Įsibėgėjus vasarai mus ima pulti uodai.
Nors, įgėlus uodui, normali reakcija yra patinimas, paraudimas, niežulys, tačiau jautresniems asmenims, o ypač mažiems vaikams tos reakcijos yra labai audringos ir patinimai būna tokie dideli, kad sunerimę asmenys kreipiasi į gydymo įstaigas. Nors panašu, bet tai nėra tikra alerginė reakcija. Pastaruoju metu mokslinėje literatūroje aprašomas taip vadinamasis uodo sindromas, kaip  galima tikra alerginė reakcija į uodo seilių alergeną. Tokios reakcijos pasižymi tuo, kad vyrauja labai dideli  ir ilgai trunkantys patinimai, kuriems gydyti nepakanka vietinių priešalerginių vaistų. Na, o įrodyti , kad tai tikrai alerginė reakcija, yra įmanoma atlikus alergologinius tyrimus.

Mokslo pasiekimai visados teikia praktikai svarių problemos sprendimų. Tas ypač svarbu alergologijoje:  sukuriami nauji vaistai ir nauji diagnostikos metodai, atrandami nauji alergenai.
Neabejotinai,  mokslo pažanga atveria akis žmogiškajam pažinimui ir kovoja su pseudomokslu.

 2013- 2016 metais Lietuvoje vykdyto Europos Sąjungos 7 Bendrosios programos projekto IFAAM, kuriam teko vadovauti ir dirbti, duomenimis, buvo ištirta eilė maisto alergenų ir žiedadulkių sąsajų bei jų alergenų komponentų.
Nustatyta, kad tarp lietuvių vyraujantis  beržo žiedadulkių komponentas yra Betv1.
Šis komponentas taip pat yra obuoliuose, morkose, kiviuose, persikuose, abrikosuose.
Todėl turintys Betv1 komponentą sergatieji šienlige ir jautrūs beržo žiedadulkėms, negalės valgyti minėtų produktų dėl kryžminių reakcijų.

Eilėje tarptautinių iniciatyvų : Pasaulinėje Alergijos Baltojoje Knygoje ( World Allergy White Paper, 2010), Globaliame Alergijos Atlase ( Global Allergy Atlas, 2014), Europos Komisijoje ( 2016.04.26)  iškeliama alergijos problema, įvardinant ją kaip svarbią visuomenės sveikatos problemą Europoje paliečiančią iki 40 procentų gyventojų.
Lietuvoje ši problema ypač gerai matoma tarptautinių projektų lygmenyje:  mūsų vykdytame maisto alergijos projekte  ES 6 BP  EuroPrevall ( 2005 – 2009) nustatyta, kad net 23,5 proc. Lietuvos pradinių klasių mokinių yra alergiški vienam ar kitam maisto produktui ir tik 16,9 proc. mokyklų turi tvarkos aprašą, nurodantį, kaip reikėtų elgtis kilus maisto alergijos priepuoliui.
Iš visų tirtų  mokyklų, kuriose yra maisto alergijomis sergančių mokinių, tik 31,9 proc. turi sudarytus šių mokinių sąrašus ir  tik  26,3 proc. mokyklų buvo įgyvendinami kokie nors apmokymai, susiję su maisto alergijomis.
Daugumoje mokyklų mokiniai nėra apsaugoti nuo atsitiktinio alergeno suvalgymo -  alergiški vaikai daugumoje mokykloje valgo kartu su kitais mokiniais, todėl yra didesnė rizika, kad vaikai dalinsis maistu.
Projekte nustatyta, kad būtinų vaistų prieinamumas yra netinkamas ir neatidėliotinos pagalbos metu Lietuvoje jo turėtų tik 17,8 proc. mokyklų.
Duomenys iš ką tik pasibaigusio ES 7 BP maisto alergijos projekto IFAAM ( 2013 – 2016) rodo, kad Lietuvoje tarp vaikų sparčiai auga alergija žemės riešutams, sezamui, kiviams ir kitiems atvežtiniams maisto produktams.

 
●  Alergija grėsmingai sėlina į Lietuvą. Sparčiai vejamės Europą - kai kuriose šalyse alerginėmis ligomis  serga  iki 40% gyventojų. Labiausiai nuo jos kenčia kūdikiai ir vaikai-  jau apie 15 %jų serga vienokia ar kitokia  alergine liga.
 
 
●  Mokslo pažanga, deja, dar neišsprendė visų alergijos problemų: dar nepilnai atskleistos ir suvaldytos alerginės ligos, nulemtos aplinkos bei genetinių veiksnių. Kintantis Lietuvos klimatas, ekonominės sąlygos  ir  aplinka kelia naujų alergenų pavojų.
 
 
●  Alerginės ligos sukelia daugybę nepatogumų sergančiajam: kenčia jo gyvenimo kokybė, profesinis bei fizinis aktyvumas, ribojamos karjeros galimybės.
 
 
●  Lietuvos sergantieji alerginėmis ligomis turi pilną teisę gyventi visavertį gyvenimą, gauti atitinkančią jų ligą  aukščiausios kokybės medicininę priežiūrą. Gydymas turi būti paremtas tarptautiniais ir Lietuvos alerginių ligų diagnostikos ir gydymo standartais.
 
 
●  Žinios apie alergiją turi pasiekti kiekvieną Lietuvos pilietį. Tik žinių šviesa  padės pažinti ir suvokti alergijos daromą  žalą.
Taigi, burkitės visi Lietuvos sergantieji alerginėmis ligomis.

(teksto autorė- prof.R.Dubakienė)
 

 

,Taip, iš dalies įmanoma.
Ir kartais pati gamta mums tokią galimybę suteikia : palyja , pasninga, todėl žiedadulkės yra nuplaunamos, nebepatenka į akis ir nosį , taigi šienligės simptomai slopsta.
KItas dalykas -  patys galime neiti į lauką, ypač tuo metu kai šviečia saulė ir yra stiprus vėjas,
užsidaryti namuose,
dažnai maudytis,
plauti plaukus,
pakilti aukštai į kalnus,
išvažiuoti prie  ežero,
 išplaukti į jūrą.

Gražus pavasaris išveja mus iš namų. Bet ne visi juo gali džiaugtis. Daugiau nei  5 procentai visų Lietuvos gyventojų yra jautrūs vienos ar kitos rūšies žiedadulkėms. Na, o jei norite be niekieno pagalbos suprasti kokioms žiedadulkėms esate jautrūs, tai štai :
1. Jei lazdyno riešutas sukelia  burnos niežulį, perštėjimą gerklėje,esate jautrus lazdyno žiedadulkėms
2. Jei burnos niežulį sukelia :
 morkos,
obuoliai,
kiviai,
persikai,
abrikosai,
o skutant žalias bulves - peršti, niežti rankos, jūs esate jautrus - beržo žiedadulkėms.
3. Jei peršti gerklę išgėrus konjako - esate jautrus ąžuolo žiedadulkėms.

Apie šienligę esame rašę anksčiau. Tačiau pavasarį ją lengva supainoti su virusine infekcija.
Kokie gi yra šių ligų  panašumai ir skirtumai?
Abiem atvejais yra : 1) akių paraudimas, ašarojimas, akių paburkimas,
                                    2) čiaudulys, vandeningos išskyros iš nosies, vėliau nosies užburkimas.
Šienligės atveju turime ir akių, ir nosies niežulį. Šių simptomų nėra virusinės infekcijos metu.
Šienligės atveju  temperatūros nėra, o virusinės infekcijos metu ji yra ir būna palyginti labai aukšta.
Šienligės metu gal būti gomurio, ryklės niežėjimas. Virusinės infekcijos metu niežulio nėra.
Sausas kosulys būdingas virusinei infekcijai, šienligės metu jo nėra arba jis sutinkamas tik pavieniais
atvejais.

Lietuvoje įvežama įvairių egzotinių vaisių ir tai labai paįvairina mūsų mitybą. Kalbant apie jų alergeniškumą labai daug ko negalime pasakyti, nes tai vaisiai, kurie vartojami Lietuvoje palyginti retai.
Na, o kaip ir bet kuris maisto alergenas, egzotiniai vaisiai : kinkanai, rambutanai, ananasas, karambolos, dumplainis , ličiai gali sukelti alergiją, taip vadinamąjį  burnos alergijos sindromą, kuris pasireiškia kontakto su vaisiumi vietoje: niežti burną, patinsta lūpos, išberia dilgėliniu bėrimu, kartais įvyksta net anafilaksija ir žmogus gali mirti.
Literatūroje aprašomi tik pavieniai alergijos egzotiniams vaisiams atvejai.
Dažniausiai stebimos sąsajos su augalų žiedadulkėmis : beržo, pelyno ( kiečio) ir ambrozijos ( Lietuvoje ji neauga).
Manyčiau, kad egzotinius  vaisius gali drąsiai valgyti sveiki asmenys, na, o sergantieji šienlige, turėtų į juos žiūrėti kiek atsargiau.
 

Visuomenėje paplitę daug mitų apie alergiją.

Tenka juos paneigti, todėl :

1) šokoladas - ne alergenas,
2) kava - ne alergenas,
3) motinos žindymas krūtimi neturi įtakos vaiko įsijautrinimui,
4) alergija - ne liga, o būsena,
5) nėra alergijos visiems alergenams, tai labai konkretius ir individualus dalykas
 

 Alerginėmis ligomis serga ne tik žmonės, bet taip pat gali sirgti ir naminiai gyvūnėliai: katės, šunys, jūrų kiaulytės. Dažnai vaikystėje prasidėjusi alergija tęsiasi visą gyvenimą.
 
Alergija maistui nustatoma apie  8 proc. vaikų iki 3 metų, 4 proc. mokyklinio amžiaus vaikų, 1–2 proc. suaugusiųjų.
 
Alergija yra paveldima, tačiau pastaruoju metu ima vyrauti aplinkos poveikis. Net ir tie žmonės, kurie neturi alergijos genų, suserga alerginėmis ligomis.
 
 Maisto alergija yra pirmoji grandis alergijos plitimo kelyje. Laiku jos nenustačius ir negydžius, gali rastis alergija ir kitiems maisto produktams.
 
Lietuviai pirmauja Europoje pagal įsijautrinimo lazdyno riešutui ir kiečių/pelynų žiedadulkėms dažnį.
 
Alergija dažnai išryškėja hormoninių svyravimų periodais, pavyzdžiui, brendimo, nėštumo, menopauzės metu. Iki to jokių alerginių simptomų gali ir nebūti, alergijos genai „tyli“.