Prieš tai buvusiame skyrelyje pakalbėjome apie naujus maisto, o dabar keletas žinių apie  naujus augalinius alergenus.
 
    Guboja. Tai  mėgiamas nuotakų puokščių  augalas. Dažniausiai alergija gubojai kamuoja gėlininkus, gėlių pardavėjus ir floristus. Moksliniuose straipsniuose guboja yra įvardinama net kaip profesinis alergenas, kuris sukelia alerginę slogą, astmą ar kontaktinę dilgėlinę.  Nerekomenduotina  laikyti alergiškiems asmenims, nes,  net ir sudžiūvęs, augalas gali  sukelti alerginį kontaktinį dermatitą.

     Įdomu yra dar ir tai , kad guboja - nuodingas augalas mūsų mieliems naminiams gyvūnėliams: katėms ir šunims. Gubojoje yra  saponinas gyposeninas. Apsinuodijus juo viduriuojama, vemiama,
gyvunėlis nukeipsta. Nors tai liečia tik kates ir šunis, manyčiau, kad nuo gubojos  reiktų pasaugoti  kūdikius bei mažus vaikus.

    Rykštenė. Matyt pastebėjote, kad vasarą , ypač jos pabaigoje , Lietuvos laukai nusidažo ryškiai geltona spalva -  žydi rykštenė .Tai invazinis  augalas, atkeliavęs ir Šiaurės Amerikos, pradžioje augintas kaip darželio gėlė, o vėliau išplito į laukus ir pievas. Įrodyta , kad Jos žiedadulkės, yra labai alergeniškos,  kadangi  augalas gausiai žydi ir sukelia šienligę. Rykštenė, užkariaudama vis didesnius plotus panašu, kad neužilgo ji taps  nemaža problema mūsų sergantiesiems alerginėmis ligomis.
Juolab, kad ji priklauso astrinių šeimai ir sukelia kryžmines reakcijas su kiečiu/pelynu.
   

-     Visados smalsu ką atneš Naujieji metai. Ne tik džiaugsmus, bet ir naujus alergenus, kuriuos svarbu  pažinti ne tik alergologams , bet ir visiems besidomintiems šia sritimi.
    Bet kuris maisto produktas gali sukelti maisto alergiją, bet retais maisto alergenais laikomi tie maisto produktai, kurie alergines reakcijas sukelia labai retai.
    Apskritai paėmus,  retai maisto alergiją sukelia šie  produktai: mėsa ( ypač raudona) , česnakas, svogūnas, kukurūzai, želatina, salyklas, bulvė, kokoso riešutas, medus, prieskoniai, burnočio sėklos, bananai, lęšiai, aguonos, lašiša.
    Pirmiausia  supažinkime su tais naujais maisto alergenais, kurie jau yra moksliškai įrodyti ir kuriuos  galima nustatyti imunologiniais metodais ( jau  ir Lietuvoje).

 1. Gal1 - 1,3 - alfa galaktozė -  tai  raudonoje mėsoje esantis alergenas. 2018  metais JAV mokslininkų yra įrodyta, kad tai -svarbus žmogaus aterosklerozės, trombozių, padidėjusio
 kraujospūdžio  - hipertenzijos  veiksnys. Manoma, kad nustatant antikūnus į šį alergeną ,galima prognozuoti širdies ligų  eigą.

2. Lubinų sėklos - apie buvo rašyta šiame tinklaraštyje ( žr.ankstesniuose tinklaraščio puslapiuose).

3. Vaistinė ožragė - tai vaistažolė, bet jos sėklos kaip prieskonis dedamos į indiškos virtuvės patiekalus, yra valgomi  švieži jos lapai, geriama arbata. Įrodyta, kad tai - naujas maisto alergenas. Štai kaip ji atrodo.

4.  Koriandras - retas maisto alergenas . Kaip dauguma prieskonių: pankolis, petražolės, krapai,  sukelia burnos alergijos sindromą dėl kryžminių reakcijų su pelynu /kiečiu.

5. Burnočio sėklos - naujas  maisto alergenas. Turi labai daug baltymo ir yra pamėgtas bei įvardintas  kaip supermaistas. Nors dar palyginti retai, bet jau aprašomi alergijos šiam alergenui atvejai ir nurodomos jo kryžminės reakcijos su špinatais, kukurūzais, avinžirniais.

5. Kokoso riešutas - tai retas maisto alergenas, tačiau yra mokslinių įrodymų, kad į jį reaguoja ligoniai, kurie yra alergiški  ir kitiems, dažniausiai  graikiniams riešutams. 

    Ryt visi  sėsim prie Kūčių stalo: ir sveiki, ir ligoniai, sergantieji alerginėmis ligomis.
Daugelis jau žino savo maisto alergijos požymius, tačiau dar kartą priminsiu:
Oda: pasikartojantys bėrimai. Ir toliau vartojant alergiją sukėlusį produktą, bėrimai plečiasi, odos plotai pradeda šlapiuoti, stiprėja niežulys, gali sutrikti miegas.
Virškinimo sistemos požymiai : burnos alergijos sindromas, kūdikių pilvo diegliai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
Kvėpavimo sistema: alerginis rinitas, gerklų edema, alerginė astma.

    Žinoma daugybė maisto alergenų, tačiau keletas jų apibūdinami kaip vieni pagrindinių  – tai pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, medžių riešutai, javai, žuvis, vėžiagyviai, soja.
Mažiems vaikams apie 90% nuo IgE priklausomų alerginių reakcijų sukelia pienas , kiaušinis, soja, kviečiai, žemės riešutai.
Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems apie 85% alerginių reakcijų sukelia žemės riešutai, žuvis, vėžiagyviai, kiti riešutai.
Pastaruoju metu aprašomos alerginės reakcijos, kurias sukelia ir kiti maisto produktai : vaisiai – kiviai,  persikai, sėklos (saulėgrąžų, sezamo, aguonų, rapso), iš daržovių  ypač salieras .
    Pirmąjame  pasaulyje maisto alergijos tyrime  (jame dalyvavo ir Vilniaus Universitetas), specialiai suformuotame tik  nuo IgE priklausomos mažų vaikų alergijos maistui ištyrimui devyniose Europos Sąjungos šalyse, Lietuvoje ištirti 1558 naujagimiai. Visa EuroPrevall naujagimių kohorta sudaro daugiau kaip 12000 Europos šalių naujagimių.
    Tarp Lietuvos vaikų įsijautrinimas maistui nustatytas 5,6% vaikų iki 2,5 metų amžiaus, dažniausiai karvės pienui (3,4%),
kiaušiniams (3%),
 kviečiams (0,8%),
žemės riešutams (0,6%),
sojoms (0,3%),
 lazdyno riešutams (0,06%),
žuviai (0,03%).
 


:

                                       Gerbiami tinklaraščio "Alergijos ekspertas" lankytojai,
    
   pirmiausiai dėkoju tiems, kurie jį nuolatos žiūrite  ir tiems , kurie retkarčiais užklystate pasižiūrėti kas čia rašoma, beieškodamai informacijos apie alergiją internete lietuvių kalba.
 
   Kaip pastebėjote, čia pateikiamos trumpos ir esminės žinios apie alergiją , kurias maniau tikslinga pateikti Lietuvos visuomenei.

  Tačiau galima būtų ir plačiau pakalbėti apie atskiras alergijos problemas. Bet tam reikia žinoti,. ko nori visuomenė, kas  svarbiausia žmonėms.

   Jūs galite paklausti ir pasiūlyti temas kurios Jums svarbios. Šios svetainės viršutiniame kampe yra skyrelis " klauskite" arba galite  tiesiai rašyti man į el, paštą  ruta.dubakiene@mf.vu.lt

                                                                                                       Linkėdama geros dienos,
                                                                                                                               Rūta Dubakienė