Mokslo pasiekimai visados teikia praktikai svarių problemos sprendimų. Tas ypač svarbu alergologijoje:  sukuriami nauji vaistai ir nauji diagnostikos metodai, atrandami nauji alergenai.
Neabejotinai,  mokslo pažanga atveria akis žmogiškajam pažinimui ir kovoja su pseudomokslu.

 2013- 2016 metais Lietuvoje vykdyto Europos Sąjungos 7 Bendrosios programos projekto IFAAM, kuriam teko vadovauti ir dirbti, duomenimis, buvo ištirta eilė maisto alergenų ir žiedadulkių sąsajų bei jų alergenų komponentų.
Nustatyta, kad tarp lietuvių vyraujantis  beržo žiedadulkių komponentas yra Betv1.
Šis komponentas taip pat yra obuoliuose, morkose, kiviuose, persikuose, abrikosuose.
Todėl turintys Betv1 komponentą sergatieji šienlige ir jautrūs beržo žiedadulkėms, negalės valgyti minėtų produktų dėl kryžminių reakcijų.

Eilėje tarptautinių iniciatyvų : Pasaulinėje Alergijos Baltojoje Knygoje ( World Allergy White Paper, 2010), Globaliame Alergijos Atlase ( Global Allergy Atlas, 2014), Europos Komisijoje ( 2016.04.26)  iškeliama alergijos problema, įvardinant ją kaip svarbią visuomenės sveikatos problemą Europoje paliečiančią iki 40 procentų gyventojų.
Lietuvoje ši problema ypač gerai matoma tarptautinių projektų lygmenyje:  mūsų vykdytame maisto alergijos projekte  ES 6 BP  EuroPrevall ( 2005 – 2009) nustatyta, kad net 23,5 proc. Lietuvos pradinių klasių mokinių yra alergiški vienam ar kitam maisto produktui ir tik 16,9 proc. mokyklų turi tvarkos aprašą, nurodantį, kaip reikėtų elgtis kilus maisto alergijos priepuoliui.
Iš visų tirtų  mokyklų, kuriose yra maisto alergijomis sergančių mokinių, tik 31,9 proc. turi sudarytus šių mokinių sąrašus ir  tik  26,3 proc. mokyklų buvo įgyvendinami kokie nors apmokymai, susiję su maisto alergijomis.
Daugumoje mokyklų mokiniai nėra apsaugoti nuo atsitiktinio alergeno suvalgymo -  alergiški vaikai daugumoje mokykloje valgo kartu su kitais mokiniais, todėl yra didesnė rizika, kad vaikai dalinsis maistu.
Projekte nustatyta, kad būtinų vaistų prieinamumas yra netinkamas ir neatidėliotinos pagalbos metu Lietuvoje jo turėtų tik 17,8 proc. mokyklų.
Duomenys iš ką tik pasibaigusio ES 7 BP maisto alergijos projekto IFAAM ( 2013 – 2016) rodo, kad Lietuvoje tarp vaikų sparčiai auga alergija žemės riešutams, sezamui, kiviams ir kitiems atvežtiniams maisto produktams.