Visuomenėje netyla kalbos apie alergiją. Susidaro įspūdis, kad jas diagnozuoti sugeba vos ne kiekvienas.
Visame pasaulyje alerginės ligos diagnozuojamos tokia seka: 1. Ligonio apklausa ( sužinome ligonio giminės ir šeimos ligas). Tai ypač svarbu, nes gerai žinoma, kad alerginės ligos yra paveldimos net iki 85 procentų atvejų. 2. Ligonio apžiūra. Ažpžiūrint ligonį jau galime nustatyti alerginę ligą ir parašyti jos diagnozę. Alerginės ligos diagnozuojamos vizualiai pagal ligos simptomus , tipiškas išbėrimo vietas, jų pobūdį. 3. Ligos diagnozė tikslinama atliekant alergologinius tyrimus. Pradžioje jie atliekami tiesiog su ligoniu, todėl alerginių ligų diagnostikoje pirma vieta tenka odos dūrio mėginiams. Lėto tipo alerginėms reakcijoms nustatyti taikomi odos lopo mėginiai. 4. Toliau seka provokaciniai: akių junginės, nosies, bronchų ( inhaliacinis) mėginiai. 5. Galutinis diagnostikos etapas - imunologiniai tyrimai. Tai tyrimai atliekami iš ligonio kraujo, yra nustatomi antikūnai prieš alergenus. Rugpjūtis, vasaros pabaiga, vėl ligoniams pateikia išbandymų : intensyviausiai žydi kiečiai, kartieji kiečiai - pelynai. Saulė ir karštis, gūsingas vėjas toli paskleidžia jų žiedadulkes.
Ligoniai, sergantys šienlige ir jautrūs tik medžių žiedadulkėms jau būna pamiršę savo negandas, kai vėl jas tenka prisiminti rugpjūtį. Paraudusiomis akimis, ašarojantys, čiaudintys ir sloguojantys , jie vėl turi vartoti priešalerginius vaistus ir neužmiršti kryžminių reakcijų ( apie jas- www.alergo.lt). |
AutorėProf. R. Dubakienė - aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, turinti 40 metų stažą alergologijoje. Archyvas
October 2020
Kategorijos |