Laboratorinė alerginių ligų diagnostika - tai paskutinis alerginių ligų diagnostikos etapas. Ši diagnostika, tai eilė imunologinių tyrimų, kurie leidžia nustatyti ir įvertinti specifinius antikūnus prieš tiriamus alergenus. Lietuva pagal laboratorinę alerginių ligų diagnostika neatsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių, turime ir atliekame pažangiausius alergologinius-imunologinius tyrimus. Alergologiniai imunologiniai tyrimai yra šie: RAST‘o (radioalergosorbentinis metodas). PRIST‘o (popieriaus radioimunosorbentinis) metodas. Imunofermentinis metodas. Imunofluorescencinis metodas. Fluoroimunofermentinis metodas. Kokybinis imunobloto metodas. Šiais metodais nustatomi specifiniai IgE ligonio kraujo serume. Apie juos - sekančiame skyrelyje. Provokaciniai mėginiai vaikams yra atliekami tik stacionare. Suaugusiems asmenims POM galima atlikti ir ambulatorinėmis salygomis alergologo ir klinikinio imunologo kabinete. Visados, atliekant POM, turi būti suruoštos reanimacinės priemonės, nes yra galima pavojingiausios alerginės reakcijos - anafilaksinio šoko, rizika. Po POM atlikimo gali labai paūmėti esamos alerginės ligos simptomai: sergantiesiems atopiniu dermatitu gali atsirasti odos paraudimas, stiprus niežulys, išbėrimas, šlapiavimas. Alerginio rinito atveju gali sustiprėti nosies užgulimas, pagausėti vandeningos išskyros, čiaudėjimas. Bronchinės astmos atveju gali prasidėti priepuolinis kosulys, gerklės niežulys, dusulys, plaučiuose atsirasti sausų karkalų. Ligonis gali pradėti vemti, viduriuoti. Įrodžius, kad tiriamas maisto produktas yra ieškomasis alergenas, jis yra eliminuojamas iš mitybos. Provokacinis oralinis mėginys ( POM) yra "auksinis standartas" nustatant maisto alergiją.
Provokacinis oralinis ( burnos) mėginys gali būti : 1. Atviras, kai ir gydytojas, ir pacientas žino, koks maisto produktas yra bandomas, 2. viengubai aklinas, kai tik gydytojas žino apie bandomą maisto produktą, 3. dvigubai aklinas ir placebo kontroliuojamas, kai nei gydytojas, nei pacientas nežino apie bandomo produkto turinį (tai gali būti nepermatomoje kapsulėje esantis natūralus maisto produktas arba liofilizuotas preparatas). Viengubai aklinas POM Pradžioje reikia išsiaiškinti maisto kiekį, sukeliantį ligos požymius, bei po kiek laiko šie simptomai atsiranda. Pagal šiuos duomenis sudaryti POM atlikimo planą. Tyrimo pradžioje duoti ligoniui pusę maisto kiekio, galinčio sukelti ligos simptomus. Labai svarbu pradėti tyrimą su pakankamai mažu maisto kiekiu, kad išvengti sunkių šalutinių reakcijų. Po to dvigubinti maisto kiekį, skiriant jo šiek tiek ilgesniais ntervalais, nei tikimasi, kad atsiras ligos požymiai. Jei reikia ištirti ligonį su daugeliu maisto produktų, reikalingo maisto kiekio duoti du ar tris kartus per dieną. POM metu gali reikėti duoti placebo (iki trijų kartų), jei subjektyvūs simptomai atsiranda po kelių valandų. Ligonis arba šalia esantis asmuo turi žymėti simptomus atskirame lape. Jei suvartojus 8–10 g sauso maisto dvigubai aklino tyrimo metu POM yra neigiamas, rekomenduojama atlikti atvirą POM, duodant įprastai paruošto maisto. Tokiu būdu patvirtinama, kad tikrai nėra reakcijos. Bronchų provokaciniai mėginiai, kaip ir ankstesni diagnostikos tyrimai in vivo , yra atliekami tam, kad nustatyti alergeną , sukėlusį alerginę ligą ar alerginę reakciją.
Bronchų provokaciniai mėginiai naudojami bronchinės astmos diagnostikai, kai reikia: 1. Paneigti arba patvirtinti bronchinės astmos diagnozę ankstyvose bronchinės astmos vystymosi stadijose, kai yra normalūs spirometriniai duomenys. 2. Objektyviai patvirtinti pakitusį bronchų reaktyvumą, kai reikia nustatyti tinkamumą darbui, ypač dirbant kenksmingose sąlygose. 3. Nustatyti sensibilizuojančių medžiagų poveikį bronchų reaktyvumui. 4. Stebėti ilgalaikės bronchinės astmos terapijos efektyvumą. Atliekant bronchų provokacinius mėginius yra inhaliuojamas įvairių koncentracijų ( pradedant nuo mažiausios) įtariamas alergenas. Plaučių funkcijos aparatu yra fiksuojama oro iškvėpimo greičio sumažėjimas dėl įvykusio bronchų spazmo. Jei jis sumažėja lyginant su pradiniu ( inhaliavus kontrolinį tirpalą be alergeno) 20 procentų , reakcija laikoma teigiama, t.y. nustatomas alergenas. Bronchų provokaciniai mėginiai diagnozuojant bronchinę astmą atliekami palyginant retai. Provokaciniai nosies mėginiai atliekami siekiant nustatyti įtariamą alergeną, profesinę alergiją arba įvertinti gydymo, ypač specifinės imunoterapijos , efektyvumą.
Jie atliekami įtariamą alergeną įlašinant arba įpurškiant į nosį ir sukeliant alerginę reakciją: nosies niežulį, čiaudulį, vandeningą slogą, nosies užburkimą. Prieš tai yra lašinamas kontrolinis skystis, į kurį reakcijos neturi būti. Tik vėliau atliekamas provokacinis mėginys su alergenu. Pradedama nuo mažiausios alergeno koncentracijos, ją kas 10 minučių didinant. Mėginys laikomas teigiamu, kai atsiranda reakcija į atitinkamos koncentracijos alergeną. Tokiu būdu yra įrodoma, jog būtent tas alergenas sukelia alerginę ligą. Dažniausiai provokacinis nosies mėginys atliekamas sergantiesiems alergine sloga arba šienlige. Akių junginės provokaciniai mėginiai atliekami tada, kai ligonis serga šienlige arba alerginiu konjunktyvitu, tačiau atlikti odos alerginiai mėginiai yra neigiami, todėl nenustatomas alergenas, sukėlęs ligą. Tam, kad nustatyti alergeną ir yra atliekami provokaciniai mėginiai.
Akių junginės provokaciniai mėginiai atliekami sekančiai. Įtariamas alergenas yra praskiedžiamas skirtingų koncentracijų. Pirmiausia į akies junginę yra lašinamas kontrolinis, t.y. fiziologinis skystis. Reakcija į jį turi būti neigiama - jokių pakitimų akių gleivinėje neatsiranda. Po to lašinamas tiriamasis alergenas, pradedant jį nuo mažiausios koncentracijos. Kas 15 minučių stebima ra neatsirado reakcija į jį. Atsiradus akių paraudimui,niežuliui, ašarojimui - reakcijia į alergeną, provokaciniai mėginiai vertinami kaip teigiami ir yra įrodoma, kad minėtas alergenas yra alerginės ligos sukėlėjas. Tolimesni alerginių ligų diagnostikos metodai yra provokaciniai mėginiai. Šie tyrimai atliekami tada, kai odos mėginiai yra neigiami, tačiau tikrai yra įtariamas konkretus alergenas. Provokaciniai mėginiai atliekami tame organe, kuriame vyksta alerginė reakcija ir yra ligos simptomai. Juos skirstome į: akių junginės ( konjunktyvinį), nosies ( nazalinį), bronchų ( inhaliacinį), burnos ( oralinį) mėginius. Apie kiekvieną provokacinį mėginį skaitykite sekančiame straipsnelyje. |
AutorėProf. R. Dubakienė - aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, turinti 40 metų stažą alergologijoje. Archyvas
October 2020
Kategorijos |