Liepos 8-ąją pasaulis mini Pasaulinę Alergijos dieną.

​Pirmąkart ši diena paminėta 2005 metais Pasaulinės Alergijos Organizacijos, norint atkreipti dėmesį į šią svarbią nūdienos problemą. Lietuvoje ji pradėta minėti 2008- aisiais. Šiemet ją aktyviai pažymėjo ir Lietuvos Alergijos ir Astmos Asociacija.

Tikimės, kad Lietuvos visuomenės nariai suvoks alergijos problemos svarbą sau pačiam ir savo artimajam  ir  stengsis įgyti naujų žinių apie ją.

​​Mes, alergologai ir klinikiniai imunologai, visuomet pasiruošę padėti.

Vaistų netoleravimas nėra alergija jiems.
Jis pasireiškia šiais požymiais:
1) parausta kūno oda, vargina niežulys,
2) pakyla kraujospūdis,
3) dažnai plaka širdis,
4) kyla noras šlapintis,
5) atsiranda mirties baimė.
Visi šie simptomai gali atsirasti nuo bet kokio vaisto. Tai yra vaistų netoleravimas. Jo priežastis yra tarpinių žmogaus smegenų pakenkimas.
Tokiu atveju rekomenduojama labai sumažinti vartojamųjų vaistų dozes, pvz. ketvirtadalis tabletės veikia kaip pilna vaisto dozė.

  

Pastaruoju metu visuomenėje netyla šnekos apie maisto netoleravimą.
 Maisto netoleravimas nėra alergija maistui ir jį  lemia įvairūs virškinimo fermentų defektai, pvz. laktazės. Tokie asmenys netoleruoja pieno baltymų ir pieno produktų naudojimas jiems dažniausiai sukelia viduriavimą. Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad net iki 30 proc. lietuvių netoleruoja pieno. Tai - ne alergija pienui.
Dabar ypač madinga problema tapo gliuteno netoleravimas. Tokie asmenys netoleruoja kviečių baltymo. Šiuo atveju labai svarbu atskirti kur  yra alergija kviečiams ir kur netoleravimas.
Tą atlieka gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas pasitelkęs laboratorinius imunologinius alergijos tyrimus.

Įsibėgėjus vasarai mus ima pulti uodai.
Nors, įgėlus uodui, normali reakcija yra patinimas, paraudimas, niežulys, tačiau jautresniems asmenims, o ypač mažiems vaikams tos reakcijos yra labai audringos ir patinimai būna tokie dideli, kad sunerimę asmenys kreipiasi į gydymo įstaigas. Nors panašu, bet tai nėra tikra alerginė reakcija. Pastaruoju metu mokslinėje literatūroje aprašomas taip vadinamasis uodo sindromas, kaip  galima tikra alerginė reakcija į uodo seilių alergeną. Tokios reakcijos pasižymi tuo, kad vyrauja labai dideli  ir ilgai trunkantys patinimai, kuriems gydyti nepakanka vietinių priešalerginių vaistų. Na, o įrodyti , kad tai tikrai alerginė reakcija, yra įmanoma atlikus alergologinius tyrimus.

Mokslo pasiekimai visados teikia praktikai svarių problemos sprendimų. Tas ypač svarbu alergologijoje:  sukuriami nauji vaistai ir nauji diagnostikos metodai, atrandami nauji alergenai.
Neabejotinai,  mokslo pažanga atveria akis žmogiškajam pažinimui ir kovoja su pseudomokslu.

 2013- 2016 metais Lietuvoje vykdyto Europos Sąjungos 7 Bendrosios programos projekto IFAAM, kuriam teko vadovauti ir dirbti, duomenimis, buvo ištirta eilė maisto alergenų ir žiedadulkių sąsajų bei jų alergenų komponentų.
Nustatyta, kad tarp lietuvių vyraujantis  beržo žiedadulkių komponentas yra Betv1.
Šis komponentas taip pat yra obuoliuose, morkose, kiviuose, persikuose, abrikosuose.
Todėl turintys Betv1 komponentą sergatieji šienlige ir jautrūs beržo žiedadulkėms, negalės valgyti minėtų produktų dėl kryžminių reakcijų.

Eilėje tarptautinių iniciatyvų : Pasaulinėje Alergijos Baltojoje Knygoje ( World Allergy White Paper, 2010), Globaliame Alergijos Atlase ( Global Allergy Atlas, 2014), Europos Komisijoje ( 2016.04.26)  iškeliama alergijos problema, įvardinant ją kaip svarbią visuomenės sveikatos problemą Europoje paliečiančią iki 40 procentų gyventojų.
Lietuvoje ši problema ypač gerai matoma tarptautinių projektų lygmenyje:  mūsų vykdytame maisto alergijos projekte  ES 6 BP  EuroPrevall ( 2005 – 2009) nustatyta, kad net 23,5 proc. Lietuvos pradinių klasių mokinių yra alergiški vienam ar kitam maisto produktui ir tik 16,9 proc. mokyklų turi tvarkos aprašą, nurodantį, kaip reikėtų elgtis kilus maisto alergijos priepuoliui.
Iš visų tirtų  mokyklų, kuriose yra maisto alergijomis sergančių mokinių, tik 31,9 proc. turi sudarytus šių mokinių sąrašus ir  tik  26,3 proc. mokyklų buvo įgyvendinami kokie nors apmokymai, susiję su maisto alergijomis.
Daugumoje mokyklų mokiniai nėra apsaugoti nuo atsitiktinio alergeno suvalgymo -  alergiški vaikai daugumoje mokykloje valgo kartu su kitais mokiniais, todėl yra didesnė rizika, kad vaikai dalinsis maistu.
Projekte nustatyta, kad būtinų vaistų prieinamumas yra netinkamas ir neatidėliotinos pagalbos metu Lietuvoje jo turėtų tik 17,8 proc. mokyklų.
Duomenys iš ką tik pasibaigusio ES 7 BP maisto alergijos projekto IFAAM ( 2013 – 2016) rodo, kad Lietuvoje tarp vaikų sparčiai auga alergija žemės riešutams, sezamui, kiviams ir kitiems atvežtiniams maisto produktams.

 
●  Alergija grėsmingai sėlina į Lietuvą. Sparčiai vejamės Europą - kai kuriose šalyse alerginėmis ligomis  serga  iki 40% gyventojų. Labiausiai nuo jos kenčia kūdikiai ir vaikai-  jau apie 15 %jų serga vienokia ar kitokia  alergine liga.
 
 
●  Mokslo pažanga, deja, dar neišsprendė visų alergijos problemų: dar nepilnai atskleistos ir suvaldytos alerginės ligos, nulemtos aplinkos bei genetinių veiksnių. Kintantis Lietuvos klimatas, ekonominės sąlygos  ir  aplinka kelia naujų alergenų pavojų.
 
 
●  Alerginės ligos sukelia daugybę nepatogumų sergančiajam: kenčia jo gyvenimo kokybė, profesinis bei fizinis aktyvumas, ribojamos karjeros galimybės.
 
 
●  Lietuvos sergantieji alerginėmis ligomis turi pilną teisę gyventi visavertį gyvenimą, gauti atitinkančią jų ligą  aukščiausios kokybės medicininę priežiūrą. Gydymas turi būti paremtas tarptautiniais ir Lietuvos alerginių ligų diagnostikos ir gydymo standartais.
 
 
●  Žinios apie alergiją turi pasiekti kiekvieną Lietuvos pilietį. Tik žinių šviesa  padės pažinti ir suvokti alergijos daromą  žalą.
Taigi, burkitės visi Lietuvos sergantieji alerginėmis ligomis.

(teksto autorė- prof.R.Dubakienė)
 

 

,Taip, iš dalies įmanoma.
Ir kartais pati gamta mums tokią galimybę suteikia : palyja , pasninga, todėl žiedadulkės yra nuplaunamos, nebepatenka į akis ir nosį , taigi šienligės simptomai slopsta.
KItas dalykas -  patys galime neiti į lauką, ypač tuo metu kai šviečia saulė ir yra stiprus vėjas,
užsidaryti namuose,
dažnai maudytis,
plauti plaukus,
pakilti aukštai į kalnus,
išvažiuoti prie  ežero,
 išplaukti į jūrą.

Gražus pavasaris išveja mus iš namų. Bet ne visi juo gali džiaugtis. Daugiau nei  5 procentai visų Lietuvos gyventojų yra jautrūs vienos ar kitos rūšies žiedadulkėms. Na, o jei norite be niekieno pagalbos suprasti kokioms žiedadulkėms esate jautrūs, tai štai :
1. Jei lazdyno riešutas sukelia  burnos niežulį, perštėjimą gerklėje,esate jautrus lazdyno žiedadulkėms
2. Jei burnos niežulį sukelia :
 morkos,
obuoliai,
kiviai,
persikai,
abrikosai,
o skutant žalias bulves - peršti, niežti rankos, jūs esate jautrus - beržo žiedadulkėms.
3. Jei peršti gerklę išgėrus konjako - esate jautrus ąžuolo žiedadulkėms.

Apie šienligę esame rašę anksčiau. Tačiau pavasarį ją lengva supainoti su virusine infekcija.
Kokie gi yra šių ligų  panašumai ir skirtumai?
Abiem atvejais yra : 1) akių paraudimas, ašarojimas, akių paburkimas,
                                    2) čiaudulys, vandeningos išskyros iš nosies, vėliau nosies užburkimas.
Šienligės atveju turime ir akių, ir nosies niežulį. Šių simptomų nėra virusinės infekcijos metu.
Šienligės atveju  temperatūros nėra, o virusinės infekcijos metu ji yra ir būna palyginti labai aukšta.
Šienligės metu gal būti gomurio, ryklės niežėjimas. Virusinės infekcijos metu niežulio nėra.
Sausas kosulys būdingas virusinei infekcijai, šienligės metu jo nėra arba jis sutinkamas tik pavieniais
atvejais.