Viena didžiausių šiuolaikinio pasaulio bėdų – priklausomybė narkotikams. Jie „sulaužo“ žmogaus gyvenimą, paverčia jį visišku bejėgiu, nesugebančiu gyventi normalioje visuomenėje.
      O ar gali būti alergija narkotikams? Apie tai mažai rašoma, bet dar mažiau kalbama. Paskaitykite, kas apie tai yra žinoma.
            Ne visi narkotikai yra lygiaverčiai, jei juos vertintume pagal alergeniškumą. Labiausiai ištirti yra opiatai. Jie gali sukelti tikras alergines reakcijas, pseudoalergines – netikras ir netoleravimo reakcijas. Manoma, kad alergija opiatams aptinkama apie 2 procentams ligonių.
            Vis tik opiatų netoleravimo reakcijos yra dažniausios – apie 80%. Dažniausiai netoleravimo reakcijos pasireiškia pykinimu, vėmimu, vidurių užkietėjimu, šlapimo susilaikymu, mieguistumu, sąmonės pritemimu. Kartais išsivysto kvėpavimo sistemos nepakankamumas.
            Pseudoalerginės reakcijos beveik nesiskiria nuo tikrų alerginių reakcijų ir būna nuo niežulio iki anafilaksinio šoko. Jos išsivysto nuo pirmo vaisto panaudojimo ir tuo skiriasi nuo tikrųjų reakcijų. Opiatai turi savybę sukelti putliųjų ląstelių degranuliaciją, tai vieni svarbiausių histamino liberatorių – vaistų. Ne visi opiatai vienodai sukelia histamino atpalaidavimą. Pavyzdžiui, ypač stipriomis savybėmis pasižymi morfinas, kodeinas ir meperidinas. Silpnai histaminą atpalaiduojantys yra fentanilis ir tramadolis.
            Pseudoalerginės reakcijos į opiatus retai būna grėsmingos. Dažnai jos apsiriboja tik dilgėliniu bėrimu su niežuliu.
            Jei turime anafilaksiją, anafilaksinį šoką, bronchų spazmą ir kvėpavimo nepakankamumą pirmiausia tenka galvoti apie tikrąją alergiją opiatams.
            Tikroji narkotikų alergija susijusi su imuniniais organizmo mechanizmais ir vaisto sandara. Tokiu atveju pasigaminusius specifinius IgE antikūnius galima nustatyti. Jau yra  imunologinės metodikos, galima nustatinėti antikūnius prieš kokainą, heroiną ir mariliuaną.
            Narkotikų yra įvairios cheminės sudėties, tarp jų gali vykti kryžminės reakcijos.
            Didžiausią kryžminių reakcijų geba pasižymi fenantreno dariniai (pvz, heroinas), kurie chemine sandara panašūs į morfiną.
            Labai svarbu ligoniams, esantiems jautriems narkotikams žinoti dėl galimų kryžminių reakcijų. Metadonas, sintetinis opiatas į morfiną nepanašus. Alergija narkotikams diagnozuojama atliekant provokacinius mėginius su vaistu.
 
           

                                             Gerbiami "Alergijos eksperto"  skaitytojai,

turbūt pastebėjote, kad gan ilgą laiką nerašiau, bet tam yra priežastis - rašiau knygą, kurią jau dabar galite išvysti knygynų lentynose.Tai knyga " Alergija" ( priežastys, simptomai, gydymas)
Ji skirta visiems Lietuvos gyventojams, besidomintiems alergijos problemomis.
​     Ši knyga, tai tarsi alergologijos vadovėlis liaudžiai, tarsi koks elementorius, kuriame parašyti visi esminiai, klasikiniai , nediskutuotini  tekstai.
      Tikiuosi, kad ji palengvins gyvenimą daugeliui ligonių..

   Jei sergate šienlige ir labai domitės visokiomis naujovėmis, tai ar Jums yra girdėtas trumpinys PASYFO? Jei nieko negirdėjote, tai verta apie tai sužinoti.
   PASYFO  -  tai  nemokama programa, kurią sukūrė Šiaulių universiteto (vad.prof.I.Šaulienė), Latvijos universiteto, Suomijos meteorologijos instituto ir Vienos medicinos universiteto tarptautinė mokslininkai. Joje galite gauti tik Jums tinkančią informaciją, paremtą Jūsų alergijos simptomais.
      Asmeninės informacijos gavimui Jūs turite prisijungti prie Žiedadulkių dienoraščio. Jei dar neturite paskyros, galite užsiregistruoti programėlėje anonimiškai arba nurodant savo vardą.
      Programėlėje pateikta informacija yra skirta tik asmeniniam naudojimui ir negali pakeisti alergijos diagnozės, kurią atlieka gydytojas. 

   Programa ypatinga tuo, kad :
   Padeda daugiau sužinoti apie Jūsų alergijos simptomus
   Teikia asmeninę alergijos simptomų prognozę
    Leidžia palyginti asmeninius alergijos simptomus su žiedadulkių koncentracija ore
    Parodo žiedadulkių krūvį
    Teikia informaciją apie oro kokybę
    Yra enciklopedija apie alergeninius augalus
    Ja paprasta naudotis
    Programa nemokama ir nėra jokių papildomų mokesčių

Visa tai žiūrėkite : www.pasyfo.lt

 

   Geltonuoja palangės, mašinų stogai -  pilna pribarstyta beržo žiedadulkių. Nors  jau nemažai kalbėta apei alergiją žiedadulkėms,  bet niekad nebus per daug naujos mokslinės informacijos.
    Trumpai apie vadinamąsias kryžmines reakcijas.
    Kryžminė reakcija – tai tam tikram antigenui specifiško antikūno sugebėjimas atpažinti kitą antigeną, kai alergeninės molekulės yra artimų rūšių (pvz., varpinių žolių šunažolės ir miglės žiedadulkės).  Dažniausiai aprašomos kryžminės reakcijos tarp augalų žiedadulkių ir maisto produktų.
    Alergenus sudaro daugybė įvairių alergeninių molekulių - komponentų. Dėl jų vyksta kryžminės reakcijos.Paminėsime kelias  jų.
     Lipokalinas, Bet v 1 – karščiui neatsparus pagrindinis beržų žiedadulkių alergenas, veikiantis kryžminėse reakcijose su Rosaceae šeimos augalais, bet nesukeliantis labai stiprių alerginių reakcijų.   
     Polkalcinas, Bet v 4 – karščiui neatsparus beržų žiedadulkių alergenas, kalcį surišantis baltymas, nesukeliantis labai stiprių alerginių reakcijų.
     Profilinas – karščiui jautrus panalergenas, kuris sukelia sunkias alergines reakcijas. Profilinų yra visose žiedadulkėse ir augaliniame maiste. Jis ir yra vienas svarbiausių alergenų vykstant kryžminėms augalinių maisto produktų reakcijoms.

    Pavyzdžiui,  profilino ir Betv1 yra  ir  beržo žiedadulkėse, ir morkose, obuoliuose, kiviuose, abrikosuose, persikuose, kriaušėse, slyvose. 
Jei pacientas bus įsisautrinęs beržo žiedadulkėms ir šiems alergenų komponentams , jis negalės valgyti  minėtų maisto produktų - pasireikš  burnos alergijos sindromas.
 
 

    Alergija maistui tampa labai rimta problema ne vien tik daugeliui vaikų bei tėvų, tačiau taip pat visam medicinos personalui bei gyventojų bendruomenei. Mokslininkai aktyviai įsitraukia į galimų sprendimo būdų paieškas, siekdami išsiaiškinti, kaip galima būtų palengvinti tokių pacientų ir jų artimųjų gyvenimą bei sumažinti naštą valstybei.
     
  Ankstyviausias galimas kontaktas su maisto alergenais įvyksta dar nėštumo metu, vėliau – kūdikį žindant.
    Pastaraisiais metais atlikti   tyrimai rodo, kad natūralus maitinimas per pirmuosius šešis mėnesius gali apsaugoti nuo daugelio alerginių ligų išsivystymo. Tai lemia ilgųjų grandinių riebiosios rūgštys, dalyvaujančios uždegimo proceso slopinime, ir motinos piene esantis imunoglobulinas A, padedantis kovoti su infekcijomis.
   Vaikų alergija karvės pienui, kuri buvo ypač dažna XX amžiaus pirmajame ketvirtyje dėl ypač dažno vaikų maitinimo karvės pieno mišinukais, šiuo metu ženkliai mažėja, kadangi populiarėja natūralus maitinimas.
     Literatūroje randama duomenų, kad vaikai, kurie bent 3 mėnesius buvo žindomi krūtimi, rečiau sirgo atopiniu dermatitu vienerių metų amžiuje.
    Kaip parodė  EuroPrevall/Alrigen Lietuvos naujagimių kohortos duomenys, nenustatyta, kad žindymas apsaugotų nuo alergijos maistui atsiradimo pirmaisiais 2,5 gyvenimo metais: tiek alergiški maistui, tiek ir kontrolinės grupės vaikai vienodai ilgai buvo žindomi ir duomenys apie žindymo trukmę pirmaisiais gyvenimo metais tarp grupių nesiskyrė.
   Tačiau vaikams, kuriems pirmąją gyvenimo savaitę buvo duodamas papildomas nei motinos pienas maitinimas, rizika alergijai maistui išsivystyti buvo didesnė.
    Šiame tyrime nustatyta , kad motinos mityba nėštumo ir žindymo metu reikšmingos įtakos alergijos maistui jų vaikams išsivystymui neturėjo.
    EuroPrevall/Alrigen projekte nustatyta, kad  žemės riešutų ir sojos produktų vartojimas dideliais kiekiais nėštumo metu galėjo įtakoti  alergijos išsivystymą šiems produktams, tačiau tie pastebėjimai reikalauja tolimesnių įrodymų. 

.
     2019 metų balandžio 7 - 13 dienomis skelbiama Pasaulinė alergijos savaitė.
    Šių metų tematika - maisto alergija.
    Pasaulinės alergijos savaitės maisto alergijos problemos akcentas - sunkios maisto alergijos formos, pasireiškiančios anafilaksija.Ypatingas dėmesys skiriamas - žemės riešutams ( arachiams), nes jie, kaip ir kiti riešutai sukelia sunkiausias alergijos formas.
   Pupinių (Fabaceae) šeimos augalo valgomojo arachio sėkla, dar vadinama arachiu. Žemės riešutai dažnai būna „paslėpti“ alergenai.
    Žemės riešutai turi kaupimo baltymų, kurie sukelia  anafilaksiją. Kitas žemės riešuto komponentas - profilinas  sukelia lengvesnes reakcijas: alerginį rinitą, burnos alergijos sindromą, bronchinę astmą.
    Galimos kryžminės reakcijos su beržų, alksnių,  drebulių žiedadulkėmis
    Kaipgi atrodo maisto alergija žemės riešutams Lietuvoje? Vilniuje atlikto europinio EuroPrevall tyrimo duomenimis   maisto alergija buvo nustatyta 12,8 proc. pradinių klasių moksleivių. Tarp jų alergija žemės riešutams sudarė 4.7 proc. Tarp suaugusiųjų šis skaičius buvo mažesnis - 3,9 proc..   
     Vis tik vyraujanti maisto alergija Lietuvoje tarp visų riešutų  yra lazdyno riešutams, įsijautrinimas ,  tarp sergančiųjų šienlige suaugusiųjų jam siekia  54,3 proc.
      Pagal maisto alergiją lazdyno riešutui  esame pirmoje vietoje Europoje.
                                       

    Kasdien spaudoje ir internete netyla diskusijos apies skiepus, vyksta nuožmi kova tarp dviejų  gyventojų grupių : vieni - už, kiti - prieš skiepus. O tai ,kad Lietuvoje dar prieš 200 metų Vilniuje buvo įkurtas Vakcinacijos institutas , kuris atliko didžiulį darbą tuo metu vienas pirmųjų Europoje, žino nedaugelis.
    Nesileisiu į diskusijas apie akivaizdžius dalykus, kad skiepai yra būtini, tačiau, kaip priklauso alergologui ir klinikiniam imunologui, pateiksiu faktus. 
   Turime suprasti, kad normali  reakcija  į skiepą   yra paraudimas, patinimas injekcijos vietoje ( kaip tarkim ir į vabzdžio įgėlimą).
Reakcijos į skiepus daugeliu atveju būna neimunologinės, nealerginės. Tai reakcija skiepo vietoje: patinimas paraudimas, kartais būna ir bendrinė reakcija – temperatūra, karščiavimas, bendras negalavimas, silpnumas. Tikros alerginės reakcijos yra labai retos ir jos gali būti : I tipo alerginės reakcija, pasireiškianti anafilaksija. Literatūros duomenimis alerginės reakcijos pasitaiko tik 0, 22 atvejų 100000 vakcinos dozių.
Lėto ( IV tipo) alerginės reakcijos pasireiškia po 48 valandų, bet dažniausiai tarp 72 ir 96 valandų. Pastebėta, kad III tipo alergines reakcijas, dažniausiai  seruminę ligą sukelia stabligės vakcina.
     Dauguma vakcinų neturi jokių maisto alergenų pėdsakų: žemės riešutų, medžių ( lazdyno) riešutų, kviečių, sojos, sėklų ar jūros gėrybių. Bendrai paėmus, anafilaksija stebima vienam iš milijono paskiepytų asmenų.
   Pagal tarptautinius sutarimus, sergantieji maisto alergija gali be baimės vakcinuotis šiomis vakcinomis:
MMR ( tymai, raudonukė, parotitas);
MMR-V( tymai, vėjaraupiai, raudonukė, parotitas); ;
DPT (difterija, stabligė, kokliušas);
IPV ( inaktyvuota poliomielito vakcina),
HiB ( Haemophilus influenzae B tipo vakcinaj;
Pneumokoko,
Meningokoko C,
Vėjaraupių,
Rotaviruso vakcinomis.

    Sergantieji šienlige ir jautrūs medžių žiedadulkėms, jau  kelios savaitės užplūdo alergologus ir klinikinius imunologus. Čiaudintys, varvančiomis nosimis, paraudusiomis ašarotomis akimis griebiasi priešalerginių vaistų.
    Kažin ar ką naujo galėčiau patarti tiems, kurie jau ne pirmus metus patiria tokius simptomus. Tokie pacientai  jau žino, kad sezono metu teks vartoti simptominius antihistamininius vaistus, ir jei jų nepakaks, teks pridėti  prieuždegiminių ( steroidų).  Nebent galėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 
reiktų sekti save ar nėra kryžminių reakcijų su maisto produktais. Įtarti tai yra labai lengva -  paėmus riešutą ar vaisių į burną,  ją ima graužti. 
Plačiau apie kryžminės reakcijas galite pasiskaityti www.alergo.lt