Bronchinė astma  - tai liga, pasireiškianti dusulio priepuoliais arba sausu priepuoliniu kosuliu. Ligoniui sunku iškvėpti orą. Iškvepiant girdimas švilpimas.
Astmos priepuoliai dažniausiai kyla naktį arba paryčiais.

Astmą sukelia įvairūs įkvepiamieji alergenai: namų dulkės,  jose gyvenančios erkės, mikroskopiniai grybai, liaudyje vadinami pelėsiais, augalų žiedadulkės, vaistai.
Dusulio priepuolį provokuoja virusai, fizinis krūvis, šaltis, drėgmė, aštrūs kvapai, tabako dūmai.

Astmos priepuolis ištinka dėl mėšlungiško  bronchų lygiųjų  raumenų  susitraukimo, gleivinės paburkimo, iš bronchų gleivinės išsiskyrusio sekreto.
Dėl šių priežasčių susiaurėja bronchų spindis – darosi sunku iškvėpti.

Bronchų astma gali būti dvejopa: alerginė ir nealerginė.

Astma turi būti gydoma. Dusulio priepuolis nutraukiamas inhaliuojamaisiais vaistais. Jie slopina lygiųjų raumenų susitraukimą ir atlaisvina susiaurėjusį bronchų spindį.
Astmai pastoviai gydyti yra skiriami alerginį uždegimą mažinantys vaistai – inhaliuojamieji hormonai - gliukokortikosteroidai.
Alerginė astma gydoma specifine imunoterapija.

 
Šiai ligai būdingi aukščiau aprašytų ir alerginio konjunktyvito, ir alerginio rinito požymiai.

Sergant šienlige, gali vyrauti alerginis rinitas arba konjunktyvitas.

Ją sukelią augalų žiedadulkės.

Šienligei būdingas simptomų sezoniškumas.

.

Tai alerginis nosies gleivinės uždegimas.
Jam būdingi šie požymiai:
      čiaudulys,
       nosies niežulys, 
      vandeningos išskyros,
      nosies užburkimas.
Alerginį rinitą sukelia įvairūs alergenai.
Pagal pobūdį jis gali būti nuolatinis, kai simptomai niekada nepraeina.Tokį alerginį rinitą sukelia visą laiką aplinkoje randami alergenai: namų dulkių erkės, mikroskopiniai grybai.
Sezoninį arba epizodinį alerginį rinitą dažniausiai sukelia augalų žiedadulkės.
Sergant šia liga, gali perštėti ryklę, varginti sausas kosulys, skaudėti galvą.

Tai alerginis akių gleivinės uždegimas.
Jis pasireiškia:
 akių paraudimu,
niežuliu,
ašarojimu.
Paburksta akių vokai, jie gali patinti.
.Alerginį konjunktyvitą sukelia alergenai: augalų žiedadulkės, namų dulkių erkės, mikroskopiniai grybai, naminių gyvūnų kailis, vaistai. Maisto alergenai retai sukelia alerginį konjunktyvitą.
Alerginis konjunktyvitas yra atskira liga, tačiau jei yra kartu su alerginiu rinitu – tokia liga vadinama šienlige ( polinoze).

 Tai greito tipo alerginė reakcija į pakartotiną alergeno patekimą apimanti visą organizmą. Ryškiausia jos forma – anafilaksinis šokas. Dažniausiai jį sukelia vaistai ir vabzdžių ( bičių, širšių, vapsvų) įgėlimai.
Anafilaksinio šoko požymiai yra šie:
kraujospūdžio kritimas kartais iki nulio,
galvos svaigimas,
kartais dusulys,
pykinimas,
viduriavimas,
dilgėlinis bėrimas ir kiti alergijos požymiai.
Tai grėsmingiausia alergijos forma. Laiku nesuteikus pagalbos, ligonis miršta.
Vabzdžių nuodų sukelta anafilaksija sėkmingai gydoma specifine imunoterapija.
 
Patarimai, kaip elgtis, atsiradus anafilaksijos požymiams

Nepasimeskite.
eigu jaučiate silpnumą, svaigsta galva – atsigulkite ir pakelkite aukščiau kojas, nei jūsų galva.
Susileiskite adrenaliną.
Išgerkite antihistamininių vaistų.
Jeigu yra dusulys ar švokščia krūtinėje – įkvėpkite salbutamolio.
Kvieskite pagalbą.

Pagrindinis alerginių ligų gydymo būdas  -  alergeno šalinimas bei jo vengimas. Šalinti galime tik pažintą ir nustatytą alergeną. Jei alergeno pašalinti iš ligonio aplinkos neįmanoma, taikomas gydymas  - specifinė imunoterapija.
Tai gydymo būdas, kai į organizmą didėjančiomis dozėmis ir ilgėjančiais intervalais švirškščiamas alergenas, sukėlęs alerginę ligą.
Alerginių ligų simptomams švelninti skiriami simptominiai priešalerginiai vaistai: antihistamininiai preparatai ir kortikosteroidai. Jie esti įvairių pavidalų: lašų, purškiklių, inhaliacijų, tablečių, injekcijų.