Specifinė imunoterapija  ( SIT) yra alerginių ligų gydymo būdas, kai, įvedus alergeną, sukėlusį alerginę ligą, sukeliama tolerancija, t.y. ligonis nebereaguoja į ligą sukėlusį alergeną.

Lietuvoje specifinė imunoterapija taikoma nuo 1965 metų, o pasaulyje - nuo 1911 metų.

Lietuvoje buvo laikotarpis, kai išsikovojus nepriklausomybę, alergenų tiekimas buvo sutrikęs net 20 metų, todėl užaugo žmonių ir gydytojų karta, kuri nežino, kad toks gydymas iš vis yra.

Tai nėra naujas gydymo būdas ir ne visiems ligoniams jis tinka.

SIT netinka jei:
   -  kartu su alergine liga , pvz šienlige, alergine sloga, bronchine astma yra ir atopinis dermatitas ,
   -  atopinis dermatitas buvo vaikystėje,
   -  ligonis serga viena kuria autoimunine liga,
   -  ligonis serga epilepsija,
   -  ligonis serga onkologine liga,
   -  ligonis yra vyresnio amžiaus ( virš 50 metų)
 

Alergijos srities moksliniuose projektuose  aktyviai dalyvauja ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Neseniai baigtas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ( prof. Rūta Dubakienė)   kartu su VU Biotechnologijos institutu ( prof. Aurelija Žvirblienė) vykdytas Lietuvos „Lėtinių neinfekcinių ligų programos“ alergologijos, kad ALRIGEN projektas, kurio  tikslas – remiantis naujagimių kohortos tyrimais, išsiaiškinti genetinius ir aplinkos veiksnius, galimai nulemiančius alerginių ligų formavimąsi bei sunkių ligos formų, tokių kaip bronchinė astma, riziką.
Projekte tirta aplinkos veiksnių įtaka ligos progresavimui; maisto ir žiedadulkių alergenų sąveika. Taip pat atlikti išsamūs genetinių ir molekulinių alerginės ligos veiksnių tyrimai.

Atlikus tyrimus, Lietuvoje rastas didžiausias įsijautrinimas beržo ir pelyno žiedadulkių bei namų dulkių erkių alergenui.

Genetiniai tyrimai ,  ištyrus vieno nukleotido polimorfizmą pasirinktų genų sekose  sveikų ir alergija sergančiųjų vaikų grupėse, nustatyta, kad CD14 geno VNP rs2569190 A/A genotipas statistiškai patikimai dažnesnis kontrolinėje grupėje, lyginant su tiriamųjų grupe (p<0,05).

Baigtas  iFAAM  ( ES 7 BP projektas), kuriame buvo siekiama iš naujo įvertinti maisto alergijos  problemą EuroPrevall dalyviams sulaukus 5 – 10 metų amžiaus (2013 – 2017 m.). Buvo renkami
  duomenys apie šeimos alerginių ligų istoriją, užpildant internetinį klausimyną, klinikinis ištyrimas, daugiausiai dėmesio skiriant odos būklei, odos dūrio testų rezultatams, nustatant specifinius imunoglobulinus, nukreiptus prieš dažniausius maisto ir įkvėpiamuosius alergenus. Įtariama maisto alergija toliau buvo vertinama standartizuotais dvigubai aklo (double-blind), kontrolei naudojant placebą, maisto provokacijos metodais. Visi gauti duomenys yra saugomi Allerg-e-lab duomenų bazėje, tam, kad sujungus visų šalių duomenis į bendrą tinklą aplinkoje būtų galima atlikti kompleksinę duomenų analizę.
                      Pagrindinis šio projekto tikslas yra nustatyti naują maisto alergijos pradžią ir kliniškai įvertinti jau esančias maisto alergijas, nustatant jų dažnumus ir tolerancijos išsivystymo būdus. Buvo ištirtas aplinkos ir elgesio veiksnių (pvz. dietos, maitinimo praktikos) poveikis, taip pat įvertintas astmos, alerginio rinito ir egzemos išsivystymas.