DRESS sindromas. Kas tai?

    Viena iš labai sunkių alerginių reakcijų yra vaistų sukeltas odos bėrimas su eozinofilija ir sisteminiais simptomais, vadinamas DRESS sindromu. DRESS syndrome (Drug Rash (or Reaction) with Eosinophilia and Systemic Symptoms). Jis dar vadinamas hiperergijos vaistams sindromu.

    Klasikiniai šio sindromo simptomai yra egzanteminis bėrimas, karščiavimas, vieno ar kelių vidaus organų pažeidimas. Dažnai gali pasireikšti laringitas, limfmazgių pažeidimas, apie 50 proc. atvejų – hepatitas, apie 30 proc. – eozinofilija, apie 10 proc. – nefritas, apie 10 proc. – pneumonitas.

  Dažniausiai DRESS sindromo priežastis būna antikonvulsiniai preparatai (fenitoinas, fenobarbitalis, karbamazepinas, valproinė rūgštis), alopurinolis, sulfasalazinas, rečiau nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antivirusiniai (nevirapinas), antibiotikai (vankomicinas, izoniazidas).

 DRESS sindromą pirmą kartą aprašė J. Bousquet ir kt. 1996 m.
 Ši liga paprastai prasideda po 2-6 savaičių nuo vaistų pavartojimo ir, nepaisant jų nutraukimo, tęsiasi. Svarbu, kad simptomai pasireiškia ne vienu metu, o prasideda nuo 2-3 simptomų ir palaipsniui prisideda kiti.
 
Pagrindiniai požymiai:

1. Odos bėrimas, susijęs su vaisto pavartojimu.
2. Eozinofilija ≥1.5x109/l arba atipiniai limfocitai.
3. Mažiausiai vienas iš sisteminių pažeidimų: padidėję limfmazgiai mažiausiai 2 cm diametro, intersticinė neuropatija, intersticinė pneumonija ar miokardo pažeidimas, hepatitas.

  DRESS sindromo išsivystymas siejamas su kepenų fermentų nevisavertiškumu, vaistinių medžiagų metabolizme svarbus vaidmuo tenka kepenų fermentui – N-acetiltransferazėi.

 DRESS sindromui gydyti plačiai vartojamos didelės gliukokortikoidų dozės. 
Ligonių mirštamumas – apie 10 proc.