Kramsnojate skanius obuolius. Puiku, jei jie iš savo sodo. O jei nežinai iš kur jie, ir ką slepia jų žievelė?
    Taigi pasidomėkime. Kaip žinia, obuolys sergantiesiems šienlige ir jautriems beržo žiedadulkėms sudaro daug nemalonumų dėl kryžminių reakcijų ( apie tai buvo rašoma šIame tinklaraštyje). Jie sukelia burnos alergijos sindromą, pasireiškiantį graužimo pojūčiu burnoje, gerklėje, gomuryje, lūpų tinimu, kartais sausu kosuliu, dilgėline, ir  anafilaksija, kai galima net ir numirti. Visa tai vyksta todėl. kad  bendri alergenų komponentai yra ir obuolyje , ir beržo žiedadulkėse. Tų komponentų aptinkama jau  nemažai, bet svarbiausias jų - Betv1. Jis, beje, mūsų tyrimų duomenimis, vyrauja ir tarp Lietuvos sergančiųjų. 
     Obuolio alergenai  yra ir jo minkštime, ir žievelėje. Matyt, pastebėjote, kad obuoliai iš parduotuvės yra gražūs, glotnūs  ir  blizgantys. Visa tai - ne dėl grožio, o dėl apsaugos nuo išdžiūvimo, raukšlėjimosi, kenkėjų. Obuoliai yra vaškuojami -  padengiami įvairiais vaškais: bičių, šelako, karnaubos. 
        Alergeniškumo prasme apsauginiai vaškai, naudojami maisto pramonėje obuolių vaškavimui nėra tiek pavojingi alergiškiems asmenims, kaip gali pasirodyti. Net ir mokslinėje literatūroje nepavyksta aptikti straipsnių, patvirtinančių tai maisto vaškų alergeniskumą. Na, o apskritai virškinimo sistemai,  vaškai gali sukelti  nemalonumų: gali nukentėti  skrandis, ypač  jei jis jautresnis .
     Taigi krimskite savo natūralius obuolius iš sodo, bet gerai nuplaukite ir nulupkite pirktus iš parduotuvės. Skanaus.     

        Orai šį rudenį tokie, kad buvome pamiršę šalčius. Sergantieji šalčio alergija galėjo džiaugtis pliusine temperatūra ir pamiršti  šalčio sukeliamus nemalonumus.
         Straipsnelio pavadinimas gal jus ir nustebins, tačiau yra ir tokia dilgėlinės forma - šiluminė dilgėlinė. Ji palyginti reta, todėl negirdėta, tačiau, manau vertėtų žinoti ir tai.
        Šiluminė dilgėlinė išsivysto esant aukštesnei temperatūrai, sušilus. Štai apsivelkate striukę, ir pajuntate, kad ima niežėti kūną, išberia balkšvomis pūkšlėmis. Arba pabėgioję ir suprakaitavę patiriate tą patį.
      Tai  dilgėlinė, kurios metu išsiskiria ne  įprastas ir dažniausias dilgėlinės mediatorius ( biologiškai aktyvioji medžiaga) -  histaminas, o visiškai kita medžiaga  - acetilcholinas. Todėl ir įprastiniai antihistamininiai vaistai čia nepadės. Reikia vaistų, kurie blokuoų acetilcholino išsiskyrimą - anticholinerginių.
        Paprastai šiluminės dilgėlinės gydytojų alergologų ir klinikinių imunologų sėkmingai  gydomos.
​

      Viena didžiausių šiuolaikinio pasaulio bėdų – priklausomybė narkotikams. Jie „sulaužo“ žmogaus gyvenimą, paverčia jį visišku bejėgiu, nesugebančiu gyventi normalioje visuomenėje.
      O ar gali būti alergija narkotikams? Apie tai mažai rašoma, bet dar mažiau kalbama. Paskaitykite, kas apie tai yra žinoma.
            Ne visi narkotikai yra lygiaverčiai, jei juos vertintume pagal alergeniškumą. Labiausiai ištirti yra opiatai. Jie gali sukelti tikras alergines reakcijas, pseudoalergines – netikras ir netoleravimo reakcijas. Manoma, kad alergija opiatams aptinkama apie 2 procentams ligonių.
            Vis tik opiatų netoleravimo reakcijos yra dažniausios – apie 80%. Dažniausiai netoleravimo reakcijos pasireiškia pykinimu, vėmimu, vidurių užkietėjimu, šlapimo susilaikymu, mieguistumu, sąmonės pritemimu. Kartais išsivysto kvėpavimo sistemos nepakankamumas.
            Pseudoalerginės reakcijos beveik nesiskiria nuo tikrų alerginių reakcijų ir būna nuo niežulio iki anafilaksinio šoko. Jos išsivysto nuo pirmo vaisto panaudojimo ir tuo skiriasi nuo tikrųjų reakcijų. Opiatai turi savybę sukelti putliųjų ląstelių degranuliaciją, tai vieni svarbiausių histamino liberatorių – vaistų. Ne visi opiatai vienodai sukelia histamino atpalaidavimą. Pavyzdžiui, ypač stipriomis savybėmis pasižymi morfinas, kodeinas ir meperidinas. Silpnai histaminą atpalaiduojantys yra fentanilis ir tramadolis.
            Pseudoalerginės reakcijos į opiatus retai būna grėsmingos. Dažnai jos apsiriboja tik dilgėliniu bėrimu su niežuliu.
            Jei turime anafilaksiją, anafilaksinį šoką, bronchų spazmą ir kvėpavimo nepakankamumą pirmiausia tenka galvoti apie tikrąją alergiją opiatams.
            Tikroji narkotikų alergija susijusi su imuniniais organizmo mechanizmais ir vaisto sandara. Tokiu atveju pasigaminusius specifinius IgE antikūnius galima nustatyti. Jau yra  imunologinės metodikos, galima nustatinėti antikūnius prieš kokainą, heroiną ir mariliuaną.
            Narkotikų yra įvairios cheminės sudėties, tarp jų gali vykti kryžminės reakcijos.
            Didžiausią kryžminių reakcijų geba pasižymi fenantreno dariniai (pvz, heroinas), kurie chemine sandara panašūs į morfiną.
            Labai svarbu ligoniams, esantiems jautriems narkotikams žinoti dėl galimų kryžminių reakcijų. Metadonas, sintetinis opiatas į morfiną nepanašus. Alergija narkotikams diagnozuojama atliekant provokacinius mėginius su vaistu.
 
           

                                             Gerbiami "Alergijos eksperto"  skaitytojai,

turbūt pastebėjote, kad gan ilgą laiką nerašiau, bet tam yra priežastis - rašiau knygą, kurią jau dabar galite išvysti knygynų lentynose.Tai knyga " Alergija" ( priežastys, simptomai, gydymas)
Ji skirta visiems Lietuvos gyventojams, besidomintiems alergijos problemomis.
​     Ši knyga, tai tarsi alergologijos vadovėlis liaudžiai, tarsi koks elementorius, kuriame parašyti visi esminiai, klasikiniai , nediskutuotini  tekstai.
      Tikiuosi, kad ji palengvins gyvenimą daugeliui ligonių..

   Jei sergate šienlige ir labai domitės visokiomis naujovėmis, tai ar Jums yra girdėtas trumpinys PASYFO? Jei nieko negirdėjote, tai verta apie tai sužinoti.
   PASYFO  -  tai  nemokama programa, kurią sukūrė Šiaulių universiteto (vad.prof.I.Šaulienė), Latvijos universiteto, Suomijos meteorologijos instituto ir Vienos medicinos universiteto tarptautinė mokslininkai. Joje galite gauti tik Jums tinkančią informaciją, paremtą Jūsų alergijos simptomais.
      Asmeninės informacijos gavimui Jūs turite prisijungti prie Žiedadulkių dienoraščio. Jei dar neturite paskyros, galite užsiregistruoti programėlėje anonimiškai arba nurodant savo vardą.
      Programėlėje pateikta informacija yra skirta tik asmeniniam naudojimui ir negali pakeisti alergijos diagnozės, kurią atlieka gydytojas. 

   Programa ypatinga tuo, kad :
   Padeda daugiau sužinoti apie Jūsų alergijos simptomus
   Teikia asmeninę alergijos simptomų prognozę
    Leidžia palyginti asmeninius alergijos simptomus su žiedadulkių koncentracija ore
    Parodo žiedadulkių krūvį
    Teikia informaciją apie oro kokybę
    Yra enciklopedija apie alergeninius augalus
    Ja paprasta naudotis
    Programa nemokama ir nėra jokių papildomų mokesčių

Visa tai žiūrėkite : www.pasyfo.lt

 

   Geltonuoja palangės, mašinų stogai -  pilna pribarstyta beržo žiedadulkių. Nors  jau nemažai kalbėta apei alergiją žiedadulkėms,  bet niekad nebus per daug naujos mokslinės informacijos.
    Trumpai apie vadinamąsias kryžmines reakcijas.
    Kryžminė reakcija – tai tam tikram antigenui specifiško antikūno sugebėjimas atpažinti kitą antigeną, kai alergeninės molekulės yra artimų rūšių (pvz., varpinių žolių šunažolės ir miglės žiedadulkės).  Dažniausiai aprašomos kryžminės reakcijos tarp augalų žiedadulkių ir maisto produktų.
    Alergenus sudaro daugybė įvairių alergeninių molekulių - komponentų. Dėl jų vyksta kryžminės reakcijos.Paminėsime kelias  jų.
     Lipokalinas, Bet v 1 – karščiui neatsparus pagrindinis beržų žiedadulkių alergenas, veikiantis kryžminėse reakcijose su Rosaceae šeimos augalais, bet nesukeliantis labai stiprių alerginių reakcijų.   
     Polkalcinas, Bet v 4 – karščiui neatsparus beržų žiedadulkių alergenas, kalcį surišantis baltymas, nesukeliantis labai stiprių alerginių reakcijų.
     Profilinas – karščiui jautrus panalergenas, kuris sukelia sunkias alergines reakcijas. Profilinų yra visose žiedadulkėse ir augaliniame maiste. Jis ir yra vienas svarbiausių alergenų vykstant kryžminėms augalinių maisto produktų reakcijoms.

    Pavyzdžiui,  profilino ir Betv1 yra  ir  beržo žiedadulkėse, ir morkose, obuoliuose, kiviuose, abrikosuose, persikuose, kriaušėse, slyvose. 
Jei pacientas bus įsisautrinęs beržo žiedadulkėms ir šiems alergenų komponentams , jis negalės valgyti  minėtų maisto produktų - pasireikš  burnos alergijos sindromas.
 
 

    Alergija maistui tampa labai rimta problema ne vien tik daugeliui vaikų bei tėvų, tačiau taip pat visam medicinos personalui bei gyventojų bendruomenei. Mokslininkai aktyviai įsitraukia į galimų sprendimo būdų paieškas, siekdami išsiaiškinti, kaip galima būtų palengvinti tokių pacientų ir jų artimųjų gyvenimą bei sumažinti naštą valstybei.
     
  Ankstyviausias galimas kontaktas su maisto alergenais įvyksta dar nėštumo metu, vėliau – kūdikį žindant.
    Pastaraisiais metais atlikti   tyrimai rodo, kad natūralus maitinimas per pirmuosius šešis mėnesius gali apsaugoti nuo daugelio alerginių ligų išsivystymo. Tai lemia ilgųjų grandinių riebiosios rūgštys, dalyvaujančios uždegimo proceso slopinime, ir motinos piene esantis imunoglobulinas A, padedantis kovoti su infekcijomis.
   Vaikų alergija karvės pienui, kuri buvo ypač dažna XX amžiaus pirmajame ketvirtyje dėl ypač dažno vaikų maitinimo karvės pieno mišinukais, šiuo metu ženkliai mažėja, kadangi populiarėja natūralus maitinimas.
     Literatūroje randama duomenų, kad vaikai, kurie bent 3 mėnesius buvo žindomi krūtimi, rečiau sirgo atopiniu dermatitu vienerių metų amžiuje.
    Kaip parodė  EuroPrevall/Alrigen Lietuvos naujagimių kohortos duomenys, nenustatyta, kad žindymas apsaugotų nuo alergijos maistui atsiradimo pirmaisiais 2,5 gyvenimo metais: tiek alergiški maistui, tiek ir kontrolinės grupės vaikai vienodai ilgai buvo žindomi ir duomenys apie žindymo trukmę pirmaisiais gyvenimo metais tarp grupių nesiskyrė.
   Tačiau vaikams, kuriems pirmąją gyvenimo savaitę buvo duodamas papildomas nei motinos pienas maitinimas, rizika alergijai maistui išsivystyti buvo didesnė.
    Šiame tyrime nustatyta , kad motinos mityba nėštumo ir žindymo metu reikšmingos įtakos alergijos maistui jų vaikams išsivystymui neturėjo.
    EuroPrevall/Alrigen projekte nustatyta, kad  žemės riešutų ir sojos produktų vartojimas dideliais kiekiais nėštumo metu galėjo įtakoti  alergijos išsivystymą šiems produktams, tačiau tie pastebėjimai reikalauja tolimesnių įrodymų. 

.
     2019 metų balandžio 7 - 13 dienomis skelbiama Pasaulinė alergijos savaitė.
    Šių metų tematika - maisto alergija.
    Pasaulinės alergijos savaitės maisto alergijos problemos akcentas - sunkios maisto alergijos formos, pasireiškiančios anafilaksija.Ypatingas dėmesys skiriamas - žemės riešutams ( arachiams), nes jie, kaip ir kiti riešutai sukelia sunkiausias alergijos formas.
   Pupinių (Fabaceae) šeimos augalo valgomojo arachio sėkla, dar vadinama arachiu. Žemės riešutai dažnai būna „paslėpti“ alergenai.
    Žemės riešutai turi kaupimo baltymų, kurie sukelia  anafilaksiją. Kitas žemės riešuto komponentas - profilinas  sukelia lengvesnes reakcijas: alerginį rinitą, burnos alergijos sindromą, bronchinę astmą.
    Galimos kryžminės reakcijos su beržų, alksnių,  drebulių žiedadulkėmis
    Kaipgi atrodo maisto alergija žemės riešutams Lietuvoje? Vilniuje atlikto europinio EuroPrevall tyrimo duomenimis   maisto alergija buvo nustatyta 12,8 proc. pradinių klasių moksleivių. Tarp jų alergija žemės riešutams sudarė 4.7 proc. Tarp suaugusiųjų šis skaičius buvo mažesnis - 3,9 proc..   
     Vis tik vyraujanti maisto alergija Lietuvoje tarp visų riešutų  yra lazdyno riešutams, įsijautrinimas ,  tarp sergančiųjų šienlige suaugusiųjų jam siekia  54,3 proc.
      Pagal maisto alergiją lazdyno riešutui  esame pirmoje vietoje Europoje.