Žuvų taukų skonis mums pažįstamas iš vaikystės. Šiais laikais žuvų taukai ir omega-3 rūgštys
ypač dažnai rekomenduojami vartoti siekiant kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, stiprinti
imuninę sistemą, gerinti širdies kraujagyslių bei kaulų sistemos veiklą. Neabejotina, kad
žuvų taukai yra ir vitamino A, ir vitamino D šaltinis, kurio taip trūksta mūsų geografinės zonos
gyventojams. Žuvų taukai – tai aliejus arba riebalai iš aliejingų žuvų (ančiuvių, kardžuvės,
menkės). Dažniausiai žuvų taukai gaminami iš menkės kepenų. Tačiau net ir švariausiuose
žuvų taukuose bei aliejuje lieka labai mažų baltymų kiekių. Be to, žuvų alergenų yra ir žuvies
​želatinoje, iš kurios gaminamos kapsulės. Dažniausiai žuvų taukuose randamas baltymas yra
​parvalbuminas. Vartojant žuvų taukus, labai retais atvejais, gali kilti alerginių reakcijų asmenims,
kurie turi maisto alergiją žuviai, o ypač menkei, jūrinei lydekai.
      Žuvų taukų ir omega-3 alergija gali pasireikšti alergine sloga, anafilaksija, dilgėline, astmos
priepuoliu, net kontaktiniu alerginiu dermatitu. Tačiau alerginės reakcijos į žuvų taukus yra
palyginti retos. Dažnesni yra šalutiniai poveikiai: pykinimas, viduriavimas, kraujuojančios dantenos,
žemas kraujospūdis, net nemiga.

     ​Kalbėsime ne apie geliančius vabzdžius, keliančius anafilaksijos pavojų, bet apie pastaruoju metu populiarėjantį baltyminio maisto šaltinį – svirplius. Apkepinti, troškinti, džiovinti arba net gyvi padarėliai Azijos šalyse seniai vartojami kaip maistas. Pasidomėkime, ar yra alergija jiems.       Paskaičius rimtus mokslinius straipsnius, aptikau štai ką. Įprastai svirplių augintojams pasireikšdavo kvėpavimo sistemos ligos, nes svirpliai priklauso inhaliacinių, lietuviškai – oro, alergenų grupei. Jie sukelia alerginę slogą, bronchinę astmą.
     Ne taip seniai rastas savitas svirplio baltymas heksamerinas, kuris sukelia maisto alergiją valgant svirplius. Heksamerinai priklauso vadinamiesiems kaupimo baltymams, todėl yra stiprūs dėl savo struktūrinių savybių. Svirpliai, kaip ir kiti vabzdžiai, turi chitino, tropomiozino, argininės kinazės, todėl gali vykti kryžminės reakcijos ir su nariuotakojais.
    Svirpliai, taip mėgstami Tailande, jau atsikraustė į Europos maisto restoranus, ir kartu su savimi atsinešė maisto alergiją jiems. Nors tik 2015 m. įrodytas jų vaidmuo maisto alergijos išsivystymui. Tai naujas maisto alergenas. Todėl skanaudami juos neužmirškime, kad mus gali ištikti ne tik dilgėlinė, bet ir anafilaksinis šokas. Dėl tropomiozino gali vykti kryžminės reakcijos tarp svirplių, krevečių ir namų dulkių erkių.

    Seniai  berašiau , nes buvau užsiėmus ir dabar galiu visus nudžiuginti nauja knyga " Įdomioji alergologija".​
  Rašydama šią knygą rėmiausi moksliniais faktais paremtais straipsniais, juiose  buvo  aprašomi reti ir negirdėti alergijos atvejai, kurie, mano manymu, visiems įdomūs.
  Perskaitę šią knygą sužinosite daug įdomybių apie alergiją, pradedant istoriniais faktais, baigiant pasakojimais apie tai, kaip ji pasireiškia ir kokie yra kovos su ja būdai, sužinosite netikėtų faktų apie įvairius alergenus.
  Pieštos iliustracijos, tikiuosi, padės skaitytojui suvokti, kaip viskas vyksta, o trumpi pasakojimai nenusibos skaitant. 
   Knygą galite įsigyti internetiniame patogupirkti.lt knygyne.

 
​    Viena gražiausių vasaros švenčių Lietuvoje– Žolinė, švenčiama nuo pagonybės laikų, kaip derliaus šventė, vėliau perimta krikščionių kaip mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė.
    O kaipgi be žolynų puokštės Žolinėje! Net liaudies posakis anot etnologės Gražinos Kadžytės „Kas Žolinės dieną neturi žolynų puokštės, tam velnias į delną savo uodegą įbruks“,  rodo kiek svarbūs tie šventės žolynai žolynėliai, kuriuos pašventinę bažnyčioje ir sudžiovinę, pagirdo jų arbata ligonį ar įdeda į karstą pašarvojus. Ir apskritai, žolynai sudarantys puokštę, tai įvairios laukų, pievų ir darželių gėlės, javai: medetkos, kraujažolės, ramunės, dobilai, šlamučiai, rugiagėlės, jurginai, kviečiai, avižos. Žemaitijoje žolinių puokštėje nešamoje pašventinti į bažnyčią aptiksime net dygiąją usnį – stiprų alergeną.
     Bet svarbiausias augalas, be kurio neapsieina tradicinė Žolinių puokštė yra kietis arba pelynas (kartusis kietis), jo stiebas sudaro pagrindą visai kvepiančiai puokštei.
     Dabar pažvelkime į šią stebuklingą puokštę iš gydytojo, o juolab iš alergologo požiūrio kampo. Daugelis jos augalų – tai vaistingųjų gydomųjų savybių turintys žolynai: kietis – apetitui gerinti, kirminams varyti, kandis vaikyti; medetkos – skaudamai gerklei skalauti; šlamučiai – geram miegui; rugiagėlės – akių šviesumui; kraujažolės – kraujavimui stabdyti. O alergologas čia įžiūrės daugybę alergeninių augalų.
​     Visi aukščiau išvardinti, gal tik išskyrus rugiagėles ir šlamučius nėra kenksmingi. O javai, ypač kviečiai yra vienas svarbiausių maisto alergenų, užimantis net trečią vietą iš eilės tarp dešimties svarbiausių.
​     Pagal atliktus mokslinius tyrimus Lietuvoje nustatyta, kad  esame labiausiai įsijautrinę kiečiui tarp visos Europos šalių. Kietis labai stiprus alergenas, kurio kryžminės reakcijos su maisto produktais saulėgrąžų sėklomis, saulėgrąžų chalva, ramunėlių ir medetkų arbatomis be kitų alerginių reakciją gali sukelti net anafilaksinį šoką.  

  Jei dar anksčiau  džiaugėmės,  kad žolė mieste šienaujama prieš žydėjimą ir taip palengvinamas gyvenimas sergantiesiems šienlige, tai dabar   - vilnija, siūbuoja nuo vėjo  po namų langais įvairiausios smilgelės, barstydamos žiedadulkes. Be abejo, gražu tie žolynai, bet kai beveik penktadalis Lietuvos gyventojų serga šienlige, matyt, tenka aukoti grožį dėl sveikatos 
   Labai daug nerašant, trumpas alergologo komentaras - pievas mieste būtina šienauti.

   Eilėje tarptautinių iniciatyvų , pradedant Pasaulinėje Alergijos Baltojoje Knygoje ( World Allergy White Paper, 2010), Globaliame Alergijos Atlase ( Global Allergy Atlas, 2014), Europos Komisijoje ( 2016 .04.26)  iškeliama alergijos problema, įvardinant ją kaip svarbią visuomenės sveikatos problemą, Europoje paliečiančią iki 40 procentų gyventojų.
   Lietuvoje ši problema ypač gerai matoma tarptautinių projektų lygmenyje: taip vykdytame maisto alergijos projekte  ES 6 BP  EuroPrevall ( 2005 – 2009) nustatyta, kad net 23,5 proc. Lietuvos pradinių klasių mokinių yra alergiški vienam ar kitam maisto produktui ir tik 16,9 proc. mokyklų turi tvarkos aprašą, nurodantį, kaip reikėtų elgtis kilus maisto alergijos priepuoliui.
    Iš visų tirtų  mokyklų, kuriose yra maisto alergijomis sergančių mokinių, tik 31,9 proc. turi sudarytus šių mokinių sąrašus ir  tik  26,3 proc. mokyklų buvo įgyvendinami kokie nors apmokymai, susiję su maisto alergijomis. Daugumoje mokyklų mokiniai nėra apsaugoti nuo atsitiktinio alergeno suvalgymo - alergiški vaikai daugumoje mokykloje valgo kartu su kitais mokiniais, todėl yra didesnė rizika, kad vaikai dalinsis maistu
    Duomenys iš neseniai vykusio ES 7 BP maisto alergijos IFAAM projekto ( 2013 – 2016) rodo, kad Lietuvoje tarp vaikų sparčiai auga alergija žemės riešutams, sezamui, kiviams. 

    Nušvito pavasarinė saulė ir, nors šaltoka,  traukiame į lauką, miškus, pievas.  Džiaugiamės gražiais orais, nors ir vėsiais. Kvėpuojame grynu oru laisvai, na , jei tik nevargina šienligė. O kaip mūsų oda po žiemos, kaip ji atrodo?
    Gerai žinome, kad didėjanti aplinkos tarša, pakitęs gyvenimo būdas, stresas pirmiausia neigiamai paveikia odą. Oda, patirianti žalingą aplinkos poveikį (šaltį, karštį, vėją, dulkes, nešvarumus, kenksmingas chemines medžiagas, patenkančias ant odos su lietumi ar iš oro) praranda apsaugines savybes, tampa jautri. Didelės reikšmės odos jautrumui turi ir netinkama odos priežiūra, besaikis kosmetikos vartojimas. Jautri oda yra plonesnė, sausesnė, pasižymi smulkiomis poromis, epdermis yra plonesnis nei vidutinis. jautrioje odoje labiau išryškėja kraujagyslės, kapiliarai. 
      Lietuvoje dažnas prisipažįsta kenčiantis dėl odos dirglumo. 
     Jautriai odai yra būtina tausojanti priežiūra, intensyvus drėkinimas, apsauga ir odos stiprinimas. Dėl to svarbu, kad kosmetikos produktai, skirti jautriai odai, ne tik neturėtų kenksmingų komponentų, bet ir tinkamai saugotų nuo aplinkos alergenų, taršos, uždegiminių reakcijų. Tai būtiniausi odos priežiūros produktai neturintys alergizuojančių kvapiųjų medžiagų bei parabenų. Ypatingai kruopščiai atrinkti augalinės kilmės komponentai padeda odai atsilaikyti prieš žalingą aplinkos poveikį, mažina alerginių reakcijų tikimybę.
   Argano aliejus yra vienas brangiausių augalinės kilmės aliejų pasaulyje. Jame yra net 80%    Aliejus naudojamas kosmetikos pramonėje, maistui ir gydymo procedūroms. Tai natūralus antioksidantas, saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio ir priešlaikinio senėjimo. 
    Persikų aliejus – ypatingai lengvas maitinamasis, apsauginis komponentas. Puikiai įsigeria į odą, maitinamosios medžiagos lengvai prasiskverbia. Neerzina odos, nesukelia alerginių reakcijų, malšina uždegimus, ramina, minkština, tonizuoja, drėkina ir jaunina odą. Saugus naudoti net kūdikiams.
    Vynuogių aliejus – turi stiprų priešuždegiminį poveikį, regeneruoja, stangrina ir lygina odą.
  Taukmedžio sviestas - turi drėkinamųjų, senėjimą stabdančių ir gydomųjų savybių, puikiai švelninančių ir maitinančių odą. Taip pat žinomas kaip natūralus odos atnaujinimo ingredientas.
   Kosmetikos srityje yra pasiūloma vis naujų jautrios odos produktų, kaip pavyzdžiui prancuzų  Roche-Posay jautrios odos produktų.
 
 
 
 

   Šiandien švenčiame Verbų sekmadienį, nebeužilgo ir Velykos. Bet ar visi jomis gali džiaugiasi? Ar yra augalų, kurie netinka alergiškiems asmenims?
    Tai mūsų pamėgti " kačiukai " - blindė. Augalas yra labai medingas, ir sudaro svarbiausią pavasarinio medaus dalį . Žievėje randama iki  16-21 % rauginių medžiagų bei salicilo rūgšties. Iš žievės gaminami juodi dažai. Mediena vartojama malkoms, įvairiems medžio drožiniams iš jos
 gaunama celiuliozė .
     Natūraliai gamtoje paplitusi  Lietuvoje, ir yra vietinė Lietuvos augalų rūšis. Blindė auga įvairiuose kirtimuose, laukuose, jaunuolynuose, miškuose.  paupiuose,  pievose. Mėgiama  auginti prie sodybų, tveriant tvoras.
     Žydi kovo, balandžio  mėn., prieš skleidžiantis lapams.
     Todėl geriau rinkitės įprastą kadagio  šakelę.

    Ar kada pagalvojome, kad gyvensime tokį neįtikėtiną laikmetį, kai žūsta nekalti mūsų Ukrainos broliai ir sesės, draugai ir bičiuliai. Kai srūva nekaltų vaikų kraujas, kai raudančiios motinos siunčia prakeiksmus Rusijos tironui.
   O kas gi darosi su  alergija karo metu? Pasidomėjus, radau dar 1941 metais amerikiečių " Military Journal" numeryje  paskelbtą T.Warren straipsnį " Problemes of allergy in war time".
 Kai kas mano, kad  kritiniais žmogaus gyvenimo tarpsniais ligos atrodo "elgiasi" visai kitaip, nei įprasta.​
     Šio straipsnio autorius yra pats dalyvavęs dar I-ąjame pasauliniame kare, todėl pateikė savo įžvalgas. Pasirodo,  kad 1917 metų tarptautiniame ligų priežasčių sąraše jokios užuominos apie  alergines ligas net nebuvo. Ir nežinau ar labai nustebsite, bet karo metu - alergijos nėra, kažkaip stebuklingai ji dingsta. Bent taip rašoma straipsnyje. Kaip pavyzdį autorius nurodo istorinį atvejį - vienas užkariautojas, sergantis bronchine astma, pasveikdavo, kai tik patraukdavo į karą.
​   Kokios tos alerginių ligų sumažėjimo karo metu priežastys, deja, autorius nenurodė.O ir dabartinis mokslas paaiškinimo dar neturi.