė imunologijos diena, kurios metu visuomenei pristatomi imunologijos pasiekimai. Šių metų imunologijos dienos tema – Imunitetas ir senėjimas. Minint imunologijos dieną, Lietuvos imunologų draugija ir Lietuvos mokslų akademijos Alergologijos komisija organizuoja konferenciją “Per gyvenimą su alergija: nuo vaikystės iki senatvės”. Konferencijoje bus aptariami aktualūs imunologijos ir alergologijos klausimai, susiję su senėjimu. Kaip keičiasi mūsų imuninė sistema ir jos atsakas į alergenus organizmui senstant? Ar vyresniame amžiuje padidėja, ar sumažėja alerginių ligų rizika? Kodėl svarbi tiksli alerginių ligų diagnostika? Kokiems alergenams dažniausiai įsijautrinę Lietuvos gyventojai? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus pateiks konferencijos pranešėjos – akad. Rūta Dubakienė, akad. Aurelija Žvirblienė, dr, Asta Miškinienė, gyd. rezidentė Gabija Biliūtė. Konferencija skirta specialistams ir plačiajai visuomenei, joje laukiami visi besidomintieji.

Tarptautinei Imunologijos dienai skirta konferencija 
“Per gyvenimą su alergija: nuo vaikystės iki senatvės”

 Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Mažoji salė, Gedimino pr. 3, Vilnius
2024 m. balandžio 29 d.
 Organizatoriai: LMA Alergologijos komisija, Lietuvos imunologų draugija
 
KONFERENCIJOS PROGRAMA

14:00-14:10
Konferencijos atidarymas
LMA Alergologijos komisijos pirmininkė akad. Rūta Dubakienė, Lietuvos imunologų draugijos prezidentė akad. Aurelija Žvirblienė

14:10-14:30
Imuninės sistemos senėjimas.
Akad. Aurelija Žvirblienė
 
14:30-15:00
Alergija žmogaus gyvenimo tėkmėje.
Akad. Rūta Dubakienė
 
15:00-15:30
Tikrieji alergijos kaltininkai: nuo žiedadulkės iki molekulės.
Dr. Asta Miškinienė
 
15:30-16:00
Kam alergiški Lietuvos gyventojai?
Gyd. Gabija Biliūtė
 
16:00
Diskusijos, kava, arbata
 

 

   Kiekvieni metai mokslui atneša ką nors naujo. Tai kas gi naujo alergologijoje? Apžvelgus užsienio literatūrą matome, kad intensyvus nenuilstamas darbas  duoda vaisių: sintezuojami nauji vaistai, atrandami nauji diagnostikos ir gydymo metodai, aptinkami nauji svarbūs alergenai.
   Štai svarbiausia alergologijos naujiena 2024 metais :
   Amerikos FDA ( Food Drug Agency maisio, vaistų agentūra) patvirtino maisto alergijos gydymą vyresniems nei 1 metų vaikams  omalizumabu ( tai biologinės terapijos vaistas, Lietuvoje jo skyriamo indikacijos yra sunki bronchinė astma ir lėtinė dilgėlinė . 
    Gauti geri rezultatai gydant maisto aleregiją žemės riešutams.
Tai naujas proveržis alerginių ligų gydyme.
  

    Tobulėjant alerginių diagnostikai atsiranda naujų tyrimo metodų, kurių interpretacija yra palyginti nauja ir  pacientai dažnai pasimeta gavę tyrimų rezultatus.
 Čia supažindinti su kai kuriomis alergologijos sąvokomis.
  Alergeno komponentas - tai alergenų šaltinyje esantis, dažniausiai baltyminės struktūros, savarankiškas alergenas.
    Alergenų šaltinį sudario įvairios aplinkos medžiagos kaip pvz., žiedadulkės, maisto produktai, iš jų labai svartbūs riešutai. Šios medžiagos  savo sudėtyje turinti daug skirtingų baltymų, kurių dalis priskiriami alergenams. 
  CCD - tai kryžmiškai reaguojanti karbohidratinė determinantė ( angliškai cross-reactive  carbohydrate determinant) .Diagnostinė CCD reikšmė svarbi tais atvejais, yra kryžminės reakcijos.
     Kryžminiai alergenai; kryžmiškai reaguojantys alergenai tie, kurie jungiasi su kelias skirtingais alergenais, tokie alergenai laikomi kryžmiškai reaguojantys. Kuo alergenų amino rūgščių sekos panašesnės viena į kitą, tuo didesnė kryžminių reakcijų tikimybė.

   Kaip žinia, gyvatės, kaip ir visi kiti ropliai neturi nei kailio, nei epidermio, kuris galėtų įjautrinti, todėl alergija gyvatėms yra ypač reta. Jautriems gyvatėms asmenims simptomai dažniausiai pasireiškia odoje arba kvėpavimo takuose. Dažniausiai su tuo susiduria zoologijos sodų terariumų darbuotojai
   Liečiant gyvatę, dėl jos odoje ir žvynuose esančių baltyminės kilmės medžiagų gali kilti sudirginimas ar net alerginis kontaktinis dermatitas. Sureaguoti gali ir kvėpavimo takai, kai paėmus į rankas gyvatę atsiranda švokščiantis kvėpavimas ir dusulys.
     Aprašoma, kad  gyvatės dažnai maitinamos katėms ir šunims skirtu maistu, o tai irgi gali įtakoti
alergines reakcijas.
    Na, bet baisiausi yra gyvačių įkandimai ir jų nuodų sukeltos alerginės reakcijos.
    Apie - kitame skyrelyje.  

      Alerginės ligos vasarą , galima sakyti, "elgiasi" įvairiai: vienos paūmėja, kitos beveik kuriam laikui nurimsta.Tam įtakos turi alergenai: vasarą namų dulkių erkės beveik nesidaugina. Be to ir mes laiką leidžiame dažniausiai ne namie, o lauke. O žydinčios pievos, žolių, smilgų smilgelių žiedadulkės sargdina sergančiuosiu šienlige.
    Bet, ko gero, labiausiai šiais klimato atšilimo laikais mus veikia saulė, ir daugeliui ji sukelia - saulės dilgėlinę. Kuo ji pasireiškia? Šviečiant saulei, t.y. veikiant ultravioletiniams spinduliams, atvirose kūno vietose, paraudusioje odoje atsiranda balkšvos pūkšlės. Išbertas vietas labai niežti.  Įsidėmėkite  - saulė šiuo atveju yra provokuojantis veiksnys, o ne alergenas.
     Patiriantys saulės dilgėlinę dažnai serga įvairiomis lėtinėmis ligomis.
     Kaip saugotis? Svarbiausia vengti saulės, naudoti apsauginius kremus, o išbėrus gerti priešalerginius (antihistamininius) vaistus.
​

     Gal kai kam kyla šis klausimas -  ar galiu valgyti pupeles, žirnius , jei esu alergiškas žemės riešutui. Atsakymas nebus vienareikšmis. Tiek žemės riešutas, tiek kiti ankštiniai turi daug baltymo, tačiau tie baltymai skiriasi savo struktūrinėmis savybėmis.
     Žemės riešutas turi kaupimo baltymą, kuris yra labai agresyvus ir gali sukelti anafilaksines reakcijas. Svarbu ir tai, kad jis alergeniškumo nepraranda net termiškai apdorotas, todėl alergija žemės riešutams lieka visam gyvenimui.
    Nustatyta, kad  virš 50% asmenų, alergiškų žemės riešutui, gali būti alergiški ir kitiems ankštiniams (sojai, pupelėms) pagal odos testus ar kraujo antikūnų tyrimus, tačiau net 95% iš jų toleruos ir galės valgyti  kryžmiškai reaguojančius ankštinius. Nors žemės riešutai nesusiję su kitais riešutais, JAV apie 35% kūdikių, alergiškų jiems, išsivysto alergija ir kitiems riešutams. 
​       Pažymėtina, kad dauguma žmonių yra alergiški ne visiems, o tik vienam  kuriam riešutui .
      Vaikams, alergiškiems žemes riešutams,  rekomenduojama nevalgyti ir kitų rūšių riešutų .

    Pastaraisiais metais, gan sparčiai augant autizmo spektro sutrikimų diagnozavimui tarp vaikų, ne vienam kyla klausimas - ar yra ryšys tarp alergijos  ir autizmo? Juolab, kad sergančiųjų alerginėmis ligomis tarp vaikų yra tikrai nemažai, pvz.EuroPrevall tyrimo duomenimis maisto alergija Lietuvoje tarp mokyklinio amžiaus  vaikų   sutinkama net virš  16 proc.
 Kadangi remiuosi grynai moksliniais tyrimais ir straipsniais prestižiniuose alergologijos žurnaluose, galiu pasidalinti tuo, kas ten rašoma.
    Štai Guifeng ir kiti 2018 metais  JAMA žurnale atspausdino straipsnį, kuriame nustatė  teigiamą koreliaciją tarp alergijos ir autizmo vaikystėje. Tirtas maisto alergijos ir autizmo ryšys. Tačiau kol kas diskutuojama, ar autizmas padidina alergiškumą, ypač maisto alergijos atveju net trigubai, ar pati maisto alergija sąlygoja autizmo vystymąsi. Svarstoma ir tai, kad gal jas abi sąlygoja kažkoks trečiasis nežinomas veiksnys.
​   Kitame straipsnyje teigiama, kad smegenų putliųjų ląstelių aktyvacija dėl alerginių, aplinkos, imuninių, neurohormoninių, toksinių ar stresinių faktorių yra susijus ir sukelia tam tikrų smegenų sričių alergiją, kuri paliečia kalbą ir elgesį. Tokiu atveju autizmas yra siejamas su vėliau besivystančiu vietiniu encefalitu, t.y. alerginiu smegenų uždegimu.
     Šios srities tyrimai yra toliau vystomi, ir gal neužilgo bus aiškiau  - kas, kaip ir kodėl.