ALERGIJOS EKSPERTAS
  • Tinklarastis
  • Apie
  • Alergijos ABC
  • alergo.lt
  • Klauskite

Prof. Rūta Dubakienė

Oro teršalai ir alergija

26/4/2019

 

   Pastarosiomis dienomis visoje Lietuvoje oro tarša yra labai didelė. 
    ŽInoma, kad net 75 procentai taršos kyla dėl transporto, nes važiuojantys automobiliai pakelia teršalus nuo kelių dangos.
    Teršalai -  tai kietosios dalelės, anglies dioksidas, azoto monokdodas, sieros dioksidas, ozonas, sunkieji metalai. 
    Šiuo metu beržų žiedadulkės, kurių koncentracija viršija visas normas ir didelė dalis gyventojų yra alergiški, tampa žymiai agresyvesnės nei tuo pat metu esančios miškuose ar laukuose. Jų agresyvumas kyla todėl, kad ore esantys teršalai nusėda ant žiedadulkių ir sudaro  kompleksinį alergeną.Toks alergenas sukelia stipresnę nei įprasta alerginę reakciją. 
   Užterštumas  paūmina jau esančias lėtines ligas, ypač bronchinę astmą. Oro tarša ne tik išprovokuoja astmos priepuolius, bet apsunkina alerginę slogą, sukelia odos alergines ligas.

    Yra mokslinių įrodymų, kad  teršalai gali sukelti alerginių IgE antikūnų gamybą.
    Kai tarša nemažėja ilgesnį laiką, net ir sveikiems asmenims sudirginama nosies ir gerklės gleivinė, dažniau imama čiaudėti, kosčioti. Taip dalis teršalų pašalinami iš organizmo, tačiau likusios kietosios dalelės ilgainiui prasiskverbia ir į kvėpavimo takus, kraują. 
   Kai oro užterštumas kietosiomis dalelėmis viršija normą, siūloma kuo daugiau laiko praleisti patalpose. Jei tenka būti ar dirbti lauke, tai patariama riboti fizinį aktyvumą (nesportuoti, nedirbti sunkių fizinių darbų ir pan.), kad būtų įkvėptas kuo mažesnis kietųjų dalelių kiekis.
    Būnant namuose taip pat patariama neatidarinėti langų, net ir orlaidžių. Tačiau kietųjų dalelių kiekis ore dažniausiai padidėja esant karštiems ir sausiems orams, o namuose išbūti karštą dieną užsidarius langus sunkiai įsivaizduojama. Užtenka dviems žmonėms pabūti dvi valandas patalpoje su uždarytais langais, ir mes jau turime „slogų orą“. Tuomet jaučiamės labiau pavargę, dėl įkvėpto anglies dioksido jaučiame diskomfortą, nebegalime susikoncentruoti, o kartais įsiskausta galva.
    Problemą tokias atvejais išspręsti gali namo vėdinimo sistema, kuri užtikrina gryno oro cirkuliaciją patalpose, taip pat  Dėl įrengto rekuperatoriaus kas dvi valandas patalpose pakeičiamas visas oras. Tai ypač svarbu tiems, kurie turi kvėpavimo takų problemų.



Kviečiame į konferenciją

17/4/2019

 
https://www.mf.vu.lt/ivykiai/740-konferencija-alergenai-naujos-zinios-ir-ju-taikymas-praktikoje

Keli faktai apie maisto alergiją Lietuvoje

10/4/2019

 
    Alergija maistui tampa labai rimta problema ne vien tik daugeliui vaikų bei tėvų, tačiau taip pat visam medicinos personalui bei gyventojų bendruomenei. Mokslininkai aktyviai įsitraukia į galimų sprendimo būdų paieškas, siekdami išsiaiškinti, kaip galima būtų palengvinti tokių pacientų ir jų artimųjų gyvenimą bei sumažinti naštą valstybei.
     
  
Ankstyviausias galimas kontaktas su maisto alergenais įvyksta dar nėštumo metu, vėliau – kūdikį žindant.
    Pastaraisiais metais atlikti   tyrimai rodo, kad natūralus maitinimas per pirmuosius šešis mėnesius gali apsaugoti nuo daugelio alerginių ligų išsivystymo. Tai lemia ilgųjų grandinių riebiosios rūgštys, dalyvaujančios uždegimo proceso slopinime, ir motinos piene esantis imunoglobulinas A, padedantis kovoti su infekcijomis.
   Vaikų alergija karvės pienui, kuri buvo ypač dažna XX amžiaus pirmajame ketvirtyje dėl ypač dažno vaikų maitinimo karvės pieno mišinukais, šiuo metu ženkliai mažėja, kadangi populiarėja natūralus maitinimas.
     Literatūroje randama duomenų, kad vaikai, kurie bent 3 mėnesius buvo žindomi krūtimi, rečiau sirgo atopiniu dermatitu vienerių metų amžiuje.
    Kaip parodė 
 EuroPrevall/Alrigen Lietuvos naujagimių kohortos duomenys, nenustatyta, kad žindymas apsaugotų nuo alergijos maistui atsiradimo pirmaisiais 2,5 gyvenimo metais: tiek alergiški maistui, tiek ir kontrolinės grupės vaikai vienodai ilgai buvo žindomi ir duomenys apie žindymo trukmę pirmaisiais gyvenimo metais tarp grupių nesiskyrė.
   Tačiau vaikams, kuriems pirmąją gyvenimo savaitę buvo duodamas papildomas nei motinos pienas maitinimas, rizika alergijai maistui išsivystyti buvo didesnė.
    Šiame tyrime nustatyta , kad motinos mityba nėštumo ir žindymo metu reikšmingos įtakos alergijos maistui jų vaikams išsivystymui neturėjo.
    EuroPrevall/Alrigen projekte nustatyta, kad  žemės riešutų ir sojos produktų vartojimas dideliais kiekiais nėštumo metu galėjo įtakoti  alergijos išsivystymą šiems produktams, tačiau tie pastebėjimai reikalauja tolimesnių įrodymų. 


Pasaulinė Alergijos  Savaitė 2019

6/4/2019

 
.
     2019 metų balandžio 7 - 13 dienomis skelbiama Pasaulinė alergijos savaitė.
    Šių metų tematika - maisto alergija.
    Pasaulinės alergijos savaitės maisto alergijos problemos akcentas - sunkios maisto alergijos formos, pasireiškiančios anafilaksija.Ypatingas dėmesys skiriamas - žemės riešutams ( arachiams), nes jie, kaip ir kiti riešutai sukelia sunkiausias alergijos formas.
   Pupinių (Fabaceae) šeimos augalo valgomojo arachio sėkla, dar vadinama arachiu. Žemės riešutai dažnai būna „paslėpti“ alergenai.
    Žemės riešutai turi kaupimo baltymų, kurie sukelia  anafilaksiją. Kitas žemės riešuto komponentas - profilinas  sukelia lengvesnes reakcijas: alerginį rinitą, burnos alergijos sindromą, bronchinę astmą.
    Galimos kryžminės reakcijos su beržų, alksnių,  drebulių žiedadulkėmis
    Kaipgi atrodo maisto alergija žemės riešutams Lietuvoje? Vilniuje atlikto europinio EuroPrevall tyrimo duomenimis   maisto alergija buvo nustatyta 12,8 proc. pradinių klasių moksleivių. Tarp jų alergija žemės riešutams sudarė 4.7 proc. Tarp suaugusiųjų šis skaičius buvo mažesnis - 3,9 proc..   
     Vis tik vyraujanti maisto alergija Lietuvoje tarp visų riešutų  yra lazdyno riešutams, įsijautrinimas ,  tarp sergančiųjų šienlige suaugusiųjų jam siekia  54,3 proc.
      Pagal maisto alergiją lazdyno riešutui  esame pirmoje vietoje Europoje.
                                       

Alergija ir skiepai

2/4/2019

 
    Kasdien spaudoje ir internete netyla diskusijos apies skiepus, vyksta nuožmi kova tarp dviejų  gyventojų grupių : vieni - už, kiti - prieš skiepus. O tai ,kad Lietuvoje dar prieš 200 metų Vilniuje buvo įkurtas Vakcinacijos institutas , kuris atliko didžiulį darbą tuo metu vienas pirmųjų Europoje, žino nedaugelis.
    Nesileisiu į diskusijas apie akivaizdžius dalykus, kad skiepai yra būtini, tačiau, kaip priklauso alergologui ir klinikiniam imunologui, pateiksiu faktus. 
   Turime suprasti, kad normali  reakcija  į skiepą   yra paraudimas, patinimas injekcijos vietoje ( kaip tarkim ir į vabzdžio įgėlimą).
Reakcijos į skiepus daugeliu atveju būna neimunologinės, nealerginės. Tai reakcija skiepo vietoje: patinimas paraudimas, kartais būna ir bendrinė reakcija – temperatūra, karščiavimas, bendras negalavimas, silpnumas. Tikros alerginės reakcijos yra labai retos ir jos gali būti : I tipo alerginės reakcija, pasireiškianti anafilaksija. Literatūros duomenimis alerginės reakcijos pasitaiko tik 0, 22 atvejų 100000 vakcinos dozių.
Lėto ( IV tipo) alerginės reakcijos pasireiškia po 48 valandų, bet dažniausiai tarp 72 ir 96 valandų. Pastebėta, kad III tipo alergines reakcijas, dažniausiai  seruminę ligą sukelia stabligės vakcina.
     Dauguma vakcinų neturi jokių maisto alergenų pėdsakų: žemės riešutų, medžių ( lazdyno) riešutų, kviečių, sojos, sėklų ar jūros gėrybių. Bendrai paėmus, anafilaksija stebima vienam iš milijono paskiepytų asmenų.
   Pagal tarptautinius sutarimus, sergantieji maisto alergija gali be baimės vakcinuotis šiomis vakcinomis:
MMR ( tymai, raudonukė, parotitas);
MMR-V( tymai, vėjaraupiai, raudonukė, parotitas); ;
DPT (difterija, stabligė, kokliušas);
IPV ( inaktyvuota poliomielito vakcina),
HiB ( Haemophilus influenzae B tipo vakcinaj;
Pneumokoko,
Meningokoko C,
Vėjaraupių,
Rotaviruso vakcinomis.

    Picture

    Autorė

    ​Prof. R. Dubakienė - aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, turinti 40 metų stažą alergologijoje.

    Archyvas

    October 2020
    September 2020
    July 2020
    June 2020
    May 2020
    April 2020
    March 2020
    February 2020
    January 2020
    December 2019
    November 2019
    October 2019
    May 2019
    April 2019
    March 2019
    February 2019
    January 2019
    December 2018
    November 2018
    October 2018
    September 2018
    August 2018
    July 2018
    June 2018
    May 2018
    April 2018
    March 2018
    February 2018
    January 2018
    December 2017
    November 2017
    October 2017
    September 2017
    August 2017
    July 2017
    June 2017
    May 2017
    April 2017
    March 2017
    February 2017
    January 2017
    December 2016
    November 2016
    October 2016

    Kategorijos

    All
    Alergija

    RSS Feed

Copyright © 2016-2018 Rūta Dubakienė
Powered by Create your own unique website with customizable templates.
  • Tinklarastis
  • Apie
  • Alergijos ABC
  • alergo.lt
  • Klauskite