Odos dūrio mėginiai yra pagrindinis alergologinės diagnostikos metodas.Jis yra atliekamas ant ligonio odos.
 Prodedūrai  atlikti yra kai kurie apribojimai, todėl odos dūrio mėginys neatliekamas tokiais atvejais:
1) nėštumo metu,
2) mėnesinių metu,
3) vartojant priešalerginius antihistamininius vaistus,
4) sergant epilepsija ir kitomis ligomis.
Specialia adata, kurios smaigalys yra 1 mm statmenai odos paviršiui yra duriama per užlašintą alergeną. Atsiradusi pūkšlė dūrio vietoje rodo, kad yra teigiama reakcija, t.y. yra antikūnai prieš tą alergeną.

 

 Visuomenėje netyla kalbos apie alergiją. Susidaro įspūdis, kad jas diagnozuoti sugeba vos ne kiekvienas. 
Visame pasaulyje alerginės ligos diagnozuojamos tokia seka:
1. Ligonio apklausa ( sužinome ligonio giminės ir šeimos ligas). Tai ypač svarbu, nes gerai žinoma, kad alerginės ligos yra paveldimos net iki 85 procentų atvejų.

2. Ligonio apžiūra. Ažpžiūrint ligonį jau galime nustatyti alerginę ligą ir parašyti jos diagnozę. Alerginės ligos diagnozuojamos vizualiai pagal ligos simptomus , tipiškas išbėrimo vietas, jų pobūdį.

3. Ligos diagnozė tikslinama atliekant alergologinius tyrimus. Pradžioje jie atliekami tiesiog su ligoniu, todėl alerginių ligų diagnostikoje pirma vieta tenka odos dūrio mėginiams. Lėto tipo alerginėms reakcijoms nustatyti taikomi  odos lopo mėginiai.

4. Toliau seka provokaciniai: akių junginės, nosies, bronchų ( inhaliacinis) mėginiai.

5. Galutinis diagnostikos etapas -  imunologiniai tyrimai. Tai tyrimai atliekami iš ligonio kraujo, yra nustatomi antikūnai prieš alergenus.
 

Rugpjūtis, vasaros pabaiga, vėl ligoniams pateikia išbandymų : intensyviausiai žydi kiečiai, kartieji kiečiai - pelynai. Saulė ir karštis, gūsingas vėjas toli paskleidžia jų žiedadulkes.
Ligoniai, sergantys šienlige ir jautrūs tik medžių žiedadulkėms jau būna pamiršę savo negandas, kai vėl jas tenka prisiminti rugpjūtį. Paraudusiomis akimis, ašarojantys, čiaudintys ir sloguojantys , jie vėl turi vartoti priešalerginius vaistus ir neužmiršti kryžminių reakcijų ( apie jas- www.alergo.lt).
​

Karštos vasaros dienos, tokios, kokios yra dabar, ne vieną iš mūsų priverčia paprakaituoti. Kiti gi patiria tokius nemalonius reiškinius kaip alergiją saulei : parausta ir niežti atviros kūno vietos, beria dilgėliniu bėrimu. Alergija saulei  yra "netikra" alergija - pseudoalergija, kurios išsivystymui nereikia alergeno - antikūno reakcijos. Tačiau reakcija į saulę gali pasireikšti  ir retos ligos -  porfirijos simptomais.
Prieš kelerius metus teko konsultuoti ligonę, kuriai saulėje atsirasdavo stiprūs skausmai, skaudėjo odą tarsi būtų nuplikyta. JI kreipėsi į dermatologus, reumatologus, bet pagalbos nesulaukė. Kai kas net pasiūlė kreiptis į psichiatrus , nes netikėjo, kad taip gali būti. Šios ligos atveju, hemoglobino skilimo produktai porfirinai atsidėdavo odoje ir sukeldavo skausmą. Išsamiai ištyrus, šlapime rasti porfirinai nustatyta diagnozė, skirtas gydymas ir ligonei žymiai pagerėjo.
Toleranciją šviesai įgyti pavyko dėl beta karotenų panaudojimo mažomis dozėmis.

Žydintys mėlynieji lubinai gražiai pagyvina žalius Lietuvos laukus ir pakeles.

Deja, grožėtis jais ne visiems lemta. Lubinų žiedadulkės yra stambios,  todėl šienligės nesukelia.
Lubinai gali sukelti tokias alergines ligas , kaip anafilaksija, dilgėlinė, astma.

Kaip žinia, lubinai yra ankštinė kultūra, turtinga baltymų kaip kiti ankštiniai: sojos pupelės, žemės riešutai, lęšiai, pupos , žirniai.

 Dar 2006-aisias metais sužinota, kad lubinų sėklose ir miltuose  yra  labai stiprus  alergenas.
Kai kuriose šalyse  Europos šalyse įsijautrinimas lubinams tarp gyventojų siekia iki 20 proc.
Asmenys, jautrūs žemės riešutams, taip pat gali būti jautrūs lubinams dėl kryžminių reakcijų,   kadangi abeji yra ankštiniai. 

Lubinų alergenų šaltiniai yra šie maisto produktai ir kepiniai:
miltai,
duona,
bandelės,
pyragai,
makaronai.

Galime pasidžiaugti tuo,  kad kol kas Lietuvoje maisto produktuose lubinų alergenų nėra. 
 

Liepos 8-ąją pasaulis mini Pasaulinę Alergijos dieną.

​Pirmąkart ši diena paminėta 2005 metais Pasaulinės Alergijos Organizacijos, norint atkreipti dėmesį į šią svarbią nūdienos problemą. Lietuvoje ji pradėta minėti 2008- aisiais. Šiemet ją aktyviai pažymėjo ir Lietuvos Alergijos ir Astmos Asociacija.

Tikimės, kad Lietuvos visuomenės nariai suvoks alergijos problemos svarbą sau pačiam ir savo artimajam  ir  stengsis įgyti naujų žinių apie ją.

​​Mes, alergologai ir klinikiniai imunologai, visuomet pasiruošę padėti.

Vaistų netoleravimas nėra alergija jiems.
Jis pasireiškia šiais požymiais:
1) parausta kūno oda, vargina niežulys,
2) pakyla kraujospūdis,
3) dažnai plaka širdis,
4) kyla noras šlapintis,
5) atsiranda mirties baimė.
Visi šie simptomai gali atsirasti nuo bet kokio vaisto. Tai yra vaistų netoleravimas. Jo priežastis yra tarpinių žmogaus smegenų pakenkimas.
Tokiu atveju rekomenduojama labai sumažinti vartojamųjų vaistų dozes, pvz. ketvirtadalis tabletės veikia kaip pilna vaisto dozė.

  

Pastaruoju metu visuomenėje netyla šnekos apie maisto netoleravimą.
 Maisto netoleravimas nėra alergija maistui ir jį  lemia įvairūs virškinimo fermentų defektai, pvz. laktazės. Tokie asmenys netoleruoja pieno baltymų ir pieno produktų naudojimas jiems dažniausiai sukelia viduriavimą. Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad net iki 30 proc. lietuvių netoleruoja pieno. Tai - ne alergija pienui.
Dabar ypač madinga problema tapo gliuteno netoleravimas. Tokie asmenys netoleruoja kviečių baltymo. Šiuo atveju labai svarbu atskirti kur  yra alergija kviečiams ir kur netoleravimas.
Tą atlieka gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas pasitelkęs laboratorinius imunologinius alergijos tyrimus.

Įsibėgėjus vasarai mus ima pulti uodai.
Nors, įgėlus uodui, normali reakcija yra patinimas, paraudimas, niežulys, tačiau jautresniems asmenims, o ypač mažiems vaikams tos reakcijos yra labai audringos ir patinimai būna tokie dideli, kad sunerimę asmenys kreipiasi į gydymo įstaigas. Nors panašu, bet tai nėra tikra alerginė reakcija. Pastaruoju metu mokslinėje literatūroje aprašomas taip vadinamasis uodo sindromas, kaip  galima tikra alerginė reakcija į uodo seilių alergeną. Tokios reakcijos pasižymi tuo, kad vyrauja labai dideli  ir ilgai trunkantys patinimai, kuriems gydyti nepakanka vietinių priešalerginių vaistų. Na, o įrodyti , kad tai tikrai alerginė reakcija, yra įmanoma atlikus alergologinius tyrimus.

Mokslo pasiekimai visados teikia praktikai svarių problemos sprendimų. Tas ypač svarbu alergologijoje:  sukuriami nauji vaistai ir nauji diagnostikos metodai, atrandami nauji alergenai.
Neabejotinai,  mokslo pažanga atveria akis žmogiškajam pažinimui ir kovoja su pseudomokslu.

 2013- 2016 metais Lietuvoje vykdyto Europos Sąjungos 7 Bendrosios programos projekto IFAAM, kuriam teko vadovauti ir dirbti, duomenimis, buvo ištirta eilė maisto alergenų ir žiedadulkių sąsajų bei jų alergenų komponentų.
Nustatyta, kad tarp lietuvių vyraujantis  beržo žiedadulkių komponentas yra Betv1.
Šis komponentas taip pat yra obuoliuose, morkose, kiviuose, persikuose, abrikosuose.
Todėl turintys Betv1 komponentą sergatieji šienlige ir jautrūs beržo žiedadulkėms, negalės valgyti minėtų produktų dėl kryžminių reakcijų.