Maisto alergija svirpliams

     ​Kalbėsime ne apie geliančius vabzdžius, keliančius anafilaksijos pavojų, bet apie pastaruoju metu populiarėjantį baltyminio maisto šaltinį – svirplius. Apkepinti, troškinti, džiovinti arba net gyvi padarėliai Azijos šalyse seniai vartojami kaip maistas. Pasidomėkime, ar yra alergija jiems.       Paskaičius rimtus mokslinius straipsnius, aptikau štai ką. Įprastai svirplių augintojams pasireikšdavo kvėpavimo sistemos ligos, nes svirpliai priklauso inhaliacinių, lietuviškai – oro, alergenų grupei. Jie sukelia alerginę slogą, bronchinę astmą.
     Ne taip seniai rastas savitas svirplio baltymas heksamerinas, kuris sukelia maisto alergiją valgant svirplius. Heksamerinai priklauso vadinamiesiems kaupimo baltymams, todėl yra stiprūs dėl savo struktūrinių savybių. Svirpliai, kaip ir kiti vabzdžiai, turi chitino, tropomiozino, argininės kinazės, todėl gali vykti kryžminės reakcijos ir su nariuotakojais.
    Svirpliai, taip mėgstami Tailande, jau atsikraustė į Europos maisto restoranus, ir kartu su savimi atsinešė maisto alergiją jiems. Nors tik 2015 m. įrodytas jų vaidmuo maisto alergijos išsivystymui. Tai naujas maisto alergenas. Todėl skanaudami juos neužmirškime, kad mus gali ištikti ne tik dilgėlinė, bet ir anafilaksinis šokas. Dėl tropomiozino gali vykti kryžminės reakcijos tarp svirplių, krevečių ir namų dulkių erkių.