Sausio 7 dieną gimė pirmasis Lietuvos gydytojas alergologas. Šiame  straipsnelyje susipažinkite su mano Mokytoju jo paties žodžiais. 
“...1929 m.Kretingoje gimiau atsitiktinai iš tarnaitės ir ponaičio ankstyvos meilės ( vienai - gal septyniolika, kitam - gal devyniolika)....Gal tai meilės vaikas, gal atsitiktinumo...Pats nežinau. Augau dievobaimingoje našlės Karolinos Navickienės ir keturių gerokai vyresnių už mane dukterų šeimoje. Buvau mylimas ir puoselėjamas. Mokiausi Kretingos gimnazijoje, pertvarkytoje iš Pranciškonų berniukų gimnazijos. Matyt buvau neblogas mokinys, nes baigiant mokyklą mane pristatė aukso medaliui.  Baigęs gimnaziją 1949 m. įstojau į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Po devynių dienų perėjau į Kauno kunigų seminariją, ieškodamas Dievo ir savo tikėjimo pagrindo. Po dvejų metų studijų valstybinių įstaigų ( greičiausiai KGB) nurodymu kartu su kitais buvau iš Kunigų seminarijos pašalintas. 1950 m., buvau pašauktas į armiją.Po dviejų savaičių tarnybos  iš jos pabėgau. Kodėl? Tiesiog negalėjau pakęsti. Sulaukiau arešto: aštuoneri metai laisvės netekimo. Lageriuose pradėjau mediko karjerą: tapau felčeriu - Po metų etapais buvau grąžintas į Lietuvą - į saugumo rūmų požemį: atrado mane dalyvavus religiniame pasipriešinimo judėjime. Ypatingojo pasitarimo ( Osoboje sovesčianije) nutarimu bausmę padidino iki dešimties metų už antitarybinę veiklą, panaudojant religinius prietarus.Tada – Lukiškių kalėjimas, kelionė per daugelį etapų į Kemerovo srities lagerius, dar po kiek laiko – prie Omsko. Visą tą laiką dirbau felčeriu. Taigi pirmoji mano medicinos mokykla buvo lagerių medicinos įstaigos. Mirus Stalinui, mano vyresnieji draugai padėjo, kaip man atverti lagerio vartus. 1954 m. buvau paleistas be teisės gyventi sostinėse ir vadinamuose režiminiuose miestuose. Padedamas draugų prisiregistravau Kaune ir ten vėl su daugelio žmonių pagalba įstojau į Kauno medicinos mokyklą Nr.1 Sanitarijos felčerių skyrių.  Mokyklą baigiau 1956 m. su pagyrimu , įgydamas teisę stoti į  aukštąją medicinos mokyklą. Tuo metu rektoriavusio akademiko J. Bulavo vykdomos universiteto liberalizacijos dėka tapau ( Vilniaus universiteto) Medicinos fakulteto studentu. Studijų metais, regis, nuo antro kurso, dirbau laborantu Anatomijos ir embriologijos katedroje, kuriai vadovavo dekanas Salezijus Pavilonis. Su juo man teko praleisti daug darbo valandų rengiant Aiškinamąjį medicinos terminų žodyną. Jo vadovaujamas parengiau pirmąjį mokslo darbą apie Vilniaus naujagimių išsivystymą. Šiaip stengiausi prisitaikyti prie šurmuliuojančio studentiško gyvenimo. Baigęs universitetą, buvau paliktas  Vilniuje. Susiklosčius aplinkybėms man buvo pasiūlyta organizuoti pagalbą sergantiems alerginėmis ligomis...Kurį laiką buvau vienintelis alergologas Lietuvoje...” 1963metais Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje įkuriamas pirmasis alergologijos kabinetas Lietuvoje. Lietuvos praktinės alergologijos pradininkas, 1970  metais įkūręs Respublikinį alergologijos centrą .Inicijuoja alergologijos kabinetų kūrimą kituose Lietuvos miestuose: Šiauliai ( Laimutė Daukšienė,1966) , Kaunas ( Lilija Japertienė, 1969) Vilnius ( Elena Bučienė,1965). Organizavo epidemiologinius tyrimus 3 Lietuvos rajonuose kartu  kartu su SSSR Alergologijos laboratorija vadovaujama prof.A.Ado Ekspedicijos duomenų pagrindu 1976 metais apsigynė med.m kand. disertaciją” Bronchinės astmos, polinozių ir vaistinės alergijos klinikinis-epidemiologinis tyrimas“. Sveikatos apsaugos ministerijos vyr. terapeutas nuo 1983 m. bei  eilės kitų pareigų bei darbų vykdytojas , ilgametis SAM vyr. alergologas, besirūpinęs alergologine tarnyba Lietuvoje. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojas nuo 1991 m. Bendrosios praktikos gydytojų centro vadovas nuo 1994. Ilgametis LMA Alergologijos komisijos narys, kartu parengęs 13  alerginių ligų diagnostikos ir gydymo sutarimus. Kartu su komisija organizavęs eilę alergologinių konferenciją, tame tarpe ir tarptautinių ( Interasma , 1999 Klaipėda, EAACI 2003 , Vilnius).Doc. E.Razgauskas yra pirmasis Lietuvois alerfgologų draugijos pirmininkas Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos kūrimo  vienas iniciatorių ( 2003) ir viceprezidentas ,Vilniaus miesto alergologų sambūrio iniciatorius ( 2010)  Ne vienas Lietuvos alergologas jam dėkingas už parodytą kelią į alergologiją. Nepaisant net garbaus amžiaus, mano Mokytojas visada buvo pilnas idėjų,  veiklus, aktyvus kasdienybėje.
 “…Vieno tikiuosi, kad gydytojui reikia ne tik aukščiausio profesionalumo, bet ir giliausio žmoniškumo ir atsidavimo.Tai susiveda į vieną – pašaukimą tai veiklai. Ar jį turiu? Tikiuosi, kad taip. Bet ar galiu apie save spręsti?.Manau, kad mano mokiniai padarys daugiau. Džiaugiuos jų daroma pažanga...”

Ar taip gali būti, nustebsite? Ir jei remsimės lietuviškomis tradicijomis, tai pamatysim,. kad daugelis
etnografinių tradicinių patiekalų yra tiesiog tarsi skirti alergiškam asmeniui.
Paskaičiuokime kokie  iš 12 patiekalų tinka, o kas netinka alergiškam žmogui.
  Pasižiūrėkime išsamiau.

Nealergeniški maisto patiekalai :
Spanguolių kisielius
Silkė
Grybai
Troškinti kopūstai

O dabar alergeniški:
Kūčiukai - (štai čia gryni kviečiai - trečiasis iš alergenų eilės alergenas)
Riešutai - (lazdyno)
Obuoliai
Kūčia
Mišrainė ( žirneliai,pupos)

    Kramsnojate skanius obuolius. Puiku, jei jie iš savo sodo. O jei nežinai iš kur jie, ir ką slepia jų žievelė?
    Taigi pasidomėkime. Kaip žinia, obuolys sergantiesiems šienlige ir jautriems beržo žiedadulkėms sudaro daug nemalonumų dėl kryžminių reakcijų ( apie tai buvo rašoma šIame tinklaraštyje). Jie sukelia burnos alergijos sindromą, pasireiškiantį graužimo pojūčiu burnoje, gerklėje, gomuryje, lūpų tinimu, kartais sausu kosuliu, dilgėline, ir  anafilaksija, kai galima net ir numirti. Visa tai vyksta todėl. kad  bendri alergenų komponentai yra ir obuolyje , ir beržo žiedadulkėse. Tų komponentų aptinkama jau  nemažai, bet svarbiausias jų - Betv1. Jis, beje, mūsų tyrimų duomenimis, vyrauja ir tarp Lietuvos sergančiųjų. 
     Obuolio alergenai  yra ir jo minkštime, ir žievelėje. Matyt, pastebėjote, kad obuoliai iš parduotuvės yra gražūs, glotnūs  ir  blizgantys. Visa tai - ne dėl grožio, o dėl apsaugos nuo išdžiūvimo, raukšlėjimosi, kenkėjų. Obuoliai yra vaškuojami -  padengiami įvairiais vaškais: bičių, šelako, karnaubos. 
        Alergeniškumo prasme apsauginiai vaškai, naudojami maisto pramonėje obuolių vaškavimui nėra tiek pavojingi alergiškiems asmenims, kaip gali pasirodyti. Net ir mokslinėje literatūroje nepavyksta aptikti straipsnių, patvirtinančių tai maisto vaškų alergeniskumą. Na, o apskritai virškinimo sistemai,  vaškai gali sukelti  nemalonumų: gali nukentėti  skrandis, ypač  jei jis jautresnis .
     Taigi krimskite savo natūralius obuolius iš sodo, bet gerai nuplaukite ir nulupkite pirktus iš parduotuvės. Skanaus.     

        Orai šį rudenį tokie, kad buvome pamiršę šalčius. Sergantieji šalčio alergija galėjo džiaugtis pliusine temperatūra ir pamiršti  šalčio sukeliamus nemalonumus.
         Straipsnelio pavadinimas gal jus ir nustebins, tačiau yra ir tokia dilgėlinės forma - šiluminė dilgėlinė. Ji palyginti reta, todėl negirdėta, tačiau, manau vertėtų žinoti ir tai.
        Šiluminė dilgėlinė išsivysto esant aukštesnei temperatūrai, sušilus. Štai apsivelkate striukę, ir pajuntate, kad ima niežėti kūną, išberia balkšvomis pūkšlėmis. Arba pabėgioję ir suprakaitavę patiriate tą patį.
      Tai  dilgėlinė, kurios metu išsiskiria ne  įprastas ir dažniausias dilgėlinės mediatorius ( biologiškai aktyvioji medžiaga) -  histaminas, o visiškai kita medžiaga  - acetilcholinas. Todėl ir įprastiniai antihistamininiai vaistai čia nepadės. Reikia vaistų, kurie blokuoų acetilcholino išsiskyrimą - anticholinerginių.
        Paprastai šiluminės dilgėlinės gydytojų alergologų ir klinikinių imunologų sėkmingai  gydomos.
​

      Viena didžiausių šiuolaikinio pasaulio bėdų – priklausomybė narkotikams. Jie „sulaužo“ žmogaus gyvenimą, paverčia jį visišku bejėgiu, nesugebančiu gyventi normalioje visuomenėje.
      O ar gali būti alergija narkotikams? Apie tai mažai rašoma, bet dar mažiau kalbama. Paskaitykite, kas apie tai yra žinoma.
            Ne visi narkotikai yra lygiaverčiai, jei juos vertintume pagal alergeniškumą. Labiausiai ištirti yra opiatai. Jie gali sukelti tikras alergines reakcijas, pseudoalergines – netikras ir netoleravimo reakcijas. Manoma, kad alergija opiatams aptinkama apie 2 procentams ligonių.
            Vis tik opiatų netoleravimo reakcijos yra dažniausios – apie 80%. Dažniausiai netoleravimo reakcijos pasireiškia pykinimu, vėmimu, vidurių užkietėjimu, šlapimo susilaikymu, mieguistumu, sąmonės pritemimu. Kartais išsivysto kvėpavimo sistemos nepakankamumas.
            Pseudoalerginės reakcijos beveik nesiskiria nuo tikrų alerginių reakcijų ir būna nuo niežulio iki anafilaksinio šoko. Jos išsivysto nuo pirmo vaisto panaudojimo ir tuo skiriasi nuo tikrųjų reakcijų. Opiatai turi savybę sukelti putliųjų ląstelių degranuliaciją, tai vieni svarbiausių histamino liberatorių – vaistų. Ne visi opiatai vienodai sukelia histamino atpalaidavimą. Pavyzdžiui, ypač stipriomis savybėmis pasižymi morfinas, kodeinas ir meperidinas. Silpnai histaminą atpalaiduojantys yra fentanilis ir tramadolis.
            Pseudoalerginės reakcijos į opiatus retai būna grėsmingos. Dažnai jos apsiriboja tik dilgėliniu bėrimu su niežuliu.
            Jei turime anafilaksiją, anafilaksinį šoką, bronchų spazmą ir kvėpavimo nepakankamumą pirmiausia tenka galvoti apie tikrąją alergiją opiatams.
            Tikroji narkotikų alergija susijusi su imuniniais organizmo mechanizmais ir vaisto sandara. Tokiu atveju pasigaminusius specifinius IgE antikūnius galima nustatyti. Jau yra  imunologinės metodikos, galima nustatinėti antikūnius prieš kokainą, heroiną ir mariliuaną.
            Narkotikų yra įvairios cheminės sudėties, tarp jų gali vykti kryžminės reakcijos.
            Didžiausią kryžminių reakcijų geba pasižymi fenantreno dariniai (pvz, heroinas), kurie chemine sandara panašūs į morfiną.
            Labai svarbu ligoniams, esantiems jautriems narkotikams žinoti dėl galimų kryžminių reakcijų. Metadonas, sintetinis opiatas į morfiną nepanašus. Alergija narkotikams diagnozuojama atliekant provokacinius mėginius su vaistu.
 
           

                                             Gerbiami "Alergijos eksperto"  skaitytojai,

turbūt pastebėjote, kad gan ilgą laiką nerašiau, bet tam yra priežastis - rašiau knygą, kurią jau dabar galite išvysti knygynų lentynose.Tai knyga " Alergija" ( priežastys, simptomai, gydymas)
Ji skirta visiems Lietuvos gyventojams, besidomintiems alergijos problemomis.
​     Ši knyga, tai tarsi alergologijos vadovėlis liaudžiai, tarsi koks elementorius, kuriame parašyti visi esminiai, klasikiniai , nediskutuotini  tekstai.
      Tikiuosi, kad ji palengvins gyvenimą daugeliui ligonių..

   Jei sergate šienlige ir labai domitės visokiomis naujovėmis, tai ar Jums yra girdėtas trumpinys PASYFO? Jei nieko negirdėjote, tai verta apie tai sužinoti.
   PASYFO  -  tai  nemokama programa, kurią sukūrė Šiaulių universiteto (vad.prof.I.Šaulienė), Latvijos universiteto, Suomijos meteorologijos instituto ir Vienos medicinos universiteto tarptautinė mokslininkai. Joje galite gauti tik Jums tinkančią informaciją, paremtą Jūsų alergijos simptomais.
      Asmeninės informacijos gavimui Jūs turite prisijungti prie Žiedadulkių dienoraščio. Jei dar neturite paskyros, galite užsiregistruoti programėlėje anonimiškai arba nurodant savo vardą.
      Programėlėje pateikta informacija yra skirta tik asmeniniam naudojimui ir negali pakeisti alergijos diagnozės, kurią atlieka gydytojas. 

   Programa ypatinga tuo, kad :
   Padeda daugiau sužinoti apie Jūsų alergijos simptomus
   Teikia asmeninę alergijos simptomų prognozę
    Leidžia palyginti asmeninius alergijos simptomus su žiedadulkių koncentracija ore
    Parodo žiedadulkių krūvį
    Teikia informaciją apie oro kokybę
    Yra enciklopedija apie alergeninius augalus
    Ja paprasta naudotis
    Programa nemokama ir nėra jokių papildomų mokesčių

Visa tai žiūrėkite : www.pasyfo.lt

 

   Geltonuoja palangės, mašinų stogai -  pilna pribarstyta beržo žiedadulkių. Nors  jau nemažai kalbėta apei alergiją žiedadulkėms,  bet niekad nebus per daug naujos mokslinės informacijos.
    Trumpai apie vadinamąsias kryžmines reakcijas.
    Kryžminė reakcija – tai tam tikram antigenui specifiško antikūno sugebėjimas atpažinti kitą antigeną, kai alergeninės molekulės yra artimų rūšių (pvz., varpinių žolių šunažolės ir miglės žiedadulkės).  Dažniausiai aprašomos kryžminės reakcijos tarp augalų žiedadulkių ir maisto produktų.
    Alergenus sudaro daugybė įvairių alergeninių molekulių - komponentų. Dėl jų vyksta kryžminės reakcijos.Paminėsime kelias  jų.
     Lipokalinas, Bet v 1 – karščiui neatsparus pagrindinis beržų žiedadulkių alergenas, veikiantis kryžminėse reakcijose su Rosaceae šeimos augalais, bet nesukeliantis labai stiprių alerginių reakcijų.   
     Polkalcinas, Bet v 4 – karščiui neatsparus beržų žiedadulkių alergenas, kalcį surišantis baltymas, nesukeliantis labai stiprių alerginių reakcijų.
     Profilinas – karščiui jautrus panalergenas, kuris sukelia sunkias alergines reakcijas. Profilinų yra visose žiedadulkėse ir augaliniame maiste. Jis ir yra vienas svarbiausių alergenų vykstant kryžminėms augalinių maisto produktų reakcijoms.

    Pavyzdžiui,  profilino ir Betv1 yra  ir  beržo žiedadulkėse, ir morkose, obuoliuose, kiviuose, abrikosuose, persikuose, kriaušėse, slyvose. 
Jei pacientas bus įsisautrinęs beržo žiedadulkėms ir šiems alergenų komponentams , jis negalės valgyti  minėtų maisto produktų - pasireikš  burnos alergijos sindromas.