​   Dailininkai, tai ta žmonių grupė, kuri nuolat susijusi su  cheminėmis medžiagomis - dažais. Jų darbo aplinkoje pilna įvairių dažų: nuo ne tokių kenksmingų, kaip akvareliniai ar pastelės, anglis, iki pavojingų akrilinių ir aliejinių dažų, kurie džiūdami garuoja. Ten esantis amonis, surišėjai ir skiedikliaI agresyviai veikia kvėpavimo takus. 
    Cheminė alergija yra įgyjama ir yra tiesioginė priklausomybė ne tik nuo veikliosios medžiagos,  bet ir nuo jos sąlyčio ekspozicijos. Jei ,tarsi apsėsti , kūrybingi dailininkai net miega savo studijose, tai ką bekalbėti apie jų sveikatą. Dažniausi yra pažeidžiami kvėpavimo takai ir oda. Kvėpavimo takams ypač kenksmingi lakūs organiniai junginiai, o taip pat  formaldehidas, etilacetatas, ksilenas, metileno chloridas, glikolis. Jie sukelia ne tik alerginius : alerginį rinitą, sinusų skausmą, astmą, bet ir turi bendrą poveikį:  depresiją, sumišimą, širdies plakimus , sąnarių ir raumenų skausmus, miego sutikimus.
   Dažų pigmentai , kurie suteikia spalvą  ir yra sunkiųjų metalų druskos: nikelio sulfatas – žydra, mėlyna, kobalto chloridas -  rausva, kalio dichromatas – geltona, oranžinė, parafenilendiaminas -  juoda  dažniausiai sukelia alergines odos ligas- alerginį kontaktinį dermatitą.

       Tokį klausimą išgirstu iš kiekvieno konsultuojamo paciento. Ir, atvirai pasakius, kuo toliau tuo labiau įsitikinu, kad žinių apie alergiją stygius yra toks ženklus, kad jau mokykliniuose vadovėliuose
turėtų būti elementarių žinių apie alergiją.
Na,o kol to nėra, tenka protinti visuomenę internete. 
Alerginė reakcija vyksta ant putliosios ląstelės paviršiaus, jos ląstelės tarsi mažytės bombelės , kurios sprogsta prisijungus prie jų alergenui ir IgE klasės imunoglobulinams. Jos savo viduje turi  turi grūdelius, granules panašias į oūslytes. 
      O kas gi tose granulėse, grūdeliuose (pūslelėse) paklausite? Atsakau - juose yra daugybė biologiškai aktyvių medžiagų, vadinamų mediatoriais. Svarbiausias iš jų žmogui yra histaminas. Konsultuojant ligonius, dažnai pacientas paklausia – o kas tas histaminas? Ypač, kai atlieki  alerginius odos mėginius ir po to vertini reakciją, kai vos ne kiekvienas teiraujasi, o kas tas histaminas? Tenka ilgai ir nuobodžiai aiškinti.
        Kai klausiate iš kur atsiranda histaminas – atsakau, iš putliosios ląstelės. Dar mano studijų metais putliąsias ląsteles kai kas vadindavo tukliosiomis, labrocitais, audinių bazofilais. Keitėsi laikai, keitėsi pavadinimai. Dabar jas vadiname – putliosiomis ląstelės.Tose putliosios ląstelės grūdeliuose  yra  tarsi histamino saugyklos, sandėliai galima sakyti. Kai ląstelė yra sužadinama, grūdeliai pasislenka į ląstelės pakraštį ties jos apvalkalu ir visas ten esantis histaminas išsiskiria į aplink  esančius audinius. Jei pavaizduotume šią reakciją tai atrodytų  taip.
        Alergeno molekulės prisijungia prie dviejų  IgE molekulių prisitvirtinusių prie putliosios ląstelės paviršiaus. Visa tai sukelia didelius pakitimus ar persitvarkymus ląstelės membranoje (apvalkalėlyje), manoma, kad apvalkalėlyje atsiveria kanalas, pro kurį kalio jonai skverbiasi į ląstelės vidų ir skatina išsiskirti histaminą bei kitas biologiškai aktyvias medžiagas į aplinką.   
    Histaminas - tai amino rūgšties histidino darinys. Jo poveikiai yra keliariopi, jis labai išplečia kraujagysles, ypač kapiliarus, dėl to skystoji kraujo dalis patenka į išorę, išsiplečia tarpląsteliniai tarpai, organizmo audiniai dėl to paburksta., patinsta. Kitas histamino poveikis  yra į lygiuosius raumenis, kurie, veikiant jam ,susitraukia ir visa tai pasireiškia bronchų spazmu, dusulio priepuoliu. Jei reakcija vyksta žarnyno lygiuosiuose raumenyse, turime pilvo dieglius, skausmus.
       Visos ląstelės, kurias veikia histaminas savo paviršiuje turi  baltymines struktūras - receptorius, jie vadinami histamino receptoriais, ir dabartinis mokslas yra jų atradęs net 5 (ar 6). Sutrumpintai jie rašomi H1, H2, H3, H4. H5. H1 receptorius yra ant putliųjų ląstelių ir kraujo bazofilų. H2 receptoriai aptinkami ant skrandžio liaukų parietalinių ( pasieninių)  ląstelių, H3 – ant nervinės sistemos ląstelių – neuronų.
       Putliųjų ląstelių granulės (grūdeliai) turi bent 20 biologiškai aktyvių medžiagų, ir visos jos tarsi išsipila, kai vyksta alerginė reakcija. Kita veikli medžiaga, kuri išsiskiria iš sužadintos ląstelės yra heparinas. Visos kitos išsiskyrę medžiagos sukelia uždegimą. Tačiau tai ne toks uždegimas, kurį mes įsivaizduojame, dažniausiai manome, kad tai šio uždegimo pradas yra infekcija, tačiau tai ne tai.
       Dar senovėje buvo išsiaiškinta, kad uždegimui būdingi keturi požymiai: paraudimas, patinimas, karštis ir skausmas. Medžiagos, kurias išskiria putliosios ląstelės yra galingi uždegimo veiksniai, kurie kartu veikdami sukelia daugybę nepageidaujamų reiškinių organizme. Visa tai sudaro puokštę alerginių ligų simptomų, kuriuos atpažinti sugeba tas, kuris gerai išstudijavo alerginio proceso mechanizmus.

   Tradiciškai pirmoji liepos savaitė pasaulyje švenčiama kai Pasaulinė Alergijos savaitė.
Šių metų jos tema yra COVID-19 ir alergija. Yra primenama, kad alergija ir covid-19 neturi nieko bendro, todėl sergančiųjų būklės labai neįtakoja.
  Lietuvos alergijos ir astmos asociacija ta proga organizuoja renginį liepos 2 dieną Vilniuje, Katedros aikštėje.
    Maloniai kviečiame.

        Manau,  Jus nustebins straipsnelio pavadinimas. Na, kas gi bendro gali būti tarp medūzos ir alergijos, sakysite ? O gi tai, kad jos pasitarnavo atrandant visiškai naują reiškinį  -  anafilaksiją.         1901 m. prancūzų mokslininkas Ch. Richet ir P. Portier keliavo Viduržemio jūra Monako princo Alberto jachta ir tyrė jūros medūzas. Šie jūros gyviai smarkiai nudegindavo jūreivius. Norėdamas išsiaiškinti, kaip padėti savo draugui Monako princui,  Ch. Richet gamindavo medūzų ekstratus ir jais bandė imunizuoti šunis jų nuodais ir tai darė karaliaus Mitridato būdu (šis karalius gerdavo mažas nuodų dozes ir pasidarydavo jiems atsparus. Tačiau šį kartą lauktas efektas buvo visiškai priešingas: po pakartotinos nuodų injekcijos šunys žūdavo. Ch. Richet nusprendė, kad yra pakitęs natūralus atsparumas nuodams, todėl šį reiškinį pavadino anafilaksija – anaphylaxis (iš. gr. kalbos – ana – priešdėlis, reiškiantis sustiprinimą, phylaxis – apsauga). Nors ir buvo ne visai teisinga šio reiškinio interpretacija, tačiau vėlesni tyrinėtojai parodė, kad tiek šienligė, tiek bronchinė astma  yra žmogaus anafilaksija.

     Visados gąsdina tai, kas nematoma. Ir tie nematomi, bet esantys maiste sulfitai , gali pridaryti daug nemalonumų. Sulfitai yra vieni iš konservantų, kuriuos rasime džiovintuose vaisiuose,  uogose,vyne, aluje, džemuose ir kituose maisto produktuose.
 Jei  vyne, ypač raudonajame, nebus pridėta sulfitų,  jis gali  virsti actu.
     O kai kurios daržovės bei  augalai patys pagamina sulfitus, kurie suteikia nemalonų kvapą. Tai   česnakai, svogūnai, šparagai, klevų sirupas, kiaušiniai , soja, pomidorai, salotos, kukurūzų krakmolas. 
       Sulfitai yra fermentacijos dalis, kuri neleidžia fermentuotis iki acto. 
    Raudonas vynas dėl jame esančių sulfitų yra vadinamas histamino liberatoriumi ir sukelia ​pseudoalergines ( netikras) reakcijas. Dažniausia jos pasireiškia dilgėline.

,   Dar taip neseniai, prieš gerą  pusmetį, pasaulis kovojo su  aplinkos tarša.  Dabar, Įsibėgėjus pandemijai, apsaugai nuo viruso COVID-19 naudojame daugybę dezinfekuojančių medžiagų: tiek rankų, tiek įvairių paviršių valymui. Tad ne vienam kyla klausimas - ar tik neįsijautrinsiu tiems dezinfekantams, ar tik jie nesukels man alergijos ? 
    Prisiminkime, kad dezinfekuojančios medžiagos yra   cheminės medžiagos. O bet kuri cheminė medžiaga gali tapti alergenu. Nuo ko  priklauso alergeniškumas? Ogi nuo medžiagos cheminės sandaros. Todėl vienos cheminės medžiagos  yra stipresni,  o kitos - silpnesni alergenai. Ir dar neužmirškime - pačios cheminės medžiagos alergenais tampa tik po sąlyčio su žmogaus organizmo audiniais ne trumpiau nei  24 valandos.
     Dažniausiai dezinfekantuose  yra kelios tik medžiagos, dažniausiai: etanolis ( būtinai)  ir vandenilio peroksidas. Etanolis nėra alergenas, jis tėra dirgiklis - alergijos jis nesukels, bet gali pabloginti sergančiųjų alerginėmis odos ligomis būklę, nes ir taip sausa oda po jo dar labiau išsausėja. Vandenilio peroksidas gali tapti alergenu, jei yra didelė jo koncentracija ir ilgesnis poveikio laikas. Bet  tokio jo kiekio , koks jis yra dezinfekantuose alergenu vargiai vandenilio peroksidas bepasidarys.
      
   

​  Nors augalų žiedadulkės dažniausiai sukelia šienligę, tačiau yra ir kitos, jų sukeliamos, alerginės ligos . Literatūroje surinkau apie tai  medžiagą ir ją pateikiu Jums. Skaitykite.
  
Piktžolių alergenų vardynas:

Kietis ( Artemisia vulgaris  sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą.

Pelynas ( Artemisia) sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą.

Ambrozija ( Ambrosia artemisifolia) ) sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą. Turi profilino, todėl yra kryžminės reakcijos ir su Asteraceae: saulėgrąža, piene, rūgštyne, rykštene Kryžminės reakcijos su Cucurbitae šeimos atstovais: cukinija, melionu, agurku. Dėl latekso kryžminės reakcijos su bananu, persimonu, lateksu.

Gyslotis ( Plantago lanceolata) sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą, kvėpavimo sistemos simptomus .Išskirti 3 alergenai.

Psyllium ( balkšvasis gyslotis )žiedadulkės sukelia sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą.

Rykštenė ( Solidago virgaurea) š. Asteraceae sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą. Apie ją skaitykite šiame tinklalapyje ankstesniuose puslapiuose.

Burnotis ( Amaranthus retroflexus) š.Amaramthaceaea sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą, kartai pažeidžia inkstus. Galimos kryžminės reakcijos su ambrozijos, rykštenės, dagišiaus žiedadulkėmis, taip pat tarp Chenopodiaceae ir Amanantha giminių atstovų.
​
Dagišius ( Xanthium commune ) š. . Asteraceae sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą.
​

Atopinis keratokonjunktyvitas
   Tai reta, tačiau pavojinga liga. Ja dažniausiai serga jauni vyrai, kuriems nustatytas atopinis dermatitas (odos pažeidimai dažniausiai kaklo, alkūnių bei kelių srityse). Ligoniai taip pat gali sirgti astma, šienlige, dilgėline, migrena, rinitu.
    Akių simptomai atsiranda dažniausiai praėjus keliems mėnesiams po pirmų atopinės ligos požymių ir dažnai panašūs į pavasarinio keratokonjunktyvito simptomus. Akių vokai yra patinę, su pleiskanomis ar žvyneliais, sutrūkinėję. Dažnai kartu būna lėtinis stafilokoko sukeltas vokų uždegimas. Vokų ir akies obuolio junginė paraudusi, paburkusi, speneliai padidėję (labiau išryškėja apatinės kremzlės junginėje).  Vėliau, ligai progresuojant, gali pradėti randėti junginė (ypač apatiniame skliaute). Būdingi ragenos pažeidimai: taškiniai paviršiniai ragenos epitelio pažeidimai, ragenos randėjimas,  kartu prasideda virusinis - herpes simplex ar bakterinis ragenos uždegimas.            Atopinis keratokonjunktyvitas gali sąlygoti kataraktą, tinklainės atšokimą.
 
Gigantinių papilų konjunktyvitas
   Jį dažniausiai sukelia kontaktiniai lęšiai, ypač minkšti. Ligoniai skundžiasi akių perštėjimu, kontaktinių lęšių netoleravimu kelis mėnesius ar metus pabuvus su kontaktiniais lęšiais.
    Apžiūrint viršutinės kremzlės junginyje matyti padidėję speneliai (nuo 0,3 iki 1 mm ir didesnio skersmens), viršutinės kremzlės junginė paraudusi, paburkusi. Sekretas gleivingas. Ligoniai gali skųstis, kad vėlai vakare dėl gausaus gleivingo sekreto ar dėl kontaktinio lęšio decentralizacijos neryškiai mato. Simptomai išnyksta nebenaudojant kontaktinių lęšių, nors papilos gali išlikti dar mėnesį ar net metus.
    Ligai progresuojant gali atsirasti ragenos pažeidimų: periferiniai taškiniai paviršiniai ragenos epitelio pažeidimai.

   Esame įpratę, kad pavasarį svarbiausia  yra alergija žiedadulkėms, pasireiškianti šienlige- akių ir nosies alerginiais simptomais. Tačiau pavasarinių panašių akių ligų yra ir daugiau. 
 
Pavasarinis konjunktyvitas (pavasarinis kataras)

            Priežastis nežinoma. Manoma, kad turi įtakos saulės spinduliai, lauko oras ir endokrininės sistemos sutrikimas. Serga dažniausiai 5–20 m. berniukai ir jaunuoliai.
        Prasidėjus pavasariui akys parausta, ima ašaroti, bijo šviesos, niežti. Ypač vargina akių niežulys, kuris kaitros metu gali pasidaryti nepakenčiamas. Rudeniop visi požymiai aprimsta, ir per žiemą ligonis jaučiasi gerai. Kitą pavasarį simptomai vėl kartojasi. 

    Pagrindiniai ligos požymiai:
  Vokų junginė, ypač viršutinio voko, ligos pradžioje atrodo balzgana, tartum su pieno apnašu. Vėliau ji sustorėja, pabrinksta, speneliai padidėja, jų paviršius šiurkštus. 
 Pilkšvų išaugų gali atsirasti limbo srityje, dažniausiai jos neišopėja. Kartais tuose gumburėliuose matyti baltų dėmių (vadinamosios Horner-Tranto dėmės). Akies obuolio junginė vos paraudusi.
 Viršutiniai vokai kiek nudribę, vokų plyšys siaurokas, akys atrodo mieguistos. Traiškanų nedaug, jos esti tąsios.
        Liga tęsiasi visus metus, tačiau paūmėja pavasarį ir vasarą, pažeidžia abi akis. Ji trunka 5–8 metus ir išgyja nepalikdama žymės.
            Sunkiais atvejais liga gali pažeisti rageną – išsivysto ragenos išopėjimas.
Periferiniame kraujyje yra padidėjęseozinofilų kiekis, gali būti  padidėjęs IgE kiekis. Tokie ligoniai serga dar ir kita atopine liga – astma, šienlige, atopiniu dermatitu, jų šeimose sutinkama sergančiųjų atopinėmis ligomis.