Ambrozija yra pats stipriausias alergenas iš visų žiedadulkinių alergenų.
Kažkada grėsmę kėlęs tik Šiaurės Amerikos gyventojams, augalas persikėlė į Europą, kur išplito centrinėje jos dalyje ( Šveicarija, Austrija, Vengrija ir kt. šalys) . Galima manyti, kad šiltėjant klimatui ji pasirodys ir Lietuvoje. 
Ambrozija labai panaši į kanapę, jos tokie pat gražūs karpyti lapai. Ambrozija pradeda žydėti vėlai – liepos pabaigoje ir rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais Manoma, kad vienas iš ambrozijos žiedadulkių alergenų yra profilinas, todėl yra galimos kryžminės reakcijos su agurkinių šeimos atstovais: agurkais,
melionais,
cukinijomis,
arbūzu.
Aprašomos kryžminės reakcijos su:
persimonu,
rūgštyne,
saulėgrąža.
Sienžolė, paplitusi Europoje VIduržemio jūros regiono piktžolė, Lietuvoje neauga.

Alergija marihuanai gali pasireikšti įvairiomis alerginėmis ligomis:
   alergine sloga ( alerginiu rinitu),
   alerginiu akių uždegimu ( alerginiu konjunktyvitu),
   astma,
   maisto alergija,
   egzema,
   kontaktine dilgėline,
   anafilaksija,
​   vaistų reakcijomis.
Dažniausiai sutinkama alergija marihuanai  dėl kanapių žiedadulkių poveikio arba dėl marihuanos  rūkymo. Išsivysto ne tik alerginio  rinito ir konjunktyvito reiškiniai, bet ir nosies paburkimas , sausas kosulys, dusulio priepuoliai, švilpiantis alsavimas.
Gan dažnai stebima, ypač JAV, maisto alergija, kadangi kanapių sėklos naudojamos eilėje maisto produktų. Apie galimas kryžmines reakcijas buvo rašyta prieš tai buvusiame skyrelyje.
Anafilaksija išsivysto tada, kai suvalgoma kanapių sėklų, ypač kai jomis pagardinamos  jūros gėrybės.
Anafilakcija gali kilti ir dėl intraveninio marihuanos naudojimo.
Pramoninės kanapių dulkės sukelia profesines kvėpavimo takų ligas, tokias,.kaip bisinozė.



   

     Kadangi kanapės žydi , kaip ir visi augalai, užsienio literatūroje jau yra aprašoma šienligė, sukelta šio augalo žiedadulkių. Šios šienligės simptomai visiškai nesiskira nuo kitų šio susirgimo simptomų ( apie tai skaitykite tinklaraštyje ankstesniuose straipsneliuose). Ši šienligės rūšis  paplitusi JAV, kur auginami dideli kanapių plotai.
    Lietuvoje, kurioje  pluoštines kanapes leidžiama auginti, taip gali atsirasti įsijautrinimo  šio augalo žiedadulkėms.
       Verta pažymėti, kad gali būti kryžminės reakcijos tarp kanapių žiedadulkių ir  maisto produktų:
   pomidorų,
   persikų,
   bananų,
   migdolų,
   baklažanų,
   kaštainių,
   citrusų vaisių.
     

 Žmonių reakcija į to paties vabzdžio įkandimą gali iš esmės skirtis. Reakcija  priklauso nuo to, kaip tas asmuo reaguoja į vabzdžio išskirtas biologiškai aktyvias medžiagas, nuodus.
Natūrali organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą yra paraudimas, patinimas, niežulys.
 Ši reakcija vabzdžiui įgėlus į minkštuosius audinius prie akies, lūpos, reakcija bus didesnė negu įgėlus  ranką, nugarą ar koją. Turi reikšmės ir koks vabzdys sugėlė.
Mirtiną anafilaksinį šoką dažniausiai sukelia bičių, vapsvų širšių nuodai.
Kuo alerginė reakcija skiriasi nuo paprastos?  
Alerginė reakcija pasireiškia tada, jei po įgėlimo pasireiškia dilgėlinis bėrimas, pradeda tinti lūpos, trūkti oro, svaigti galva. Tada patariama pakelti žmogaus kojas aukštyn, virš galvos, kad kraujas sutekėtų į galvą ir į smegenis, kad šie turėtų kraujo, neprasidėtų greitas smegenų badas.
Sunkiausia alerginė reakcija – žaibinis anafilaksinis šokas, kai kraujo spaudimas staiga nukrinta iki 0 ir žmogus miršta. Dilgėlinis bėrimas, stiprūs tinimai lūpos, galvos svaigimas, dusimas – ir anafilaksinį šoką  pranašaujantys požymiai. Kartais dar būna kelios minutės laiko susiorientuoti, kad vysta alerginė reakcija, skubiai žmogui į raumenis leisti adrenaliną, kviesti greitąją pagalbą.
Gana dažnai alerginės reakcijos prasideda netikėtai, nenujaustos ir nenumatytos. Neretai  žmogus net nežino, kad yra alergiškas įkandimui.
Jeigu vieną kartą žmogui įgėlė bitė, bet nieko tokio nebuvo, antrą kartą gali ištikti žaibinis anafilaksinis šokas. Dažnai jis išsivysto labai specifiškiems dalykams – tik vapsvos ar bitės nuodams. Baisiausia, kai jis būna  netikėtas, nenumatytas. Staigiai krenta kraujospūdis ir žmogus miršta.
alerginė reakcija paprastai būna pakartotinė į jau sutiktą alergeną.

Alergija vaistams turi konkrečias pasireiškimo formas. Ji pasireiškia dilgėline, anafilaksija, alerginiu kontaktiniu dermatitu, Kvinkės edema.
 Pasitaiko atvejų , kai alergija vaistui palaikomas pašalinis vaisto poveikis.Tas ypač pastebima ligonių tarpe, pavyzdžiui sakoma , kad yra alergija eritromicinui,esą nuo jo” skauda kepenis”. Tačiau tai pašalinis turint omeny jo  poveikį į kepenus.
Alergija vaistams dažnai yra painiojama su vaistų netoleravimu, nes patys ligoniai suklaidina gydytoją, pareikšdami,kad yra jautrūs visiems vaistams.
Vaistų netoleravimo reakcijos Iš tiesų pasireiškia ligoniams vartojant bet kokį vaistą įprastomis dozėmis atsiranda sekantys reiškiniai:
     ligonio oda parausta, ima niežėti,
     atsiranda dažnais širdies plakimas,
     varo dažnai šlapintis,
     pakyla arterinis kraujospūdis,
     atsiranda neramumas,
      mirties baimė.
Visa klinika yra panaši į vegetacinę krizę.
Tai yra vadinamasis vaistų netoleravimas. Jis esti, kai pakenkiamos tarpinės smegenys dėl sunkių virusinių infekcijų,traumų.
Dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus moterims, nei vyrams.
Vaistų netoleravimo mechanizmas nėra pilnai ištirtas.
Sumažinus vartojamųjų vaistų dozes nemalonūs reiškiniai išnyksta. Ligoniams reiktų rekomenduoti pradžioje pabandyti vartoti 1/8 – ¼ tabletės. Esant vegetacinės krizės reiškiniams švirkšti į raumenis relaniumą.
Vaistų netoleravimą turėtų atpažinti visi gydytojai,nes nepagrįstai tokie ligoniai siuntinėjami vieniems gydytojams pas kitus nenustatant diagnozės.