Apie alergines reakcijas į geliančių vabzdžių nuodus

 Žmonių reakcija į to paties vabzdžio įkandimą gali iš esmės skirtis. Reakcija  priklauso nuo to, kaip tas asmuo reaguoja į vabzdžio išskirtas biologiškai aktyvias medžiagas, nuodus.
Natūrali organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą yra paraudimas, patinimas, niežulys.
 Ši reakcija vabzdžiui įgėlus į minkštuosius audinius prie akies, lūpos, reakcija bus didesnė negu įgėlus  ranką, nugarą ar koją. Turi reikšmės ir koks vabzdys sugėlė.
Mirtiną anafilaksinį šoką dažniausiai sukelia bičių, vapsvų širšių nuodai.
Kuo alerginė reakcija skiriasi nuo paprastos?  
Alerginė reakcija pasireiškia tada, jei po įgėlimo pasireiškia dilgėlinis bėrimas, pradeda tinti lūpos, trūkti oro, svaigti galva. Tada patariama pakelti žmogaus kojas aukštyn, virš galvos, kad kraujas sutekėtų į galvą ir į smegenis, kad šie turėtų kraujo, neprasidėtų greitas smegenų badas.
Sunkiausia alerginė reakcija – žaibinis anafilaksinis šokas, kai kraujo spaudimas staiga nukrinta iki 0 ir žmogus miršta. Dilgėlinis bėrimas, stiprūs tinimai lūpos, galvos svaigimas, dusimas – ir anafilaksinį šoką  pranašaujantys požymiai. Kartais dar būna kelios minutės laiko susiorientuoti, kad vysta alerginė reakcija, skubiai žmogui į raumenis leisti adrenaliną, kviesti greitąją pagalbą.
Gana dažnai alerginės reakcijos prasideda netikėtai, nenujaustos ir nenumatytos. Neretai  žmogus net nežino, kad yra alergiškas įkandimui.
Jeigu vieną kartą žmogui įgėlė bitė, bet nieko tokio nebuvo, antrą kartą gali ištikti žaibinis anafilaksinis šokas. Dažnai jis išsivysto labai specifiškiems dalykams – tik vapsvos ar bitės nuodams. Baisiausia, kai jis būna  netikėtas, nenumatytas. Staigiai krenta kraujospūdis ir žmogus miršta.
alerginė reakcija paprastai būna pakartotinė į jau sutiktą alergeną.