Suprantame, kad yra nemaža rizika, kad įterpiant svetimą geną į, pvz., augalą, šis gali tapti sukeliančiu alergijas.  Kitaip sakant, perneštas genas, kurio ekspresija skatina alergiją, gali paversti organizmą jautriu tam produktui, net jei prieš tai jis toks nebuvo, ir prieš jį pradeda gamintis IgE.
Su genetinėm modifikacijom susijusių alergijų klausimai pirmą kartą įsiliepsnojo 1996 m., kai tyrėjai pademonstravo pagrindinio bertoletijos riešuto alergeno perkėlimą į sojos pupeles.
      Pasirodė, kad kai kurie genetiškai modifikuoti produktai , pvz. GM soja gali padidinti ir taip didelį  kūdikių alergijų dažnį, todėl labai svarbu įvertinti galimą GMO įtaką alergijoms. Pavyzdžiui,   Jungtinės Karalystės vartotojų organizacijos tarnyba ištyrė, kad 88% respondentų nerimauja dėl naujos galimos alergijos maistui rizikos, kuri formuojasi kaip genetinių modifikacijų rezultatas.
      Kol kas autoritetingi specialistai nesutaria dėl galimos rizikos, maitinant alergiškus ir nealergiškus kūdikius pienu su sojos baltymais. Didesniam skaičiui kūdikių, kurie netoleravo karvės pieno baltymų, vartojanr sojos mišinius išsivystė sojos baltymų alergija. Literatūros duomenimis, kūdikiams, kurie yra jaunesni nei 3 mėnesių, yra daug didesnė rizika (apie 53%),  kad išsivystys sojos baltymų netoleravimas, palyginus su vaikais, vyresniais nei 1 metų (35%). 
        Tyrinėti ir kiti maisto produktai. Tyrėjams šeriant eksperimentines  peles genetiškai modifikuotas  žirniais, joms pasireiškė imuninis atsakas: ėmė gamintis antikūnai prieš genetiškai modifikuoti  baltymą. Kai pelės vėl buvo paveikiamos genetiškai modifikuoti baltymu, joms pasireikšdavo alerginio tipo reakcijos. Kai baltymas būdavo suleidžiamas, pasireikšdavo pabrinkimas, o jį įkvepiant pasireikšdavo astmos požymiai  su oro takų susiaurėjimu ir uždegimu, kurį lydėdavo didelis gleivių išsiskyrimas.Tačiau nebuvo  nustatyta, kad baltymas sukeltų alerginę reakciją, kai jis buvo gautas iš natūralių žirnių.
       Bulvė taip pat yra vienas iš dažniausiai genetinėms modifikacijoms naudojamų augalų. Visgi nėra išspausdinta duomenų, įvertinančių genetiškai modifikuotų  bulvių įtakos alergijoms. Šį tyrimą atlikę mokslininkai įrodė, kad genetinė manipuliacija, atlikta su bulvėmis, nepadidino jų alergijų išsivystymo rizikos.
     Taigi, kol kas trūksta svarių  mokslinių įrodymų apie genetiškai modifikuotų maisto produktų grėsmę.

    
Šį kartą nusprendžiau paįvairinti tinklaraštį įdėdama jums susipažinti su savo mokslo populiarinimo
straipsniais:

http://naujienos.vu.lt/mokslo-populiarinimas-kiekvieno-mokslininko-pareiga/