Alergija nustatoma apklausus ligonį. Kartais pats ligonis įtaria alergeną - ligos priežąstį.
    Apžiūrint ligonį matomi išoriniai alerginės ligos požymiai.Pagal juos aprašoma alerginės ligos forma.
     Įtarus alergeną, jis nustatomas atliekant vadinamuosiuis alerginius odos mėginius.

     Specifinius alergenui antikūnus galima nustatyti ir kraujo serume.Tam įvairia aparatūra bei reagentais atliekami laboratoriniai imunologiniai tyrimai.

Alergija pasireiškia įvairiais požymiais:

čiauduliu, sloga, akių ašarojimu, paraudimu,
bėrimais, patinimais, varginančiu odos niežuliu,
viduriavimu, pilvo skausmais bei pūtimu,
sausu kosuliu, dusulio priepuoliais ( žmogui sunku iškvėpti orą),
galvos skausmais, svaigimu, kraujospūdžio sumažėjimu net iki nulio.

Alerginės ligos turi objektyvius požymius.
 Subjektyvūs požymiai, pvz. odos niežulys nėra alergijos požymis.



 
 

       Svarbiausi Lietuvos alergenai yra namų dulkių erkės, kurios kaip tik rugsėjį, spalį, lapkritį  sparčiai dauginasi. Namų dulkių erkės yra  svarbiausias aplinkos alergenas Lietuvoje. Pakanka dviejų individų : patino ir patelės, kad jie paleistų į gyvenimą virš 300 palikuonių.
        Namų dulkių erkių buveinė yra sena paveldėta pūkinė patalynė, pagalvės, kilimai, minkšti baldai bei minkšti žaislai.
        Jos dažnai aptinkamos senuose mediniuose namuose apkūrenamuose krosnimis. Drėgnuose butuose augantys mikroskopiniai grybai - pelėsiai yra gera mitybinė terpė namų dulkių erkėms.

         Namų dulkių erkes 1964 metais atrado olandų mokslininkai Voorhorst ir Spieksma.

         Lietuvoje namų dulkių erkės pradėtos tyrinėti nuo 1980 metų tuometinės Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto studentės Aurelijos Bajorinaitės (dabartinė dr. Aurelija Dautartienė) ir VU Medicinos fakulteto alergologės Rūtos Vaicekauskaitės ( dabartinė prof.Rūta Dubakienė), kurioms talkino žymi akarologė dr.Valentina Dubinina
   

  
   
Alerginėmis ligomis serga žmonės: vaikai ir suaugusieji, bet taip pat gali sirgti ir gyvūnai. Naminiai gyvūnėliai:  katės ir šunys dažnai kenčia nuo alerginių ligų. Net ir veršiukus paliečia alergija, jie čiaudi , sloguoja. 
   Dažnai vaikystėje prasidėjusi alergija tęsiasi visą gyvenimą. Įgimta alergija yra banguojančios eigos, stebimi savaiminiai pasveikimai , kurie dažniausiai pasireiškia tam tikrais amžiaus tarpsniais- apie 6-tus metus, paauglystėje, brandžiame amžiuje.

     Reiktų atminti, kad dažniausiai alergija -  jauno amžiaus asmens problema.

    Senatvėje alerginės ligos aprimsta ir naujų neatsiranda, nebent tais atvejais, kai įsisjautrinama vaistams ar cheminėms medžiagoms.

     Svarbiausia  yra išsiaiškinti alerginės ligos priežastį.

   
   Vieni dažniausių alergenų yra medžių, pievų žolių, piktžolių žiedadulkės. Alergeniškausios yra smulkios , o ne stambios žiedadulkės. 

   Lietuvoje yra trys žiedadulkių laikotarpiai:

                      1) vasario galas - gegužė, kai žydi lazdynai, alksniai, beržai ir kiti medžiai, 
                      2) birželis - liepa, kai žydi įvairios pievų žolės: miglės, motiejukai, šunažolės ir kt.,
                      3) rugpjūtis - rugsėjo pradžia, kai žydi piktžolės, svarbiausia  jų Lietuvoje yra kietis, bei  jo atmaina - pelynas ( kartusis kietis).

    Augalų žydėjimas tiesiogiai susijęs su gamtinėmis klimato  sąlygomis.
    Šiltėjant klimatui į Lietuvą gali atkeliauti naujų augalų rūšių. 
    Į Lietuvą žiedadulkės patenka net iš Viduržemio jūros regiono.

     Yra europinis žiedadulkių stebėjimo  tinklalapis -  www.polleninfo.org
     Jame rasite ir Lietuvos duomenis. 

   
      Nemažai alergenų yra cheminės prigimties. Jiems priklauso ir vaistai. Turime didelę grupę vaistų alergenų , nes bet kuris vaistas gali tapti alergenu. 

      Labai svarbu atminti - alergija vaistams yra įgyjama.

      Tam, kad įsijautrintume į vaistą, reikia kad jis patektų į organizmą pakartotinai.

       Todėl, į  pirmą vaisto pavartojimą, alergijos nebūna, išskyrus šiuos atvejus:
       1)  kai dėl panašios vaisto cheminės sandaros vyksta taip vadinamosios kryžminės reakcijos,
       2) vaistas yra histamino liberatorius, t. y. atpalaiduoja histaminą tiesiogiai, be alerginės reakcijos.

       Bet kuri cheminė medžiaga gali būti alergenu.

  
Alergiją sukelia įvairios medžiagos, kurios yra vadinamos alergenais.

    Alergenas yra antigenas, sukeliantis alerginę reakciją.

   Vaikystėje dažniausi alergenai yra maisto produktai: pienas, kiaušiniai, kviečiai, žuvis, soja, riešutai. Be minėtųjų, dar yra vadinamųjų atopinių maisto alergenų. Tai : žemuogės, braškės, citrusų vaisiai, šokoladas ( kakava), vėžiagyviai. Į juos visada reaguos asmenys, turintys alergijos genus.

    Bet kuris maisto produktas gali sukelti alergiją.

    Labai svarbu atskirti, kur yra maisto alergija , o kur - maisto netoleravimas.

    Visuomenės narių šios sąvokos labai dažnai painiojamos. Tai visiškai skirtingi dalykai, kurie skiriasi iš esmės savo išsivystymo mechanizmais.

Taip vadinamieji buitiniai alergenai yra:

      namų dulkės,
      namų dulkių erkės,
      kačių, šunų bei kitų naminių gyvūnėlių kailis,
      pagalvių plunksnos,
      augalinis pluoštas,
      mikroskopinių grybų ( liaudyje vadinamų pelėsiais) sporos
      
    

    Kodėl išsivysto alergija?

    Alergija išsivysto dėl to, kad prieš įprastines aplinkos medžiagas: maisto produktus, namų dulkes, mikroskopinius grybus, liaudiškai vadinamus pelėsiais, žiedadulkes, naminių gyvūnėlių kailį   ima gamintis tam tikri baltymai - imunoglobulinai E ( sutrumpintai  - IgE ).
    Jie gaminasi asmenų, kurių imuninė sistema turi įgimtą polinkį taip iškreiptai reaguoti, organizme. Manoma, kad tam poslinkį duoda aplinkos veiksniai, ypač didėjanti aplinkos tarša, netaisyklinga mityba, neracionalus ir nesaikingas vaistų vartojimas.

    Alerginė reakcija vyksta antikūnui ( IgE)  jungiantis su alergenu ant putliosios ląstelės ar kraujo bazofilo paviršiaus.