Ar yra kokios alergijos ypatybės, skiriančios metų laikus ? Toks klausimas  dažnai aiškinamas gan paprastai - taip, kai kurioms alerginėms ligoms ir alergenams yra būdingas sezoniškumas ir pagal tai galima atskirti kokia alergine liga pacientas serga.
 Gražūs geltoni medžių, o ypač klevų  lapai, nukritę ant žemės pavirs maistu įvairiems mikroskopiniams " padarėliams": pelėsiniams grybeliams. 
  Grybelinė astma ir grybelinis alerginis rinitas aprašyti seniai. Nustatyta, kad grybeline astma dažniausiai serga 40–55 metų žmonės . Jai būdingi du eigos variantai: sezoninė astma  ir nesezoninė . Sezoninę bronchinę astmą sukelia grybeliai, esantys atmosferos ore, jai būdinga: pirmo sniego fenomenas ir paūmėjimai pavasarį bei rudenį. Šią astmą gerai ištyrė Švedijoje ir rado, kad  60 proc. grybelinės bronchinės astmos sukelia Cladosporium herbarum . JAV aprašyta net epideminių mirčių   nuo bronchinės astmos staiga ore pagausėjus Alternaria alternata sporų.
    Lietuvoje yra rasta virš 500 įvairių pelėsinių grybelių rūšių, tačiau alergiją sukeliančių nėra jau tiek daug: Aspergillus niger ir Aspergillus flavus, Rizopus, Cladosporium ir kiti.   

   Kaip gera vasarą matyti karvių bandą rasotose pievose. Neskubriai romios karvutės rupšnoja žolę.Tik, gaila, dabar jau rečiau matome tokį mielą vaizdą.
   Bet pakalbėkime apie kitus dalykus -  apie alergiją. Alergija karvės pienui yra pati dažniausia maisto alergijos rūšis ir nuo jos pirmiausia kenčia kūdikiai, kurių mamos neturi pieno ir jų žindyti neišgali.Tad joms tenka tenkintis tik mišinėliais, pagamintais iš karvės, ožkos  ar sojos pieno. Apie alergiją karvės pienui yra prirašyta daug mokslinių ir populiarų  straipsnių, todėl apie tai čia nekalbėsim.
    Paliesiu kitą, labai  retą  temą- apie alergiją karvei, jos odai,  kailiui  ar plaukams. Veterinarijos specialistai gal geriau žinos, kaip tas karvutės apdangalas turėtų būti įvardijamas. Kaip žinia, alergija -  tai neįprasta reakcija į aplinkose esančias įprastines medžiagas: maisto produktus, žiedadulkes, vaistus, naminių gyvūnėlių kailį ir kita. Ji pasireiškia įvairiai . Štai kokios esti alerginės ligos: alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, kilęs alergeno kontakto vietoje dėl lėtosios alerginės reakcijos. Alerginis rinitas – nosies gleivinės uždegimas, jo simptomai – čiaudulys, nosies niežėjimas, vandeningos išskyros ir gleivinės užburkimas. Anafilaksija – reta, bet gyvybei grėsminga, ūmi, išplitusi alerginė reakcija į kartotinai patekusį alergeną; paprastai pažeidžiamos keturios organų sistemos: odos, kvėpavimo, virškinimo ir širdies – kraujagyslių. Angioedema, arba Kvinkės edema, – tai riboti, asimetriški, ypač lūpų arba vokų odos, taip pat gleivinės patinimai, neniežtintys, kiek skausmingi. Dilgėlinė – labai niežtintis bėrimas rausvomis pūkšlėmis.
   Mokslinėje literatūroje aprašomi pavieniai atvejai, kai įsijautrinus  karvės odai, atsirasdavo alerginė sloga ir alerginis kontaktinis dermatitas. Ši alergijos rūšis kildavo todėl, kad fermeriai, kurie dažnai glostydavo savo karvutes,  po kurio laiko šalia jų pradėdavo staiga čiaudėti, net dusti, o kai kuriems išberdavo delnus. Jiems išsivystydavo alergija karvės odai ar kailiui. Kiek žinoma, pačios karvės alergija neserga, bet jų veršiukai, kaip ir žmonės, gali sirgti alergine sloga. Bet nieko čia tokio baisaus, nuo slogos nemirštama.