Antialerginiai vaistai
Anafilaksinių reakcijų metu būtina naudoti antihistamininius vaistus.  Daug metų sėkmingai yra naudojami nėštumo metu chlorfeniraminas (įeinantis į Coldact; Chlor Trimeton) ir difenhidraminas (Dimedrol, Benadryl), pastarasis turėtų būti pirmo pasirinkimo preparatas. Šie senieji antihistamininiai vaistai dažnai sukelia mieguistumą. Naudojant antros kartos, neslopinančius antihistamininius vaistus, kaip loratadinas (Claritin) ir cetirizinas (Zyrtec),  trūksta duomenų apie jų įtaką nėščioms moterims. Tačiau esant ryškiam nepageidaujamam senųjų antihistaminikų poveikiui, manoma, kad jų vartojimas pakankamai saugus.
Vietinių dekongestantų (mažinančių nosies gleivinės paburkimą) naudojimas rekomenduotinas ne ilgiau kaip 3-5 dienas paeiliui. Oksimetazolinas  laikomas saugiausiu nėštumo metu, dėl jo minimalaus patekimo į kraujotaką. Nors pseudoefedrinas (Sudafed) naudojamas jau ilgus metus, neseniai pastebėta, kad jo vartojimas padidina kūdikių su pilvo sienos defektais gimimo riziką. Taip pat reikėtų vengti jį vartoti pirmą nėštumo trimestrą.
Priešuždegiminiai į nosį purškiami vaistai  yra saugūs gydant alerginį rinitą ar šienligę nėštumo metu. Budezonidas (Rhinocort), flutikazonas (Flixonase, Avamys), mometazonas (Nasonex) yra saugūs ,  jų patekimas į kraują yra minimalus, todėl  galimas pavojus vaisiui yra abejotinas.

Imunoterapija
Imunoterapija gali būti saugiai tęsiama nėštumo metu, nesant jokių pašalinių reakcijų. Tačiau būsimo kūdikio ji neapsaugo nuo galimo alergijos išsivystymo. Nepatariama imunoterapijos pradėti nėštumo metu, dėl esančios anafilaksinių reakcijų rizikos.

Vaistų naudojimas maitinant krūtimi
Praktiškai visi motinos vartojami vaistai patenka į pieną, o tuo pačiu ir kūdikiui.  Mažiausia vaistų koncentracija piene susidaro panaudojus vaistą 15min. po maitinimo krūtimi ar 3-4 val. iki kito maitinimo.
Labai svarbu atidžiai stebėti astmos ar kitos alerginės ligos eigą nėštumo metu. Daugumoje atvejų nėštumas praeina sėkmingai ir motinai, ir kūdikiui, net ir esant sunkiai astmai. Svarbu atsiminti, kad deguonies trūkumas vaisiui gali turėti žymiai daugiau ir blogesnių pasekmių nei antiastminiai vaistai.

,Nėščiųjų astma dabar yra sėkminga gydoma.
Jei prieš  pastojant moteris vartojo antiastminius vaistus,  gydymas yra tęsiamas toliau.Paprastai nėščiosioms skiriami inhaliaciniai antiastminiai vaistai, kadangi jie pasižymi tik vietiniu veikimu (bronchuose) ir beveik nepatenka į kraujotaką.
Svarbiausia vengti sisteminio poveikio (patenkančių į kraujotaką) vaistų vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą, nes tuomet formuojasi vaisius.
Maitinant kūdikį tinka vartoti tuos pačius vaistus kaip ir nėštumo metu.
Bronchus plečiantys vaistai
Inhaliuojami trumpo veikimo β2 agonistai naudojami ūmiam astmos priepuoliui nutraukti. Visi jie, pvz. salbutamolis (Ventolin) yra saugūs vartoti nėščiosioms. Kai kurie jų yra išbandyti gydant nėščiasias. Jų injekcijos kartais naudojamos priešlaikinio gimdymo gydymui. 
 Ilgo poveikio inhaliuojamų β2 agonistų (salmeterolio, Serevent) ar peroralinių (geriamų) jų formų poveikis nėščiosioms nėra ištirtas, todėl juos naudoti reikia atsargiai, nors jie galėtų pagelbėti esant naktiniams astmos simptomams.

Priešuždegiminiai vaistai
Priešuždegiminiai vaistai vadinami astmą kontroliuojančiais, mažinančiais uždegimą bronchuose. Jiems priklauso inhaliuojami kortikosteroidai ir leukotrienų antagonistai. Šie vaistai naudojami lengvai pastoviai, vidutinio sunkumo ar sunkiai astmai gydyti.
Tarp inhaliacinių kortikosteroidų dažniausiai naudojami  kortikosteroidai (flutikazonas, Flixotide; budezonido,) yra saųgūs
Kartais esant sunkiai astmos eigai, gali būti pavartoti injekciniai ar peroraliniai kortikosteroidai (prednizolonas, deksametazonas). Tyrimais nustatyta, kad juos vartojant pastoviai truputį padidėja priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos ar mažo svorio kūdikio gimimo rizika, bet jų suteikiama nauda yra žymiai didesnė.

Žinoma, kad nėštumo metu trečdaliui moterų astmos eiga palengvėja (dažniausiai sergančioms lengva astma), trečdaliui pablogėja (dažniausiai sergančioms sunkios eigos astma), o likusiųjų moterų astma lieka stabili.
Visi astmos eigos pokyčiai, atsiradę nėštumo metu, išnyksta iki 3 mėn. po gimdymo ir astmos eiga tampa tokia pačia kaip ir prieš nėštumą.
Paprastai astma paūmėja tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės ir tik mažiau kaip 10% pacienčių astma paūmėja gimdymo metu.
Svarbiausias ir pavojingiausias astmos poveikis vaisiui pasireiškia sumažėjusiu deguonies kiekiu motinos, o tuo pačiu ir vaisiaus, kraujuje, kuris ypatingai ryškus būna paūmėjimų metu. Paskutiniąsias 4 nėštumo savaites. astmos eiga palengvėja daugeliui moterų.

Nėštumas moteriai, sergančiai astma, turi keleriopą poveikį:
 - nėštumo metu moters organizme padaugėja estrogenų, kurie sukelia nosies kapiliarų (smulkiųjų kraujagyslių) persipildymą krauju, dėl ko atsiranda nosies užburkimas, ypač ryškus III trimestre.
- padidėjęs progesterono kiekis padažnina kvėpavimą ir sukelia oro trūkumo jausmą.
Visi šie simptomai gali sudaryti įspūdį, kad astma paūmėjo, nors to nėra. Astmos paūmėjimą galima įrodyti tik objektyviais tyrimais - plaučių funkcijos tyrimais.

Jei šeimoje yra alergiškų kūdikių ir vaikų, :
1) rekomenduojama papildomus maisto produktus ir sultis kūdikiui pradėti duoti ne anksčiau kaip  šeštą gyvenimo mėnesį,
2) naujus maisto produktus patartina duoti po vieną ir tik po vieną naują produktą per savaitę,

3) iki 9-12 mėnesių amžiaus geriau neduoti ragauti kiaušinių, žuvies ir kviečių miltų produktų,

4) Jei įtariama alergija, būtina kreiptis į gydytoją, alergologą, kuris atliks  odos dūrio mėginius, patvirtinančius alergiją,

5) Jei yra pažeista kūno oda, tas  vietas reikia ypatingai saugoti nuo traumų, dirgiklių, kartais gali prireikti gydymo antibiotikais bei eliminacinės dietos laikymosi,

6) namuose, kur auga alergiškas kūdikis, nereikėtų laikyti gyvūnėlių su kailiu – jie aktyvina ligą. Todėl jei labai norisi mažo draugo,  patartina rinktis vėžlį, bet jokiu būdų ne kačiuką, šuniuką ar šinšilą.

7) reikia pasišvęsti vaikui,  nes jam  reikia virti ir specialų maistą, reikia žiūrėti, tepti odą

Specifinė imunoterapija  ( SIT) yra alerginių ligų gydymo būdas, kai, įvedus alergeną, sukėlusį alerginę ligą, sukeliama tolerancija, t.y. ligonis nebereaguoja į ligą sukėlusį alergeną.

Lietuvoje specifinė imunoterapija taikoma nuo 1965 metų, o pasaulyje - nuo 1911 metų.

Lietuvoje buvo laikotarpis, kai išsikovojus nepriklausomybę, alergenų tiekimas buvo sutrikęs net 20 metų, todėl užaugo žmonių ir gydytojų karta, kuri nežino, kad toks gydymas iš vis yra.

Tai nėra naujas gydymo būdas ir ne visiems ligoniams jis tinka.

SIT netinka jei:
   -  kartu su alergine liga , pvz šienlige, alergine sloga, bronchine astma yra ir atopinis dermatitas ,
   -  atopinis dermatitas buvo vaikystėje,
   -  ligonis serga viena kuria autoimunine liga,
   -  ligonis serga epilepsija,
   -  ligonis serga onkologine liga,
   -  ligonis yra vyresnio amžiaus ( virš 50 metų)
 

Alergijos srities moksliniuose projektuose  aktyviai dalyvauja ir Vilniaus universiteto mokslininkai. Neseniai baigtas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ( prof. Rūta Dubakienė)   kartu su VU Biotechnologijos institutu ( prof. Aurelija Žvirblienė) vykdytas Lietuvos „Lėtinių neinfekcinių ligų programos“ alergologijos, kad ALRIGEN projektas, kurio  tikslas – remiantis naujagimių kohortos tyrimais, išsiaiškinti genetinius ir aplinkos veiksnius, galimai nulemiančius alerginių ligų formavimąsi bei sunkių ligos formų, tokių kaip bronchinė astma, riziką.
Projekte tirta aplinkos veiksnių įtaka ligos progresavimui; maisto ir žiedadulkių alergenų sąveika. Taip pat atlikti išsamūs genetinių ir molekulinių alerginės ligos veiksnių tyrimai.

Atlikus tyrimus, Lietuvoje rastas didžiausias įsijautrinimas beržo ir pelyno žiedadulkių bei namų dulkių erkių alergenui.

Genetiniai tyrimai ,  ištyrus vieno nukleotido polimorfizmą pasirinktų genų sekose  sveikų ir alergija sergančiųjų vaikų grupėse, nustatyta, kad CD14 geno VNP rs2569190 A/A genotipas statistiškai patikimai dažnesnis kontrolinėje grupėje, lyginant su tiriamųjų grupe (p<0,05).

Baigtas  iFAAM  ( ES 7 BP projektas), kuriame buvo siekiama iš naujo įvertinti maisto alergijos  problemą EuroPrevall dalyviams sulaukus 5 – 10 metų amžiaus (2013 – 2017 m.). Buvo renkami
  duomenys apie šeimos alerginių ligų istoriją, užpildant internetinį klausimyną, klinikinis ištyrimas, daugiausiai dėmesio skiriant odos būklei, odos dūrio testų rezultatams, nustatant specifinius imunoglobulinus, nukreiptus prieš dažniausius maisto ir įkvėpiamuosius alergenus. Įtariama maisto alergija toliau buvo vertinama standartizuotais dvigubai aklo (double-blind), kontrolei naudojant placebą, maisto provokacijos metodais. Visi gauti duomenys yra saugomi Allerg-e-lab duomenų bazėje, tam, kad sujungus visų šalių duomenis į bendrą tinklą aplinkoje būtų galima atlikti kompleksinę duomenų analizę.
                      Pagrindinis šio projekto tikslas yra nustatyti naują maisto alergijos pradžią ir kliniškai įvertinti jau esančias maisto alergijas, nustatant jų dažnumus ir tolerancijos išsivystymo būdus. Buvo ištirtas aplinkos ir elgesio veiksnių (pvz. dietos, maitinimo praktikos) poveikis, taip pat įvertintas astmos, alerginio rinito ir egzemos išsivystymas.

.

Dabar naudojama daugybė kitų imunologinių metodų, nustatančių IgE, pavyzdžiui, Pharmacia CAP sistema, MAST‘o sistema, RAPID metodas.
       UniCAP 100 prietaisu (Pharmacia & Upjohn Diagnostics AB, Upsala, Švedija) tyrimas atliekamas per 2,5 val. Tai greita, visiškai integruota ir automatizuota fluorimunofermentinės analizės in vitro sistema (CAP). Reakcija vyksta mažose „kepurėlėse“ (ImmunoCAP), prie kurių kovalentiškai prijungiami pelės monokloniniai antikūnai prieš žmogaus bendrąjį IgE (arba sIgE ar ECP). Sudėjus pavyzdžius, standartinius ir kontrolinius tirpalus, inkubuojama. Inkubacijos metu vyksta antigeno ir antikūno reakcija. Atlikus plovimo procedūrą, sulašinami fermentu (β-galaktozidaze) žymėti pelės monokloniniai anti-IgE (arba anti-sIgE ar anti-ECP) antikūnai. Po inkubacijos ir plovimo „išryškinama“: inkubuojama su „išryškinamuoju“ tirpalu (development solution) – 0,01% 4-metilbelliferil-β-D-galaktozidaze ir 0,05% ketonu CG. Sustabdžius reakciją 4% natrio karbonatu, matuojama tirpalo fluorescencija. Ji tiesiog proporcinga serumo pavyzdžių IgE (arba sIgE ar ECP) koncentracijai. IgE matavimo ribos, naudojant UniCAP sistemą, yra 2-5000 kU/l; sIgE – 0,35-100 kU/l; ECP – 2-200 μg/l.
        Tai – dvipakopė imuninė reakcija.
        I pakopa.:
        1) antigenas jungiamas su kietąja faze (imunosorbentu);
        2) kietoji fazė inkubuojama su ligonio serumu;
        3) IgE molekulės, specifiškos antigenui, jungiasi prie kietosios fazės;
        4) nesusijungę IgE išplaunami (pašalinami išplaunant).
        II pakopa:
     5) ir 6) į serumą pridedama pažymėto anti-IgE;
     7) jis konkuruoja su sujungtu IgE;
     8) po to, kai nesujungtas anti-IgE nuplaunamas, matuojamas kietosios fazės radioaktyvumas ar fluorescencija ir jis naudojamas matuoti IgE koncentracijai ligonio serume.

Laboratorinė alerginių ligų diagnostika - tai paskutinis alerginių ligų diagnostikos etapas.
Ši diagnostika, tai eilė imunologinių tyrimų, kurie leidžia nustatyti ir įvertinti specifinius antikūnus prieš tiriamus alergenus.
Lietuva pagal laboratorinę alerginių ligų diagnostika neatsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių, turime ir atliekame pažangiausius alergologinius-imunologinius tyrimus.

Alergologiniai imunologiniai tyrimai yra šie:

RAST‘o (radioalergosorbentinis metodas).
PRIST‘o (popieriaus radioimunosorbentinis) metodas.
Imunofermentinis metodas.
Imunofluorescencinis metodas.
Fluoroimunofermentinis metodas. 
 Kokybinis imunobloto metodas.
Šiais metodais nustatomi  specifiniai IgE ligonio  kraujo serume.
Apie juos - sekančiame skyrelyje.

Provokaciniai mėginiai vaikams yra atliekami tik stacionare.
Suaugusiems asmenims POM galima atlikti ir ambulatorinėmis salygomis alergologo ir klinikinio imunologo kabinete.
Visados, atliekant POM, turi būti suruoštos reanimacinės priemonės, nes yra galima pavojingiausios alerginės reakcijos - anafilaksinio šoko, rizika.
Po POM atlikimo gali labai paūmėti esamos alerginės ligos simptomai: sergantiesiems atopiniu dermatitu gali atsirasti odos paraudimas, stiprus niežulys, išbėrimas, šlapiavimas. Alerginio rinito atveju gali sustiprėti nosies užgulimas, pagausėti vandeningos išskyros, čiaudėjimas. Bronchinės astmos atveju gali prasidėti priepuolinis kosulys, gerklės niežulys, dusulys, plaučiuose atsirasti sausų karkalų. Ligonis gali pradėti vemti, viduriuoti.
Įrodžius, kad tiriamas maisto produktas yra ieškomasis alergenas, jis yra eliminuojamas iš mitybos.