Tai lėtinė uždegiminė odos liga, kuri pasireiškia būdingais bėrimais tam tikroje vietoje ir įkyriu niežuliu, ypač naktį, suprakaitavus.
 Atopinis dermatitas  gali būti alerginis arba nealerginis. Dažniausiai liga prasideda kūdikystėje. Iš pradžių ją sukelia maisto alergenai: karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvis, sojos pupelės, riešutai. Vyresniame amžiuje įsijautrinama žiedadulkių ir buitiniams alergenams.
Liga atpažįstama pagal bėrimų vietas: kūdikių – skruostai, veidas, plaukuotoji galvos dalis, visas kūnelis.
Vyresniame amžiuje – alkūnių ir kelių lenkmenys, apie čiurnas, riešus,  lūpas, akių vokus.
Sergančiųjų atopiniu dermatitu oda būna sausa ir labai niežti, ypač sušilus arba suprakaitavus 
Trečdaliui iš jų gali išsivystyti bronchinė astma.

Alergija šalčiui dažniausiai pasireiškia žiemą, kai lauke šalta, vėjuota ir drėgna. Vos iškišus nosį į lauką, alergiškiems žmonėms parausta ir patinsta oda, ją išberia raudonomis niežtinčiomis pūkšlėmis. Dilgėlinių bėrimų gali atsirasti ant viso kūno, tačiau dažniausiai jie iškyla atvirose kūno vietose, kurias tiesiogiai veikia šaltis – ant rankų, veido, kaklo. Sunkesniais ligos atvejais gali ištinti liežuvis, gerklos, kvėpavimo takai, kilti dusulio priepuolis, nukristi kraujospūdis ar ištikti anafilaksinis šokas – žmogus gali netgi numirti. Klysta tie, kurie mano, kad tai yra tik sezoninė liga – maudynės atvėsusioje jūroje, ant odos nukritęs lietaus lašas ar iš didžiulių atvirų šaldytuvų prekybos centruose dvelkiantis šaltis taip pat gali sukelti alerginę reakciją, pavyzdžiui, išgėrus šalto gėrimo, gali prasidėti pilvo skausmai, viduriavimas.
Alergija šalčiui yra įgyjama, ji gali pasireikšti bet kuriam iš mūsų bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. Visiškai nėra būtina, kad tai būtų įgimta ar kartotųsi nuo vaikystės – užtenka vieną kartą įšokti į šaltą jūrą, ir tu iš jos gali išlįsti raudonas kaip vėžys nuo išbėrimo.
Šaltis, kaip ir saulė, nėra tikras alergenas. Tai yra netikra alergija - pseudoalergija, sukelianti alerginių ligų simptomus. Nors šaltis veikia tik atviras kūno vietas, šios alergijos priežasties pirmiausiai reikėtų ieškoti ne aplinkoje, o žmogaus organizme. Įvairūs lėtiniai susirgimai, pavyzdžiui, gastritas, tonzilitas, nesveikas dantis, moterims – dažniau skydliaukės, ginekologinės ligos, tulžies pūslės akmenligė, vyrams – urologiniai, inkstų uždegimai – gali išprovokuoti itin nepalankią mūsų klimate alergiją šalčiui. Alerginės reakcijos taip pat gali pasireikšti sergant kai kuriomis kraujo ligomis, lėtinėmis infekcijomis, užsikrėtus parazitinėmis žarnyno kirmėlėmis, po bičių ar vapsvų įgėlimo.
  Ligą diagnozuoti padeda alerginis šalčio mėginys. Pakanka uždėti ledo kubelį ant vidinio dilbio paviršiaus ir palaikyti tris minutes. Jeigu reakcija teigiama, toje vietoje iškyla kvadrato formos pūkšlė.   Šį iš pažiūros paprastą tekstą gali atlikti tik gydytojas alergologas– jis tiksliai nustatys diagnozę ir, jei būtina, skirs vaistų ir nurodys ištirti visą organizmą, ieškant tikrosios alergijos priežasties.
Kad išvengti alergijos šalčiui:

• Negerkite šaltų gėrimų, nevalgykite ledų ar kito šalto maisto;
• Prauskitės tik šiltu vandeniu;
• Prieš einant į lauką, veidą ir rankas patepkite riebu kremu ar tepalu;
• Mūvėkite dvigubas pirštines, pašiltintus batus, apsirenkite šiltai.

 Tai alerginis susirgimas, pasireiškiantis ribotais tinimais. Dar kitaip ji vadinama angioneurozine edema.
Kvinkės edema yra dilgėlinės ekvivalentas.Šiuo atveju alerginė reakcija vyksta ne odos speneliniame sluoksnyje,  kaip dildėlinės atveju, bet gilesniuose paodžio sluoksniuose.
Tokie  tinimai neniežti.
Kvinkės edemai yra būdinga asimetrija. Pvz., jei sutinsta abu akių vokai , tai vienas daugiau nei kitas.
Gali būti bet kurio organo Kvinkės edema.
Dažniausiai Kvinkės edemą sukelia vaistai arba nealerginiai veiksniai.

Tai susirgimas, pasireiškiantis bėrimu pūkšlėmis. Pūkšlės iškyla nepaliestoje odoje, yra balsvai rožinės spalvos, labai niežti. Dilgėlinei būdingas stiprus ir  įkyrus niežulys Bėrimas panašus į susidilginimą dilgėlėmis.
Dažniausiai dilgėlinę sukelia vaistai ir vabzdžių įgėlimai. Ją gali sukelti ir nealerginiai veiksniai: šaltis, saulė, infekcija, helmintozės, emocijos. Tokiu atveju labai svarbu išsiaiškinti dilgėlinės priežastį.
Dilgėlinė diagnozuojama pagal bėrimo pobūdį. Ji gali būti ūminė ir lėtinė. Lėtinė dilgėlinė trunka ilgiau kaip 6 savaites.
Dilgėlinė gydoma priešalerginiais ( antihistamininiais) vaistais. Sunkesniais atvejais skiriama hormonų – gliukokortikosteroidų.