Alergija ir skiepai

    Kasdien spaudoje ir internete netyla diskusijos apies skiepus, vyksta nuožmi kova tarp dviejų  gyventojų grupių : vieni - už, kiti - prieš skiepus. O tai ,kad Lietuvoje dar prieš 200 metų Vilniuje buvo įkurtas Vakcinacijos institutas , kuris atliko didžiulį darbą tuo metu vienas pirmųjų Europoje, žino nedaugelis.
    Nesileisiu į diskusijas apie akivaizdžius dalykus, kad skiepai yra būtini, tačiau, kaip priklauso alergologui ir klinikiniam imunologui, pateiksiu faktus. 
   Turime suprasti, kad normali  reakcija  į skiepą   yra paraudimas, patinimas injekcijos vietoje ( kaip tarkim ir į vabzdžio įgėlimą).
Reakcijos į skiepus daugeliu atveju būna neimunologinės, nealerginės. Tai reakcija skiepo vietoje: patinimas paraudimas, kartais būna ir bendrinė reakcija – temperatūra, karščiavimas, bendras negalavimas, silpnumas. Tikros alerginės reakcijos yra labai retos ir jos gali būti : I tipo alerginės reakcija, pasireiškianti anafilaksija. Literatūros duomenimis alerginės reakcijos pasitaiko tik 0, 22 atvejų 100000 vakcinos dozių.
Lėto ( IV tipo) alerginės reakcijos pasireiškia po 48 valandų, bet dažniausiai tarp 72 ir 96 valandų. Pastebėta, kad III tipo alergines reakcijas, dažniausiai  seruminę ligą sukelia stabligės vakcina.
     Dauguma vakcinų neturi jokių maisto alergenų pėdsakų: žemės riešutų, medžių ( lazdyno) riešutų, kviečių, sojos, sėklų ar jūros gėrybių. Bendrai paėmus, anafilaksija stebima vienam iš milijono paskiepytų asmenų.
   Pagal tarptautinius sutarimus, sergantieji maisto alergija gali be baimės vakcinuotis šiomis vakcinomis:
MMR ( tymai, raudonukė, parotitas);
MMR-V( tymai, vėjaraupiai, raudonukė, parotitas); ;
DPT (difterija, stabligė, kokliušas);
IPV ( inaktyvuota poliomielito vakcina),
HiB ( Haemophilus influenzae B tipo vakcinaj;
Pneumokoko,
Meningokoko C,
Vėjaraupių,
Rotaviruso vakcinomis.