ALERGIJOS EKSPERTAS
  • Tinklarastis
  • Apie
  • Alergijos ABC
  • alergo.lt
  • Klauskite

Prof. Rūta Dubakienė

Kaip nustatoma alergija?

28/10/2016

 
    
     Alergija nustatoma apklausus ligonį. Kartais pats ligonis įtaria alergeną - ligos priežąstį.
    Apžiūrint ligonį matomi išoriniai alerginės ligos požymiai.Pagal juos aprašoma alerginės ligos forma.
     Įtarus alergeną, jis nustatomas atliekant vadinamuosiuis alerginius odos mėginius.

     Specifinius alergenui antikūnus galima nustatyti ir kraujo serume.Tam įvairia aparatūra bei reagentais atliekami laboratoriniai imunologiniai tyrimai.

Kuo pasireiškia alergija?

24/10/2016

 

Alergija pasireiškia įvairiais požymiais:

čiauduliu, sloga, akių ašarojimu, paraudimu,
bėrimais, patinimais, varginančiu odos niežuliu,
viduriavimu, pilvo skausmais bei pūtimu,
sausu kosuliu, dusulio priepuoliais ( žmogui sunku iškvėpti orą),
galvos skausmais, svaigimu, kraujospūdžio sumažėjimu net iki nulio.

Alerginės ligos turi objektyvius požymius.
 Subjektyvūs požymiai, pvz. odos niežulys nėra alergijos požymis.



 
 

Kokie alergenai svarbiausi rudenį?

16/10/2016

 

       Svarbiausi Lietuvos alergenai yra namų dulkių erkės, kurios kaip tik rugsėjį, spalį, lapkritį  sparčiai dauginasi. Namų dulkių erkės yra  svarbiausias aplinkos alergenas Lietuvoje. Pakanka dviejų individų : patino ir patelės, kad jie paleistų į gyvenimą virš 300 palikuonių.
        Namų dulkių erkių buveinė yra sena paveldėta pūkinė patalynė, pagalvės, kilimai, minkšti baldai bei minkšti žaislai.
        Jos dažnai aptinkamos senuose mediniuose namuose apkūrenamuose krosnimis. Drėgnuose butuose augantys mikroskopiniai grybai - pelėsiai yra gera mitybinė terpė namų dulkių erkėms.

         Namų dulkių erkes 1964 metais atrado olandų mokslininkai Voorhorst ir Spieksma.

         Lietuvoje namų dulkių erkės pradėtos tyrinėti nuo 1980 metų tuometinės Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto studentės Aurelijos Bajorinaitės (dabartinė dr. Aurelija Dautartienė) ir VU Medicinos fakulteto alergologės Rūtos Vaicekauskaitės ( dabartinė prof.Rūta Dubakienė), kurioms talkino žymi akarologė dr.Valentina Dubinina
   

Kas serga alerginėmis ligomis?

8/10/2016

 
  
   
Alerginėmis ligomis serga žmonės: vaikai ir suaugusieji, bet taip pat gali sirgti ir gyvūnai. Naminiai gyvūnėliai:  katės ir šunys dažnai kenčia nuo alerginių ligų. Net ir veršiukus paliečia alergija, jie čiaudi , sloguoja. 
   Dažnai vaikystėje prasidėjusi alergija tęsiasi visą gyvenimą. Įgimta alergija yra banguojančios eigos, stebimi savaiminiai pasveikimai , kurie dažniausiai pasireiškia tam tikrais amžiaus tarpsniais- apie 6-tus metus, paauglystėje, brandžiame amžiuje.

     Reiktų atminti, kad dažniausiai alergija -  jauno amžiaus asmens problema.

    Senatvėje alerginės ligos aprimsta ir naujų neatsiranda, nebent tais atvejais, kai įsisjautrinama vaistams ar cheminėms medžiagoms.

     Svarbiausia  yra išsiaiškinti alerginės ligos priežastį.

Toliau trumpai apie alergenus

5/10/2016

 
   
   Vieni dažniausių alergenų yra medžių, pievų žolių, piktžolių žiedadulkės. Alergeniškausios yra smulkios , o ne stambios žiedadulkės. 

   Lietuvoje yra trys žiedadulkių laikotarpiai:

                      1) vasario galas - gegužė, kai žydi lazdynai, alksniai, beržai ir kiti medžiai, 
                      2) birželis - liepa, kai žydi įvairios pievų žolės: miglės, motiejukai, šunažolės ir kt.,
                      3) rugpjūtis - rugsėjo pradžia, kai žydi piktžolės, svarbiausia  jų Lietuvoje yra kietis, bei  jo atmaina - pelynas ( kartusis kietis).

    Augalų žydėjimas tiesiogiai susijęs su gamtinėmis klimato  sąlygomis.
    Šiltėjant klimatui į Lietuvą gali atkeliauti naujų augalų rūšių. 
    Į Lietuvą žiedadulkės patenka net iš Viduržemio jūros regiono.

     Yra europinis žiedadulkių stebėjimo  tinklalapis -  www.polleninfo.org
     Jame rasite ir Lietuvos duomenis. 



Kiti alergenai

4/10/2016

 

   
      Nemažai alergenų yra cheminės prigimties. Jiems priklauso ir vaistai. Turime didelę grupę vaistų alergenų , nes bet kuris vaistas gali tapti alergenu. 

      Labai svarbu atminti - alergija vaistams yra įgyjama.

      Tam, kad įsijautrintume į vaistą, reikia kad jis patektų į organizmą pakartotinai.

       Todėl, į  pirmą vaisto pavartojimą, alergijos nebūna, išskyrus šiuos atvejus:
       1)  kai dėl panašios vaisto cheminės sandaros vyksta taip vadinamosios kryžminės reakcijos,
       
2) vaistas yra histamino liberatorius, t. y. atpalaiduoja histaminą tiesiogiai, be alerginės reakcijos.

       Bet kuri cheminė medžiaga gali būti alergenu.

Kas sukelia alergiją?

4/10/2016

 

  
Alergiją sukelia įvairios medžiagos, kurios yra vadinamos alergenais.

    Alergenas yra antigenas, sukeliantis alerginę reakciją.

  
Vaikystėje dažniausi alergenai yra maisto produktai: pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvis, soja, riešutai. Be minėtųjų, dar yra vadinamųjų atopinių maisto alergenų. Tai : žemuogės, braškės, citrusų vaisiai, šokoladas ( kakava), vėžiagyviai. Į juos visada reaguos asmenys, turintys alergijos genus.

    Bet kuris maisto produktas gali sukelti alergiją.

    Labai svarbu atskirti, kur yra maisto alergija , o kur - maisto netoleravimas.

    Visuomenės narių šios sąvokos labai dažnai painiojamos. Tai visiškai skirtingi dalykai, kurie skiriasi iš esmės savo išsivystymo mechanizmais.

Apie buitinius alergenus

3/10/2016

 

Taip vadinamieji buitiniai alergenai yra:

      
namų dulkės,
      namų dulkių erkės,
      kačių, šunų bei kitų naminių gyvūnėlių kailis,
      pagalvių plunksnos,
      augalinis pluoštas,
      mikroskopinių grybų ( liaudyje vadinamų pelėsiais) sporos
      
    


Alerginė reakcija

2/10/2016

 

    Kodėl išsivysto alergija?

    Alergija išsivysto dėl to, kad prieš įprastines aplinkos medžiagas: maisto produktus, namų dulkes, mikroskopinius grybus, liaudiškai vadinamus pelėsiais, žiedadulkes, naminių gyvūnėlių kailį   ima gamintis tam tikri baltymai - imunoglobulinai E ( sutrumpintai  - IgE ).
    Jie gaminasi asmenų, kurių imuninė sistema turi įgimtą polinkį taip iškreiptai reaguoti, organizme. Manoma, kad tam poslinkį duoda aplinkos veiksniai, ypač didėjanti aplinkos tarša, netaisyklinga mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas.

    Alerginė reakcija vyksta antikūnui ( IgE)  jungiantis su alergenu ant putliosios ląstelės ar kraujo bazofilo paviršiaus.

     


   
    Picture

    Autorė

    ​Prof. R. Dubakienė - aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, turinti 40 metų stažą alergologijoje.

    Archyvas

    October 2020
    September 2020
    July 2020
    June 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    February 2020
    January 2020
    December 2019
    November 2019
    October 2019
    May 2019
    April 2019
    March 2019
    February 2019
    January 2019
    December 2018
    November 2018
    October 2018
    September 2018
    August 2018
    July 2018
    June 2018
    May 2018
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    January 2018
    December 2017
    November 2017
    October 2017
    September 2017
    August 2017
    July 2017
    June 2017
    May 2017
    April 2017
    March 2017
    February 2017
    January 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016

    Kategorijos

    All
    Alergija

    RSS Feed

Copyright © 2016-2018 Rūta Dubakienė
Powered by Create your own unique website with customizable templates.
  • Tinklarastis
  • Apie
  • Alergijos ABC
  • alergo.lt
  • Klauskite