ALERGIJOS EKSPERTAS
  • Tinklarastis
  • Apie
  • Alergijos ABC
  • alergo.lt
  • Klauskite

Prof. Rūta Dubakienė

Ar genetiškai modifikuoti maisto produktai gali būti  alergenais?

11/2/2019

 
    Suprantame, kad yra nemaža rizika, kad įterpiant svetimą geną į, pvz., augalą, šis gali tapti sukeliančiu alergijas.  Kitaip sakant, perneštas genas, kurio ekspresija skatina alergiją, gali paversti organizmą jautriu tam produktui, net jei prieš tai jis toks nebuvo, ir prieš jį pradeda gamintis IgE.
Su genetinėm modifikacijom susijusių alergijų klausimai pirmą kartą įsiliepsnojo 1996 m., kai tyrėjai pademonstravo pagrindinio bertoletijos riešuto alergeno perkėlimą į sojos pupeles.
      Pasirodė, kad kai kurie genetiškai modifikuoti produktai , pvz. GM soja gali padidinti ir taip didelį  kūdikių alergijų dažnį, todėl labai svarbu įvertinti galimą GMO įtaką alergijoms. Pavyzdžiui,   Jungtinės Karalystės vartotojų organizacijos tarnyba ištyrė, kad 88% respondentų nerimauja dėl naujos galimos alergijos maistui rizikos, kuri formuojasi kaip genetinių modifikacijų rezultatas.
      Kol kas autoritetingi specialistai nesutaria dėl galimos rizikos, maitinant alergiškus ir nealergiškus kūdikius pienu su sojos baltymais. Didesniam skaičiui kūdikių, kurie netoleravo karvės pieno baltymų, vartojanr sojos mišinius išsivystė sojos baltymų alergija. Literatūros duomenimis, kūdikiams, kurie yra jaunesni nei 3 mėnesių, yra daug didesnė rizika (apie 53%),  kad išsivystys sojos baltymų netoleravimas, palyginus su vaikais, vyresniais nei 1 metų (35%). 
        Tyrinėti ir kiti maisto produktai. Tyrėjams šeriant eksperimentines  peles genetiškai modifikuotas  žirniais, joms pasireiškė imuninis atsakas: ėmė gamintis antikūnai prieš genetiškai modifikuoti  baltymą. Kai pelės vėl buvo paveikiamos genetiškai modifikuoti baltymu, joms pasireikšdavo alerginio tipo reakcijos. Kai baltymas būdavo suleidžiamas, pasireikšdavo pabrinkimas, o jį įkvepiant pasireikšdavo astmos požymiai  su oro takų susiaurėjimu ir uždegimu, kurį lydėdavo didelis gleivių išsiskyrimas.Tačiau nebuvo  nustatyta, kad baltymas sukeltų alerginę reakciją, kai jis buvo gautas iš natūralių žirnių.
       Bulvė taip pat yra vienas iš dažniausiai genetinėms modifikacijoms naudojamų augalų. Visgi nėra išspausdinta duomenų, įvertinančių genetiškai modifikuotų  bulvių įtakos alergijoms. Šį tyrimą atlikę mokslininkai įrodė, kad genetinė manipuliacija, atlikta su bulvėmis, nepadidino jų alergijų išsivystymo rizikos.
     Taigi, kol kas trūksta svarių  mokslinių įrodymų apie genetiškai modifikuotų maisto produktų grėsmę.

Comments are closed.
    Picture

    Autorė

    ​Prof. R. Dubakienė - aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, turinti 40 metų stažą alergologijoje.

    Archyvas

    October 2020
    September 2020
    July 2020
    June 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    February 2020
    January 2020
    December 2019
    November 2019
    October 2019
    May 2019
    April 2019
    March 2019
    February 2019
    January 2019
    December 2018
    November 2018
    October 2018
    September 2018
    August 2018
    July 2018
    June 2018
    May 2018
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    January 2018
    December 2017
    November 2017
    October 2017
    September 2017
    August 2017
    July 2017
    June 2017
    May 2017
    April 2017
    March 2017
    February 2017
    January 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016

    Kategorijos

    All
    Alergija

    RSS Feed

Copyright © 2016-2018 Rūta Dubakienė
Powered by Create your own unique website with customizable templates.
  • Tinklarastis
  • Apie
  • Alergijos ABC
  • alergo.lt
  • Klauskite