Karštos vasaros dienos, tokios, kokios yra dabar, ne vieną iš mūsų priverčia paprakaituoti. Kiti gi patiria tokius nemalonius reiškinius kaip alergiją saulei : parausta ir niežti atviros kūno vietos, beria dilgėliniu bėrimu. Alergija saulei  yra "netikra" alergija - pseudoalergija, kurios išsivystymui nereikia alergeno - antikūno reakcijos. Tačiau reakcija į saulę gali pasireikšti  ir retos ligos -  porfirijos simptomais.
Prieš kelerius metus teko konsultuoti ligonę, kuriai saulėje atsirasdavo stiprūs skausmai, skaudėjo odą tarsi būtų nuplikyta. JI kreipėsi į dermatologus, reumatologus, bet pagalbos nesulaukė. Kai kas net pasiūlė kreiptis į psichiatrus , nes netikėjo, kad taip gali būti. Šios ligos atveju, hemoglobino skilimo produktai porfirinai atsidėdavo odoje ir sukeldavo skausmą. Išsamiai ištyrus, šlapime rasti porfirinai nustatyta diagnozė, skirtas gydymas ir ligonei žymiai pagerėjo.
Toleranciją šviesai įgyti pavyko dėl beta karotenų panaudojimo mažomis dozėmis.

Žydintys mėlynieji lubinai gražiai pagyvina žalius Lietuvos laukus ir pakeles.

Deja, grožėtis jais ne visiems lemta. Lubinų žiedadulkės yra stambios,  todėl šienligės nesukelia.
Lubinai gali sukelti tokias alergines ligas , kaip anafilaksija, dilgėlinė, astma.

Kaip žinia, lubinai yra ankštinė kultūra, turtinga baltymų kaip kiti ankštiniai: sojos pupelės, žemės riešutai, lęšiai, pupos , žirniai.

 Dar 2006-aisias metais sužinota, kad lubinų sėklose ir miltuose  yra  labai stiprus  alergenas.
Kai kuriose šalyse  Europos šalyse įsijautrinimas lubinams tarp gyventojų siekia iki 20 proc.
Asmenys, jautrūs žemės riešutams, taip pat gali būti jautrūs lubinams dėl kryžminių reakcijų,   kadangi abeji yra ankštiniai. 

Lubinų alergenų šaltiniai yra šie maisto produktai ir kepiniai:
miltai,
duona,
bandelės,
pyragai,
makaronai.

Galime pasidžiaugti tuo,  kad kol kas Lietuvoje maisto produktuose lubinų alergenų nėra. 
 

Liepos 8-ąją pasaulis mini Pasaulinę Alergijos dieną.

​Pirmąkart ši diena paminėta 2005 metais Pasaulinės Alergijos Organizacijos, norint atkreipti dėmesį į šią svarbią nūdienos problemą. Lietuvoje ji pradėta minėti 2008- aisiais. Šiemet ją aktyviai pažymėjo ir Lietuvos Alergijos ir Astmos Asociacija.

Tikimės, kad Lietuvos visuomenės nariai suvoks alergijos problemos svarbą sau pačiam ir savo artimajam  ir  stengsis įgyti naujų žinių apie ją.

​​Mes, alergologai ir klinikiniai imunologai, visuomet pasiruošę padėti.

Vaistų netoleravimas nėra alergija jiems.
Jis pasireiškia šiais požymiais:
1) parausta kūno oda, vargina niežulys,
2) pakyla kraujospūdis,
3) dažnai plaka širdis,
4) kyla noras šlapintis,
5) atsiranda mirties baimė.
Visi šie simptomai gali atsirasti nuo bet kokio vaisto. Tai yra vaistų netoleravimas. Jo priežastis yra tarpinių žmogaus smegenų pakenkimas.
Tokiu atveju rekomenduojama labai sumažinti vartojamųjų vaistų dozes, pvz. ketvirtadalis tabletės veikia kaip pilna vaisto dozė.