Kadangi kanapės žydi , kaip ir visi augalai, užsienio literatūroje jau yra aprašoma šienligė, sukelta šio augalo žiedadulkių. Šios šienligės simptomai visiškai nesiskira nuo kitų šio susirgimo simptomų ( apie tai skaitykite tinklaraštyje ankstesniuose straipsneliuose). Ši šienligės rūšis  paplitusi JAV, kur auginami dideli kanapių plotai.
    Lietuvoje, kurioje  pluoštines kanapes leidžiama auginti, taip gali atsirasti įsijautrinimo  šio augalo žiedadulkėms.
       Verta pažymėti, kad gali būti kryžminės reakcijos tarp kanapių žiedadulkių ir  maisto produktų:
   pomidorų,
   persikų,
   bananų,
   migdolų,
   baklažanų,
   kaštainių,
   citrusų vaisių.
     

 Žmonių reakcija į to paties vabzdžio įkandimą gali iš esmės skirtis. Reakcija  priklauso nuo to, kaip tas asmuo reaguoja į vabzdžio išskirtas biologiškai aktyvias medžiagas, nuodus.
Natūrali organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą yra paraudimas, patinimą, niežulį.
 Ši reakcija vabzdžiui įgėlus į minkštuosius audinius prie akies, lūpos, reakcija bus didesnė negu įgėlus  ranką, nugarą ar koją. Turi reikšmės ir koks vabzdys sugėlė.
Mirtiną anafilaksinį šoką dažniausiai sukelia bičių, vapsvų širšių nuodai.
Kuo alerginė reakcija skiriasi nuo paprastos?  
Alerginė reakcija pasireiškia tada, jei po įgėlimo pasireiškia dilgėlinis bėrimas, pradeda tinti lūpos, trūkti oro, svaigti galva. Tada patariama pakelti žmogaus kojas aukštyn, virš galvos, kad kraujas sutekėtų į galvą ir į smegenis, kad šie turėtų kraujo, neprasidėtų greitas smegenų badas.
Sunkiausia alerginė reakcija – žaibinis anafilaksinis šokas, kai kraujo spaudimas staiga nukrinta iki 0 ir žmogus miršta. Dilgėlinis bėrimas, stiprūs tinimai lūpos, galvos svaigimas, dusimas – ir anafilaksinį šoką  pranašaujantys požymiai. Kartais dar būna kelios minutės laiko susiorientuoti, kad vysta alerginė reakcija, skubiai žmogui į raumenis leisti adrenaliną, kviesti greitąją pagalbą.
Gana dažnai alerginės reakcijos prasideda netikėtai, nenujaustos ir nenumatytos. Neretai  žmogus net nežino, kad yra alergiškas įkandimui.
Jeigu vieną kartą žmogui įgėlė bitė, bet nieko tokio nebuvo, antrą kartą gali ištikti žaibinis anafilaksinis šokas. Dažnai jis išsivysto labai specifiškiems dalykams – tik vapsvos ar bitės nuodams. Baisiausia, kai jis būna  netikėtas, nenumatytas. Staigiai krenta kraujospūdis ir žmogus miršta.
alerginė reakcija paprastai būna pakartotinė į jau sutiktą alergeną.

Alergija vaistams turi konkrečias pasireiškimo formas. Ji pasireiškia dilgėline, anafilaksija, alerginiu kontaktiniu dermatitu, Kvinkės edema.
 Pasitaiko atvejų , kai alergija vaistui palaikomas pašalinis vaisto poveikis.Tas ypač pastebima ligonių tarpe, pavyzdžiui sakoma , kad yra alergija eritromicinui,esą nuo jo” skauda kepenis”. Tačiau tai pašalinis turint omeny jo  poveikį į kepenus.
Alergija vaistams dažnai yra painiojama su vaistų netoleravimu, nes patys ligoniai suklaidina gydytoją, pareikšdami,kad yra jautrūs visiems vaistams.
Vaistų netoleravimo reakcijos Iš tiesų pasireiškia ligoniams vartojant bet kokį vaistą įprastomis dozėmis atsiranda sekantys reiškiniai:
     ligonio oda parausta, ima niežėti,
     atsiranda dažnais širdies plakimas,
     varo dažnai šlapintis,
     pakyla arterinis kraujospūdis,
     atsiranda neramumas,
      mirties baimė.
Visa klinika yra panaši į vegetacinę krizę.
Tai yra vadinamasis vaistų netoleravimas. Jis esti, kai pakenkiamos tarpinės smegenys dėl sunkių virusinių infekcijų,traumų.
Dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus moterims, nei vyrams.
Vaistų netoleravimo mechanizmas nėra pilnai ištirtas.
Sumažinus vartojamųjų vaistų dozes nemalonūs reiškiniai išnyksta. Ligoniams reiktų rekomenduoti pradžioje pabandyti vartoti 1/8 – ¼ tabletės. Esant vegetacinės krizės reiškiniams švirkšti į raumenis relaniumą.
Vaistų netoleravimą turėtų atpažinti visi gydytojai,nes nepagrįstai tokie ligoniai siuntinėjami vieniems gydytojams pas kitus nenustatant diagnozės.

    Kai prieš alergeną susidaro  antikūnai, jų poveikis taip pat plonina odą, daro ją lengviau pažeidžiamą bakterijų. Prasideda uždegimas ir niežulys, todėl svarbiausias atopinio dermatito gydymo etapas - odos barjerinės funkcijos atnaujinimas ir palaikymas emolientais.
    Gydant atopinį dermatitą labai svarbu mažinti uždegimą. Tam naudojami hormoninai (gliukokortikoidų) preparatai gydytojo skiriami kremų ar tepalų  pavidalu.
    Labai ilgą laiką pagrindiniai uždegimą slopinantys medikamentai gydant atopinį dermatitą buvo kortikosteroidai. Ilgalaikis šių preparatų vartojimas sukelia daug nepageidaujamų reiškinių : odos nykimą, bėrimus, augimo sutrikimus (vaikams) ir kitus šalutinius poveikius.
    Kaip alternatyva hormoniniams vaistams, pastaraisiais metais taikomi  imunomoduliatoriai (pimekrolimas, takrolimas), kurie mažina uždegiminį atsaką. Didžiausias jo privalumas tas, kad jį galima tepti net tose vietose, kur gliukokortikosteroidus naudoti griežtai draudžiama: veido, kaklo ir raukšlių srityse, kur odą labai plona ir vaistaslengviau patenka į organizmą.
    Kai atopinis dermatitas ypač sunkios formos,  gydoma  imunosupresantais (ciklosporinas A).
    Visais atvejais , kai nepakeliamai niežti, papildomai skiriami antihistamininiai preparatai. Vaikams naudotini trumpo poveikio antihistaminiai vaistai, tokie kaip klemastinas ( tavegilis).
    Jei  prasideda odos infekcija, skiriama antibiotikų vietiškai.

 Balandžio 22 - 28 dienomis yra skelbiama Pasaulinė alergijos savaitė.(World Allergy Week 2018)
Šių metų alergijos savaitė yra skirta atopiniam dermatitui ir kitiems alerginiams bėrimams. Tai tikrai svarbi problema, nes mūsų atliktų duomenimis beveik pusė kūdikių iki vienerių metų amžiaus turi vienokių arba kitokių odos bėrimų.
Apie atopinį dermatitą ( AD) esame trumpai rašę ( žr. 2017 m. įrašus).
Tai lėtinė odos liga ( nebūtinai alerginė), kurios pagrindinis požymis - odos niežėjimas
Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų dažniausiai paliečiami:
    Veidas (kakta, skruostai, ausų kaušeliai.,
    Liemuo.
    Rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai.
Paaugliams ir suaugusiems pažeistos odos vietos yra:

• Veidas (kakta, vokai, lūpos.)
• Kaklo šonai, sprandas.
• Tiesiamųjų plaštakų paviršiai.
• Rankų ir kojų lenkiamieji paviršiai :(alkūnės, pakinkliai, riešai, čiurnos)

 Yra AD “sausoji” forma: mazgeliai, odos kerpėjimas , infiltracija, nukasymai,
Šlapioji” forma: pūslelės, opelės.

Žiedadulkėms sklandant ore, žmonėms, sergantiems šienlige, nėra ramybės net savo namuose, jos lenda visur – į patalynę, drabužius, kilimus, baldų apmušalus. Išsivysto ligos simptomai . Bet su tuo nebūtina taikytis. Pateikiame patarimus, kaip apsaugoti namus nuo žiedadulkių.
·        Namų įrengimas
Kilimai ir kiliminiai takeliai yra tikri žiedadulkių spąstai. Geriau reikėtų įrengti medines grindis, iškloti parketą, kamštinę ar vinilinę dangą. Nuolatinis valymas drėgnu skuduru taip pat sumažina žiedadulkių kiekį. Taip pat vietoje baldų, aptrauktų gobelenu, geriau tinka mediniai ir odiniai baldai. Vietoje užuolaidų kabinkite žaliuzes, kurias galima nuvalyti drėgnu skuduru.
·        Filtrai
Jei sergate šienlige, siurbimą dulkių siurbliu ramia sąžine galite perduoti kitam šeimos nariui, kuris neserga šia alergija. Dulkių filtrus ir maišelius reikia keisti kas dvi savaites.
·        Minimalizmas
Lentynose, kuriose gausu įvairių niekučių, kaupiasi dulkės, ir žinoma, žiedadulkės. Mažiau yra daugiau – kalbama apie jūsų sveikatą.
·        Skalbimas
Nedžiovinkite skalbinių lauke. Žiedadulkės prikimba prie skalbinių ir lengvai patenka į namus.
·        Plaukai
Daug žiedadulkių kaupiasi plaukuose. Prieš einant miegoti, gerai iššukuokite plaukus, o geriausia – išplaukite. Tada žiedadulkės nepateks į jūsų lovą.
·        Drabužiai
Žiedadulkės kaupiasi ant visų lauko drabužių. Drabužius keiskite kiekvieną dieną. Persirengdami, stenkitės, kad drabužiai neliestų veido. Nepersirenginėkite miegamajame kambaryje ir neneškite į jį vakare dėvėtų drabužių.
·        Patalynė
Patalynę skalbti ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje. Pagalvių užvalkalus keisti kiekvieną savaitę. 

Problemos alergologijoje
Lietuvos mokslų akademijos mažoji konferencijų salė
(Gedimino pr. 3, Vilnius)
2018 m.balandžio 13 d.
Programa
10.00–10.10
Sveikinimo žodis.
 LMA akademikė Rūta Dubakienė, Vilniaus universitetas, Doc.V.Kvedarienė , LAAA prezidentė, 10 min
10.10–10.30
Kaip galime geriau diagnozuoti  ir gydyti alergines ligas
LMA akademikė Rūta Dubakienė, Vilniaus universitetas, 20 min
10.30–10.50
Naujienos vaikų  bronchinės astmos gydyme
Prof.Arūnas Valiulis
Vilniaus universitetas, 20 min
10.50–11.10
Atopinio dermatito gydymo galimybės
Gyd.Aušra Astrauskaitė, 20 min
11.10 – 11.40
Pacientų profilaktikos ir gydymo problemos
p.Eglė Kvedaraitė
Astmos klubų asociacija, 30 min
11.40 – 12.00
Alergiškų vaikų mitybos problemos
Kaunas „Mamyčių klubas“ , 20min
12.00–12.20
Klausimynai ir elektroninės alergiško ligonio dokumentacijos sistemos ( MACVIA-LR)
Doc. Violeta Kvedarienė, LAAA prezidentė, 20min
Konferencija skirta visuomenei besidominčiai alerginėmis ligomis, gydymo ir profilaktikos problemomis
Registracija nemokama  iš anksto el paštu arba telefonu ( iki 2018.04.12) 
Egle.valeckiene@gmail.com Tel. 868661800

   Alerginės ligos diagnozuojamos pagal  ligonio skundus, klinikinius ligos simptomus, odos alerginius mėginius, imunologinius laboratorinius tyrimus: kraujo serume nustatomi specifiniai IgE antikūnai prieš įvairius alergenus.

Nors laboratoriniai imunologiniai tyrimai yra paskutinis tyrimo etapas, kai kuriais atvejais jie naudotini, kaip vieninteliai, nesant galimybių atlikti odos mėginius.

Specifinius Ig E antikūnus siūloma nustatinėti :
    -   alergiškoms nėščiosioms,
    -   sunkiu atopiniu dermatitu sergantiems 
     -  kūdikiams bei vaikams esant žymiems odos pažeidimams,
    - vyresnio amžiaus asmenims, dėl reaktyvios odos histaminui, sergant lėtinėmis ligomis, pvz. cukralige,  psichikos ir nervų sistemos ligomis ir kitais atvejais,
     - alerginės ligos ( pvz. šienligės)  paūmėjimo metu, kai ligonis vartoja priešalerginius vaistus.

Tačiau, atliktus specifinių IgE tyrimus, juos turi kvalifikuotai įvertinti specialistas – gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas

Be simptominio šienligės gydymo priešalerginiais vaistais yra ir  kitų jos gydymo priemonių, kurios yra nemažiau efektyvios.
Medicinoje pastaraisiais metais yra paplitęs gydymo būdas šviesa, taip vadinamoji fototerapija.
Dabar fototerapija yra pasauliniu mastu pripažintas gydymo metodas, patikrintas kliniškai Fototerapija taikoma ir alerginių ligų  gydymui.
Šis gydymo metodas yra itin patogus, nes gali būti naudojamas namie.
Fototerapijos  gydymo efektyvumas siekia iki 70 procentų.
Izraelio mokslininkai  yra sukūrę elektroninį aparatėlį pagrįsta fototerapiniu principu, kuris taikomas šienligės ir kitų alerginių ligų gydymui.

Fototerapijos poveikis yra tas, kad ji  vietiškai sukelia T limfocitų apoptozę ( žuvimą), todėl stabilizuojamos putliosios ląstelės membranos  ir neišsiskiria histaminas, o tuo pačiu nevyksta alerginė reakcija ir yra slopinami  ligos simptomai.
Jis jau yra ir Lietuvos vaistinėse ir štai taip atrodo.

Fototerapinį efektą jame sukelia naudojama 630 nm šviesos banga. Gali būti naudojamas papildomai su kitais vaistais, siekiant optimalaus gydymo efekto.

• Nevažiuokite į užmiestį, tuo metu nedirbkite žemės ūkio darbų. Važiuodami automobiliu, uždarykite langus, ypač užmiestyje.

• Neatidarinėkite langų tiek bute, tiek darbovietėje.

• Vėdinkite patalpas po lietaus, vakare arba tuomet, kai nėra vėjo. Lango ar durų angą galima uždengti sudrėkinta, kelis kartus perlenkta marle.

• Venkite pasivaikščiojimų lauke ryto valandomis. Grįžę iš lauko persirenkite.

• Prauskitės po dušu ne rečiau nei du kartus per dieną. Nusiprauskite grįžę iš gatvės, būtinai išskalaukite plaukus.

• Ligos paūmėjimo metu rekomenduojama kelis kartus per dieną plauti nosies, akių ir burnos gleivines fiziologiniu natrio chlorido tirpalu (į stiklinę šilto virinto vandens dedama - arbatinio šaukštelio druskos). Nosies ertmei plauti galima naudoti švirkštą be adatos ar nedidelę kriaušelę.

• Nedžiovinkite išskalbtų drabužių lauke.

• Kasdien drėgnu būdu išvalykite kambarius.

• Planuodami kasmetines atostogas, atsižvelkite į tai, kada jūsų pasirinktoje poilsiavietėje žydi jums pavojingi augalai.

.