Ar jums teko kada nors atlikti diagnostines procedūras, kuriose yra  į venas švirkščiama  jodo turinti kontrastinė medžiaga? Tada prieš procedūrą  būsite  paklaustas, ar esate jautrus, kitaip tariant, ar esate alergiškas jodui. Jei šis klausimas jus suglumintų -  nuraminsiu.

       Alergija jodui yra ypatingai  reta, nes pats jodas dėl savo  mažos molekulinės masės ir  paprastos cheminės struktūros, alergenu  savaime būti negali. Jodas yra  taip vadinamasis haptenas. Tik susijungęs su žmogaus organizmo baltymais , jis tampa visaverčiu alergenu ir po pakartotino patekimo gali įjautrinti. Dėl ypač retos alergijos jodui, visi vartojame joduotą druską ir nieko blogo nepatiriame.

       Vienintelis dalykas, kuris gali pasitaikyti diagnostinių procedūrų metu,   tai netikros, neimunologinės  alerginės reakcijos į jodo kontrastines medžiagas, pasireiškiančias dildėline arba anfilaktoidiniu šoku. Jos  priklauso nuo kontrasto kiekio ir žmogaus organizmo ypatybių.
Visa tai yra sėkmingai  diagnozuojama ir kontroliuojama procedūros metu.  
 

   Nuo šalčio dilgėlinės  nesame apsaugoti net ir tie, kuriems nė karto gyvenime nepasireiškė jokia alerginė reakcija.
   Alergija šalčiui dažniausiai pasireiškia žiemą, kai lauke šalta, vėjuota ir drėgna. Vos iškišus nosį į lauką, alergiškiems žmonėms parausta ir patinsta oda, ją išberia raudonomis niežtinčiomis pūkšlėmis. Dilgėlinių bėrimų gali atsirasti ant viso kūno, tačiau dažniausiai jie iškyla atvirose kūno vietose, kurias tiesiogiai veikia šaltis – ant rankų, veido, kaklo. Sunkesniais ligos atvejais gali ištinti liežuvis, gerklos, kvėpavimo takai, kilti dusulio priepuolis, nukristi kraujospūdis ar ištikti anafilaksinis šokas – žmogus gali netgi numirti
   Tačiau dažnai šalčio alergija yra klaidingai suvokiama, pavyzdžiui, žmogus ją įtaria, jeigu įkvėpęs šalto oro pradeda kosėti, čiaudėti arba jo rankos nuo šalto vandens pamėlsta, ištinsta.  
    Alergija šalčiui yra įgyjama, ji gali pasireikšti bet kuriam iš mūsų bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. Visiškai nėra būtina, kad tai būtų įgimta ar kartotųsi nuo vaikystės – užtenka vieną kartą įšokti į šaltą jūrą, iir iš jos gali išlįsti  išbertas niežtinčiomis pūkšlėmis.
  Šaltis, kaip ir saulė, nėra tikras alergenas. Tai yra pseudoalergija, sukelianti alerginių ligų simptomus.
   Nors šaltis veikia tik atviras kūno vietas, šios alergijos priežasties pirmiausiai reikėtų ieškoti ne aplinkoje, o žmogaus organizme. Įvairūs lėtiniai susirgimai, pavyzdžiui, gastritas, tonzilitas, nesveikas dantis, moterims – dažniau skydliaukės, ginekologinės ligos, tulžies pūslės akmenligė, vyrams - prostatitai, inkstų uždegimai – tai išprovokuoti itin nepalankią mūsų klimate alergiją šalčiui.
   Alergija šalčiui taip pat gali pasireikšti sergant  kraujo ligomis, lėtinėmis infekcijomis, užsikrėtus parazitinėmis žarnyno kirmėlėmis, 
​  Nors priešalerginiais vaistais slopinamas histamino išsiskyrimas, tačiau pati problema niekur nedingsta, reikia ją aiškintis ir gydytis.
     Tik suradus  priežastį, alergiją šalčiui, pasireiškiančią dilgėline, galima išgydyti