Šalčio dilgėlinė

   Nuo šalčio dilgėlinės  nesame apsaugoti net ir tie, kuriems nė karto gyvenime nepasireiškė jokia alerginė reakcija.
   Alergija šalčiui dažniausiai pasireiškia žiemą, kai lauke šalta, vėjuota ir drėgna. Vos iškišus nosį į lauką, alergiškiems žmonėms parausta ir patinsta oda, ją išberia raudonomis niežtinčiomis pūkšlėmis. Dilgėlinių bėrimų gali atsirasti ant viso kūno, tačiau dažniausiai jie iškyla atvirose kūno vietose, kurias tiesiogiai veikia šaltis – ant rankų, veido, kaklo. Sunkesniais ligos atvejais gali ištinti liežuvis, gerklos, kvėpavimo takai, kilti dusulio priepuolis, nukristi kraujospūdis ar ištikti anafilaksinis šokas – žmogus gali netgi numirti
   Tačiau dažnai šalčio alergija yra klaidingai suvokiama, pavyzdžiui, žmogus ją įtaria, jeigu įkvėpęs šalto oro pradeda kosėti, čiaudėti arba jo rankos nuo šalto vandens pamėlsta, ištinsta.  
    Alergija šalčiui yra įgyjama, ji gali pasireikšti bet kuriam iš mūsų bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. Visiškai nėra būtina, kad tai būtų įgimta ar kartotųsi nuo vaikystės – užtenka vieną kartą įšokti į šaltą jūrą, iir iš jos gali išlįsti  išbertas niežtinčiomis pūkšlėmis.
  Šaltis, kaip ir saulė, nėra tikras alergenas. Tai yra pseudoalergija, sukelianti alerginių ligų simptomus.
   Nors šaltis veikia tik atviras kūno vietas, šios alergijos priežasties pirmiausiai reikėtų ieškoti ne aplinkoje, o žmogaus organizme. Įvairūs lėtiniai susirgimai, pavyzdžiui, gastritas, tonzilitas, nesveikas dantis, moterims – dažniau skydliaukės, ginekologinės ligos, tulžies pūslės akmenligė, vyrams - prostatitai, inkstų uždegimai – tai išprovokuoti itin nepalankią mūsų klimate alergiją šalčiui.
   Alergija šalčiui taip pat gali pasireikšti sergant  kraujo ligomis, lėtinėmis infekcijomis, užsikrėtus parazitinėmis žarnyno kirmėlėmis, 
​  Nors priešalerginiais vaistais slopinamas histamino išsiskyrimas, tačiau pati problema niekur nedingsta, reikia ją aiškintis ir gydytis.
     Tik suradus  priežastį, alergiją šalčiui, pasireiškiančią dilgėline, galima išgydyti