Žiedadulkėms sklandant ore, žmonėms, sergantiems šienlige, nėra ramybės net savo namuose, jos lenda visur – į patalynę, drabužius, kilimus, baldų apmušalus. Išsivysto ligos simptomai . Bet su tuo nebūtina taikytis. Pateikiame patarimus, kaip apsaugoti namus nuo žiedadulkių.
·        Namų įrengimas
Kilimai ir kiliminiai takeliai yra tikri žiedadulkių spąstai. Geriau reikėtų įrengti medines grindis, iškloti parketą, kamštinę ar vinilinę dangą. Nuolatinis valymas drėgnu skuduru taip pat sumažina žiedadulkių kiekį. Taip pat vietoje baldų, aptrauktų gobelenu, geriau tinka mediniai ir odiniai baldai. Vietoje užuolaidų kabinkite žaliuzes, kurias galima nuvalyti drėgnu skuduru.
·        Filtrai
Jei sergate šienlige, siurbimą dulkių siurbliu ramia sąžine galite perduoti kitam šeimos nariui, kuris neserga šia alergija. Dulkių filtrus ir maišelius reikia keisti kas dvi savaites.
·        Minimalizmas
Lentynose, kuriose gausu įvairių niekučių, kaupiasi dulkės, ir žinoma, žiedadulkės. Mažiau yra daugiau – kalbama apie jūsų sveikatą.
·        Skalbimas
Nedžiovinkite skalbinių lauke. Žiedadulkės prikimba prie skalbinių ir lengvai patenka į namus.
·        Plaukai
Daug žiedadulkių kaupiasi plaukuose. Prieš einant miegoti, gerai iššukuokite plaukus, o geriausia – išplaukite. Tada žiedadulkės nepateks į jūsų lovą.
·        Drabužiai
Žiedadulkės kaupiasi ant visų lauko drabužių. Drabužius keiskite kiekvieną dieną. Persirengdami, stenkitės, kad drabužiai neliestų veido. Nepersirenginėkite miegamajame kambaryje ir neneškite į jį vakare dėvėtų drabužių.
·        Patalynė
Patalynę skalbti ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje. Pagalvių užvalkalus keisti kiekvieną savaitę. 

Problemos alergologijoje
Lietuvos mokslų akademijos mažoji konferencijų salė
(Gedimino pr. 3, Vilnius)
2018 m.balandžio 13 d.
Programa
10.00–10.10
Sveikinimo žodis.
 LMA akademikė Rūta Dubakienė, Vilniaus universitetas, Doc.V.Kvedarienė , LAAA prezidentė, 10 min
10.10–10.30
Kaip galime geriau diagnozuoti  ir gydyti alergines ligas
LMA akademikė Rūta Dubakienė, Vilniaus universitetas, 20 min
10.30–10.50
Naujienos vaikų  bronchinės astmos gydyme
Prof.Arūnas Valiulis
Vilniaus universitetas, 20 min
10.50–11.10
Atopinio dermatito gydymo galimybės
Gyd.Aušra Astrauskaitė, 20 min
11.10 – 11.40
Pacientų profilaktikos ir gydymo problemos
p.Eglė Kvedaraitė
Astmos klubų asociacija, 30 min
11.40 – 12.00
Alergiškų vaikų mitybos problemos
Kaunas „Mamyčių klubas“ , 20min
12.00–12.20
Klausimynai ir elektroninės alergiško ligonio dokumentacijos sistemos ( MACVIA-LR)
Doc. Violeta Kvedarienė, LAAA prezidentė, 20min
Konferencija skirta visuomenei besidominčiai alerginėmis ligomis, gydymo ir profilaktikos problemomis
Registracija nemokama  iš anksto el paštu arba telefonu ( iki 2018.04.12) 
Egle.valeckiene@gmail.com Tel. 868661800

   Alerginės ligos diagnozuojamos pagal  ligonio skundus, klinikinius ligos simptomus, odos alerginius mėginius, imunologinius laboratorinius tyrimus: kraujo serume nustatomi specifiniai IgE antikūnai prieš įvairius alergenus.

Nors laboratoriniai imunologiniai tyrimai yra paskutinis tyrimo etapas, kai kuriais atvejais jie naudotini, kaip vieninteliai, nesant galimybių atlikti odos mėginius.

Specifinius Ig E antikūnus siūloma nustatinėti :
    -   alergiškoms nėščiosioms,
    -   sunkiu atopiniu dermatitu sergantiems 
     -  kūdikiams bei vaikams esant žymiems odos pažeidimams,
    - vyresnio amžiaus asmenims, dėl reaktyvios odos histaminui, sergant lėtinėmis ligomis, pvz. cukralige,  psichikos ir nervų sistemos ligomis ir kitais atvejais,
     - alerginės ligos ( pvz. šienligės)  paūmėjimo metu, kai ligonis vartoja priešalerginius vaistus.

Tačiau, atliktus specifinių IgE tyrimus, juos turi kvalifikuotai įvertinti specialistas – gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas

Be simptominio šienligės gydymo priešalerginiais vaistais yra ir  kitų jos gydymo priemonių, kurios yra nemažiau efektyvios.
Medicinoje pastaraisiais metais yra paplitęs gydymo būdas šviesa, taip vadinamoji fototerapija.
Dabar fototerapija yra pasauliniu mastu pripažintas gydymo metodas, patikrintas kliniškai Fototerapija taikoma ir alerginių ligų  gydymui.
Šis gydymo metodas yra itin patogus, nes gali būti naudojamas namie.
Fototerapijos  gydymo efektyvumas siekia iki 70 procentų.
Izraelio mokslininkai  yra sukūrę elektroninį aparatėlį pagrįsta fototerapiniu principu, kuris taikomas šienligės ir kitų alerginių ligų gydymui.

Fototerapijos poveikis yra tas, kad ji  vietiškai sukelia T limfocitų apoptozę ( žuvimą), todėl stabilizuojamos putliosios ląstelės membranos  ir neišsiskiria histaminas, o tuo pačiu nevyksta alerginė reakcija ir yra slopinami  ligos simptomai.
Jis jau yra ir Lietuvos vaistinėse ir štai taip atrodo.

Fototerapinį efektą jame sukelia naudojama 630 nm šviesos banga. Gali būti naudojamas papildomai su kitais vaistais, siekiant optimalaus gydymo efekto.

• Nevažiuokite į užmiestį, tuo metu nedirbkite žemės ūkio darbų. Važiuodami automobiliu, uždarykite langus, ypač užmiestyje.

• Neatidarinėkite langų tiek bute, tiek darbovietėje.

• Vėdinkite patalpas po lietaus, vakare arba tuomet, kai nėra vėjo. Lango ar durų angą galima uždengti sudrėkinta, kelis kartus perlenkta marle.

• Venkite pasivaikščiojimų lauke ryto valandomis. Grįžę iš lauko persirenkite.

• Prauskitės po dušu ne rečiau nei du kartus per dieną. Nusiprauskite grįžę iš gatvės, būtinai išskalaukite plaukus.

• Ligos paūmėjimo metu rekomenduojama kelis kartus per dieną plauti nosies, akių ir burnos gleivines fiziologiniu natrio chlorido tirpalu (į stiklinę šilto virinto vandens dedama - arbatinio šaukštelio druskos). Nosies ertmei plauti galima naudoti švirkštą be adatos ar nedidelę kriaušelę.

• Nedžiovinkite išskalbtų drabužių lauke.

• Kasdien drėgnu būdu išvalykite kambarius.

• Planuodami kasmetines atostogas, atsižvelkite į tai, kada jūsų pasirinktoje poilsiavietėje žydi jums pavojingi augalai.

.

Atpažinkime šienligę
 
Atsisveikinus su šaltuoju metų palydovu - peršalimo ligomis, lengviau atsikvėps ne visi. Žiedadulkėms jautrius žmones jau ima kamuoti alerginė liga -- šienligė (polinozė).
Šienligė – tai liga, pasireiškianti nosies ir akių alerginiais simptomais, kuriuos sukelia įvairių žydinčių augalų žiedadulkės.
 Kas svarbu pavasarį ? 
 Šienligės pasireiškimo ypatybes nulemia geografinė šalies padėtis .Lietuvoje pavasario laikotarpiu žydi įvairūs medžiai,  Taigi  pagal tai, kurių augalų alergenai sukelia ligą, galima išskirti:  
- alergiją medžių žiedadulkėms. Ji ima varginti, kai pradeda skleistis medžių pumpurai. Lietuvoje pirmiausiai pražysta lazdynai, paskui -- alksniai, juodalksniai, baltalksniai, klevai, beržai, uosiai, ąžuolai (šie medžiai žydi vėliausiai);Apklausę žmogų, pagal kryžmines žiedadulkių ir maisto produktų reakcijas, gydytojai ir be mėginių gali nustatyti, kam jis jautrus.
Pavyzdžiui, jei žmogus skundžiasi, kad nutirpus sniegui jautrėja, ašaroja akys, prasideda sloga, galima klausti, ar jis valgo lazdyno riešutų. Jei ligonis sako, kad nuo jų graužia burną, aišku, kad jis bus jautrus ir anksčiausiai pavasarį pražystančio lazdyno žiedadulkėms.

Jei alergijos simptomai pasireiškia  balandžio pabaigoje klausiama ligonis ar valgo morkų, obuolių. persikų, abrikosų kivių  ir Jei nuo šių produktų žmogui graužia burną  – jis jautrus  beržo žiedadulkėms.
Alergologams žinoma, kad beržo žiedadulkėms jautrūs žmonės negali valgyti minėtų vaisių ir daržovių, nes pasireiškia burnos alergijos sindromas.


 

Praeitame skyrelyje kalbėjome apie aspirininę astmą.
Ką dar reiktų apie ją žinoti?
Kaip minėjome, aspirininei astmai yra būdinga simptomų triada: recidyvuojanti nosies polipozė,  bronchinė astma ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo bei skausmo ir geltonojo maisto dažo tartrazinio  netoleravimas. Nebūtinai  visi šie 3  aspirininės astmos požymiai prasideda vienu metu. Kartais liga vystosi palaipsniui - vargina nesibaigianti sloga, ar net sinusitai, vėliau pradeda augti polipai, kuriuos pašalinus, jie vėl atauga, išgėrus aspirino ar kitų vaistų nuo skausmo išberia dilgėliniu bėrimu.
Dusulio priepuoliai atsiranda vėliau, o juos išprovokuoja ne tik vaistai, bet ir salicilatai  maisto produktuose, kurie išvardinti ankstesniame skyrelyje.
Pavyzdžiui, ligonis serga lėtiniu bronchitu, kurį paūmina virusinė infekcija ir kartais sukelia švokštimą,  LOR gydytojas nosyje pas jį aptinka polipus. Ligonis dar nėra   jautrus kokiems nors vaistams, tačiau išgėrus nuo temperatūros liepžiedžių arbatos, jį ištinka dusulio priepuolis. Taip pasireiškia aspirininė astma.
Aspirininė astma nėra paveldima, nors pastaraisais  metais tokiems ligoniams aptinkama genetinių leukotrienų sintezės defektų.
Ši astmos forma sėkmingai gydoma jai specifiškais antileukotrieniniais vaistais, bei kitais astmai skirtais inhaliatoriais. Antileukotrieniniai vaistai  jau 20 metų yra LIetuvoje, ir alergologai bei pulmonologai  sėkmingai jais gydo aspirinines astmas. Pirmasis sintezuotas   vaistas buvo zileutonas, dabar dažniausiai gydymui skiriamas  montelukastas. 

Bronchinė astma yra įvairių formų. Ji gali būti : alerginė ( atopinė) , nealerginė, profesinė, sukelta fizinio krūvio, aspirininė. Net 10 - 30 proc. sergančiųjų netoleruoja aspirino ir kitų priešuždegiminių vaistų nuo skausmo. Tokia astma vadinama aspirinine.
Svarbiausias astmos simptomas yra dusulio priepuolis arba sausas priepuolinis kosulys.
Aspirininė astma dar kitaip vadinama aspirinine triada.
Aspirininę triadą sudaro 1) bronchinė astma,
                                           2) recidyvuojanti nosies polipozė ( pašalinus polipus jie vėl atauga)
                                           3)nesteroidinių analgetikų netoleravimas - dusulio priepuolį tokiems ligoniams sukelia išgerti priešuždegiminiai vaistai, taip pat vaistai nuo skausmo: aspirinas, ibuprofenas , diklofenakas, indometacinas ir kiti.
Šie ligoniai netoleruoja geltonojo maisto dažo - tartrazino, kuris kaip dažiklis naudojamas maisto produktuose, draže, tablečių apvalkaluose ir kitur. Panašų efektą sukelia ir benzoatai, esantys mikstūrose nuo kosulio. Sergantys aspirinine astma turėtų vengti maisto produktų, turinčių salicilatų .

Maisto produktai, kuriuose yra daug salicilatų 
 Daržovės:
Ridikėliai, pomidorai, brokoliai, špinatai, batatai, avokadai, žalieji pipirai
 Vaisiai:
Abrikosai, nektarinai, datulės, razinos, raudonos vynuogės, apelsinai, mandarinai,vyšnios
 Uogos:
mėlynės, juodieji serbentai, slyvos, avietės
 Riešutai:
Migdolų, žemės, pistacijų, makadamijų, kedrinių pinijų
 Prieskoniai:
Paprika, kmynai, krapai, gastyčios, rozmarinai, karis
 Gėrimai:
Kava, arbata, raudonas vynas, likeris.

 Kita:
Grybai
Alyvuogės
Cikorija
Liepžiedžiai
Žilvičio žievė
 Aspirininė astma išsivysto dėl prostaglandinų ( leukotrienų) sintezės sutrikimo. Tai biologiškai aktyvios medžiagos randamos žmogaus organizme.

Kadangi alerginės ligos sparčiai plinta ir Lietuvoje yra nemažai nėščiųjų, kurios serga alerginėmis ligomis: atopiniu dermatitu, alerginiu kontaktiniu dermatitu, dilgėline, šienlige, alergine sloga, alerginiu konjunktyvitu  ir kitomis. Atkreipiu skitytojų dėmesį, kad kartais nėštumas gali pasireikšti alergine liga - dilgėline, taip vadinamoji " nėštumo dilgėlinė".
Paprastai visos alerginės ligos į nėštumo pabaigą aprimsta ir tai siejama su tuo, kad nėštumo metu gaminasi įvairūs hormonai.
Jei nėščioji, serganti kokia nors alergine liga iki nėštumo vartojo antialerginius vaistus, paprastai jie paliekami vartoti ir viso nėštumo metu, tačiau yra siūloma vaistus vartoti, kiek įmanoma mažesnėmis dozėmis.
Jei nėščioji yra alergiška nustatytiems maisto produktams, būtina juos eliminuoti ir laikytis dietos.