Esame įpratę, kad pavasarį svarbiausia  yra alergija žiedadulkėms, pasireiškianti šienlige- akių ir nosies alerginiais simptomais. Tačiau pavasarinių panašių akių ligų yra ir daugiau. 
 
Pavasarinis konjunktyvitas (pavasarinis kataras)

            Priežastis nežinoma. Manoma, kad turi įtakos saulės spinduliai, lauko oras ir endokrininės sistemos sutrikimas. Serga dažniausiai 5–20 m. berniukai ir jaunuoliai.
        Prasidėjus pavasariui akys parausta, ima ašaroti, bijo šviesos, niežti. Ypač vargina akių niežulys, kuris kaitros metu gali pasidaryti nepakenčiamas. Rudeniop visi požymiai aprimsta, ir per žiemą ligonis jaučiasi gerai. Kitą pavasarį simptomai vėl kartojasi. 

    Pagrindiniai ligos požymiai:
  Vokų junginė, ypač viršutinio voko, ligos pradžioje atrodo balzgana, tartum su pieno apnašu. Vėliau ji sustorėja, pabrinksta, speneliai padidėja, jų paviršius šiurkštus. 
 Pilkšvų išaugų gali atsirasti limbo srityje, dažniausiai jos neišopėja. Kartais tuose gumburėliuose matyti baltų dėmių (vadinamosios Horner-Tranto dėmės). Akies obuolio junginė vos paraudusi.
 Viršutiniai vokai kiek nudribę, vokų plyšys siaurokas, akys atrodo mieguistos. Traiškanų nedaug, jos esti tąsios.
        Liga tęsiasi visus metus, tačiau paūmėja pavasarį ir vasarą, pažeidžia abi akis. Ji trunka 5–8 metus ir išgyja nepalikdama žymės.
            Sunkiais atvejais liga gali pažeisti rageną – išsivysto ragenos išopėjimas.
Periferiniame kraujyje yra padidėjęseozinofilų kiekis, gali būti  padidėjęs IgE kiekis. Tokie ligoniai serga dar ir kita atopine liga – astma, šienlige, atopiniu dermatitu, jų šeimose sutinkama sergančiųjų atopinėmis ligomis.
  

    Vaikų ir suaugusiųjų imuninė sistema nėra tokia pati, todėl į kai kuriuos infekcinius veiksnius ji gali reaguoti visiškai kitaip. Apie vaikų imuninės sistemos savybes šiame skyrelyje įdedu savo kolegės, patyrusios imunologės  profesorės Aurelijos Žvirblienės komentarus. Skaitykite.
   Atsparumas koronavirusui gali būti paaiškintas vaikų imuninės sistemos ypatumais – efektyvesniu įgimtojo ir įgytojo imuniteto atsaku į koronavirusus, taip pat efektyvesniais imuninio atsako reguliacijos mechanizmais.
Įgimtojo imuniteto komponentai (epitelio barjeras, NK ląstelės, fagocitai ir kt.) nedelsiant atsako į virusą ir apriboja jo plitimą. Įgytojo imuniteto ląstelėms – B ir T limfocitams – prireikia keleto dienų, kol jos pasidalija ir virsta efektoriais, galinčiais atlikti savo funkcijas.
    Manoma, kad vaikų kvėpavimo takų gleivinė, kuri yra pirmasis barjeras virusui, yra sveikesnė ir geriau atlieka šią barjerinę funkciją, nei pagyvenusių žmonių. Todėl virusas nepatenka į plaučius ir nesukelia jų pažeidimo. Pagyvenusių žmonių kvėpavimo takų gleivinė gali būti labiau pralaidi šiam virusui dėl persirgtų ligų, rūkymo, įvairių kitų aplinkos veiksnių. Kiti įgimtojo imuniteto komponentai taip pat efektyviau veikia jauname amžiuje, nes yra prisitaikę sudoroti daugybę patogemų, su kuriais kūdikis susiduria nuo pat gimimo.
    Ne tik įgimtojo imuniteto komponentai, bet ir vaikų įgytojo imuniteto ląstelės – T ir B limfocitai - yra prisitaikiusios efektyviai atpažinti naujus antigenus.
    T limfocitai bręsta užkrūčio liaukoje, kuri su amžiumi mažėja, todėl mažėja ir T limfocitų įvairovė, jų sugebėjimas atpažinti naujus antigenus. Vyresnių žmonių imuninė sistema būna labiau prisitaikiusi atpažinti tuos antigenus, su kuriais jau buvo susidūrusi ir prieš kuriuos yra susidariusios imuninės atminties ląstelės. Be to, užkrūčio liaukoje formuojasi ir natūralieji reguliaciniai T limfocitai (Treg), kurie gali atlikti svarbią funkciją suvaldant nekontroliuojamą imuninį atsaką, sukeliantį imunopatologiją. 

    Įsibėgėjo alergijos žiedadulkėms sezonas ir  dėl didelio beržo žiedadulkių kiekio  vargsta ne vienas sergantysis šienlige.
  Vieni svarbiausių vaistų šienligės gydymui yra antihistamininiai preparatai. Siaučiant koronavirusui, pacientus neramina, ar visi jie tinka tokiu atveju.
      Taigi, šiek tiek informacijos apie tai.
Lietuvoje yra beveik visi pasaulio rinkoje esantys antros kartos antihistaminiai vaistai. Tai jums žinomi: bilastinas, cetirizinas ( zyrtec) , desloratadinas ( aerius),  feksofenadinas , levocetirizinas( xyzal)  loratadinas ( claritine, loratine) , rupatadinas  , kestinas ir kiti.
        Visi jie tinka šienligės gydymui, net ir tuo atveju, jei esat pasigavęs virusą COVID-16  Tai saugūs vaistai.
        Nors kol kas nėra vaistų koronavirususi gydyti, tačiau yra darbų, kad Japonjoje sintezuotas antihistamininis vaistas-bepotastine, skiriamas infekcijos pradžioje, gali sumažinti priešuždegiminių citokinų sukeliamą audrą.

     COVID -19 sukelta pandemija  sukelė ypatingą sergančiųjų alerginėmis ligomis susirūpinimą savo sveikatos būkle. Eilė alergologus vienijančių tarptautinių organizacijų: Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija ( EAACI), EFA, ARIA-MASK,WAO( Pasaulinė alergijos organizacija), GINA  skelbia mokslinius tyrimus ir rekomendacijas šia tema. 
     Eilėje dokumentų yra akcentuojama, kad alergija nėra rizikos veiksnys susirgti COVID -19 infekcija. Asmenims, užsikrėtusiems COVID-19, sloga ar čiaudulys nėra dažni simptomai. Jei vien tik čiaudite ir sloguojate , mažai tikėtina, kad sergate COVID-19. COVID-19 galima atskirti nuo peršalimo ir alergijos remiantis esminiais simptomais: karščiavimu, sausu kosuliu ir dusuliu. Ypač svarbu tai, kad koronavirusas dažniausiai pažeidžia plaučius ir dažniausiai sukelia sausą kosulį ir dusulį.
     Pasirodė straipsnių, kad  labai dažnos koronaviruso sukeltos pneumonijos sergantiesiems bronchine astma nėra sunkesnės eigos, nei vien tik koronaviruso sukeltos. Vuhane ( Kinija) ištyrus 140 sergančiųjų COIVID- 19 sunkia pneumonija ir astma nerasta „persiklojančių“ simptomų .Tuo įsitikinti , reikalingi platesni  tyrimai.
     Užburkusi nosis ar uoslės netekimas stebimas  COVID-19 atveju gali suklaidinti sergančiuosius alergine sloga. Ir nors  alerginiai simptomai yra panašūs į virusinius , todėl  gali suklaidinti. Vis tik, jei nėra temperatūros ar karščiavimo pavasarį, ir jei tai kartojasi nebe pirmą sezoną , turime galvoti apie alerginę slogą arba šienligę. Lietuvoje kovo mėnesį žydi lazdynai, alksniai, gluosniai, balandį – beržai.
​      Alergija žiedadulkėms  pasireiškia šienlige -  tai yra alerginės slogos: čiaudulys, nosies niežulys, vandeningos išskyros, užburkimas ir alerginio akių uždegimo:  akių paraudimas, ašarojimas, niežulys  simptomais. ​

​