Ar senovėje žmonės sirgo alerginėmis ligomis?

​Galime sakyti, kad alergija yra dvidešimtojo amžiaus kūdikis. Tačiau  aprašymai, kuriuos  galėtume laikyti jos užuominomis, pasiekia mus jau iš senovės Egipto. Rašytiniai šaltiniai iš faraonų valdymo laikų mums byloja, kad  pirmą kartą grėsminga alerginė reakcija aprašyta hieroglifais Egipto papiruse. Jame rašoma, kad 2641 m. pr. Kr. įgeltas vapsvos mirė faraonas Menas. Kitame,  Eberso, papiruse aprašomas dusulio - bronchinės astmos gydymas. Kiek vėliau  Graikijoje gydytojas Aretajas iš Kapadokijos (120–180) taip pat aprašė ligos, kurią jis pavadino asthma, simptomus, eigą, sukėlėjus. Manyta, kad  tą ligą sukelia dvasios šaltis ir drėgmė.
Žymusis medicinos tėvas Hipokratas (460–375 m. per. Kr.) pirmasis aprašė alergiją maistui, o Titui Lukrecijui karui (98–55 m. pr. Kr.) priklauso sparnuota frazė „... unt quod ali cibus est, alirs fuat aere venenum“ („Kas vienam – maistas, tas kitam – nuodas“). Istorijos tyrėjai  mano, kad tai, galimai alergijos maistui supratimo užuomina.
Išsamiai apie astmos gydymą rašė žydų išminčius Mošė Maimonidas (1135–1204). Jis aprašė profilaktikos priemones ypač daug dėmesio skirdamas mankštai, masažui ir dietai.
Keliolika paskesnių šimtmečių buvo gilinamos žinios apie astmą. T. Willis (1621–1675) nustatė, kad astmą sukelia bronchų raumenų spazmai; seras J. Floyeris (1649–1734) pats sirgdamas bronchine astma,  puikiausiai aprašė jos priežastis ir pirmąkart apibūdino organizmo pakitimus ja sergant. Gydytojas iš Italijos B. Ramazzinis (1633–1714) pirmasis aprašė grūdų dulkių sukeltą astmą. Todėl jis gali būti laikomas ne tik alergologijos, bet ir profesinių ligų pradininku.
  Atradus bronchinės astmos priežastis, prasidėjo tikrosios alergijos era. Ją pradėjo anglų mokslininkai. 1618 m. J. Bostockas paskelbė pranešimą apie „Periodinį akių ir nosies pažeidimą“ ir jį pavadino „vasaros kataru“, arba šienlige.