Alergija paliečia visus, nesirinkdama amžiaus, nors dažniausiai tai vaikų ir  jaunų žmonių liga. Sulaukę garbaus amžiaus, ne vienas senolis ar senolė  iki tol nesirgęs jokiomis alerginėmis ligomis su viltimi išgyti  kreipiasi į alergologą: tai  nosis varva ( „ar ne čia alerginė sloga“ -, galvoja), tai niežulys ar  kokie odos bėrimai kankina ( „ gal čia man nuo vaistų alergija“- mąsto. Nelengva ir liūdna ta mūsų visų laukianti  senatvė.
     Tačiau reiktų nudžiuginti tuos senjorus, kurie nuo vaikystės ir per visą gyvenimą kentėjo nuo atopinio dermatito, maisto alergijos- senatvėje tos ligos visai nurimsta.  Visa tai aiškinama banguojančia atopijos eiga.
     Kiek blogiau tiems, kuriems, kurie jokiomis alerginėmis ligomis nesirgo, tačiau serga kitomis lėtinėmis ligomis pvz. onkologinėmis, reumatinėmis, medžiagų apykaitos ligomis - dažniausia jų tokiame amžiuje yra cukraligė. Tokius senjorus vargina odos niežulys, kuris savaime nėra alergijos požymis. Be priežasties prasidedantis odos niežulys be jokių bėrimų, mums leidžia manyti, kad turime ieškoti onkologinės ligos, ypač jei niežulys išsivysto vyresniame amžiuje.
       KIta problema - senatviniai pakitimai nosies gleivinėje  ir kraujotakoje gali lemti  lėtinės slogos- lėtinio rinito išsivystymą. Tai - atrofinis rinitas. Dažnai tai palaikoma alergine sloga, ir yra nemažai senjorų, kurie kreipiasi į gydytojus alergologus ir klinikinius imunologus ieškodami pagalbos. Jie nežino, kad jau vyresniems nei  65 metų amžiaus žmonėms alergija labai retai būna nuolatinio rinito priežastimi. Dažnai atrofinis rinitas, sunkiai gydomas įprastiniais vaistais nuo slogos. Tačiau visada galima rasti išeitį.
      Vaistai, vartojami kraujospūdžiui  mažinti  gali sukelti slogą. Nereikia užmiršti, kad
brandžiame amžiuje kai kurie vaistai gali turėti specifinį šalutinį poveikį .
     Vyriškai giminei svarbu atkreipti dėmesį į slogai vartojamus vaistus - esant prostatos hipertrofijai, nuo nosies kraujagysles sutraukiančių vaistų, taip vadinamųjų dekongestantų ir anticholinerginį poveikį turinčių vaistų gali susilaikyti šlapimas.
Migdantys antihistamininiai vyresniame amžiuje veikia stipriau , todėl mieguistumas nuo jų žymiai didesnis.

    Suprantame, kad yra nemaža rizika, kad įterpiant svetimą geną į, pvz., augalą, šis gali tapti sukeliančiu alergijas.  Kitaip sakant, perneštas genas, kurio ekspresija skatina alergiją, gali paversti organizmą jautriu tam produktui, net jei prieš tai jis toks nebuvo, ir prieš jį pradeda gamintis IgE.
Su genetinėm modifikacijom susijusių alergijų klausimai pirmą kartą įsiliepsnojo 1996 m., kai tyrėjai pademonstravo pagrindinio bertoletijos riešuto alergeno perkėlimą į sojos pupeles.
      Pasirodė, kad kai kurie genetiškai modifikuoti produktai , pvz. GM soja gali padidinti ir taip didelį  kūdikių alergijų dažnį, todėl labai svarbu įvertinti galimą GMO įtaką alergijoms. Pavyzdžiui,   Jungtinės Karalystės vartotojų organizacijos tarnyba ištyrė, kad 88% respondentų nerimauja dėl naujos galimos alergijos maistui rizikos, kuri formuojasi kaip genetinių modifikacijų rezultatas.
      Kol kas autoritetingi specialistai nesutaria dėl galimos rizikos, maitinant alergiškus ir nealergiškus kūdikius pienu su sojos baltymais. Didesniam skaičiui kūdikių, kurie netoleravo karvės pieno baltymų, vartojanr sojos mišinius išsivystė sojos baltymų alergija. Literatūros duomenimis, kūdikiams, kurie yra jaunesni nei 3 mėnesių, yra daug didesnė rizika (apie 53%),  kad išsivystys sojos baltymų netoleravimas, palyginus su vaikais, vyresniais nei 1 metų (35%). 
        Tyrinėti ir kiti maisto produktai. Tyrėjams šeriant eksperimentines  peles genetiškai modifikuotas  žirniais, joms pasireiškė imuninis atsakas: ėmė gamintis antikūnai prieš genetiškai modifikuoti  baltymą. Kai pelės vėl buvo paveikiamos genetiškai modifikuoti baltymu, joms pasireikšdavo alerginio tipo reakcijos. Kai baltymas būdavo suleidžiamas, pasireikšdavo pabrinkimas, o jį įkvepiant pasireikšdavo astmos požymiai  su oro takų susiaurėjimu ir uždegimu, kurį lydėdavo didelis gleivių išsiskyrimas.Tačiau nebuvo  nustatyta, kad baltymas sukeltų alerginę reakciją, kai jis buvo gautas iš natūralių žirnių.
       Bulvė taip pat yra vienas iš dažniausiai genetinėms modifikacijoms naudojamų augalų. Visgi nėra išspausdinta duomenų, įvertinančių genetiškai modifikuotų  bulvių įtakos alergijoms. Šį tyrimą atlikę mokslininkai įrodė, kad genetinė manipuliacija, atlikta su bulvėmis, nepadidino jų alergijų išsivystymo rizikos.
     Taigi, kol kas trūksta svarių  mokslinių įrodymų apie genetiškai modifikuotų maisto produktų grėsmę.

    
Šį kartą nusprendžiau paįvairinti tinklaraštį įdėdama jums susipažinti su savo mokslo populiarinimo
straipsniais:

http://naujienos.vu.lt/mokslo-populiarinimas-kiekvieno-mokslininko-pareiga/

    Jei jau prakalbome apie alergeniškus augalus, tai reikia užsiminti  ir apie tuos, kurie alergijos nesukelia.  
   Sergantieji alerginėmis ligomis žemiau išvardintus  lauko  augalus drąsiai gali auginti savo sklypuose ir soduose. 
   Išvardiname medžius, kurie tinkami alergiškiems asmenims - Jų žiedadulkės yra labai stambios ir nealergeniškos.Tai:
Magnolija
Raudonasis klevas
Eukaliptas
Obelis
Trešnė
Iš viso šios sąrašo, tik noriu atkreipti jautrių beržo žiedadulkėms asmenų dėmesį - ne visi galėsite valgyti obels vaisius  - obuolius dėl kryžminių reakcijų.

    Šiandien, sausio 13 dieną, savo rūbų atlape įsisegsime neužmirštuolę -  mūsų laisvės gėlę, kuria pagerbsime tuos, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir džiaugsimės, kad esame laisvi. Todėl ir nusprendžiau parašyti kelis žodžius apie ją.
    Neužmirštuolės žiedadulkės yra pačios mažiausios iš visų žydinčių gėlių.
    Neužmirštuolė visiškai nesukelia jokios alergijos. Man neteko literatūroje surasti bent vieną straipsnį, teigiantį, kad ji gali sukelti alergiją.
   Taigi, tegul žydi šis melsvas žiedelis ne tik šią dieną,  bet ir mūsų atmintyje. Įdedu nuotrauką iš savo vaikystės pievų.
    

        Dabar kalbėsime apie kambarinius augalus.
Daugelis tų, kurie nežydi ir yra didžialapiai, alergeniškumu nepasižymi. Bet net ir vaistinių savybių turintys pastaraisiais metais, atidžiau juos patyrinėjus, pasirodo ne tokie jau ir nekalti. Kalbama apie alijošių, kaip apie naują alergeną.
     
    Alijošius. Daugelio namuose aptiksite šį augalą, auginamą nuo senų laikų ir gydantį nuo daugybės ligų. Bet ne tik gerosiomis savybėmis jis žymus. Mokslinėje literatūroje  yra aprašomas alerginis kontaktinis dermatitas, kuris išsivystė patepus žaizdą alijošiaus sultimis. Nuo alijošiaus yra aprašytas išsivystęs anafilaksinis šokas, vien patepus odą ( kaip žinia, anafilaksijai išsivystyti nesvarbu alergeno patekimo kelias, jis gali patekti ir per odą, gleivines) bei kontaktinė dilgėlinė.
   Naujausi,  2018 metais atlikti Korėjos mokslininkų tyrimai parodė, kad eksperimente su pelėmis iš alijošiaus  išskirtas polisacharidas slopina ovalbumino sukeltą maisto alergiją, slopindamas Th 2 limfocitų subpopuliaciją. 
    Alijošius yra Liliaceae šeimos augalas ir gali sukelti kryžmines reakcijas su svogūnais ir česnakais, bet tai sutinkama ypač retai.
    Alijošius naudojamas vietiškai, yra dedamas į gėrimus: jame esantys antrachinonai sukelia vidurius laisvinantį poveikį, mažina kalio kiekį kraujo serume.

Prieš tai buvusiame skyrelyje pakalbėjome apie naujus maisto, o dabar keletas žinių apie  naujus augalinius alergenus.
 
    Guboja. Tai  mėgiamas nuotakų puokščių  augalas. Dažniausiai alergija gubojai kamuoja gėlininkus, gėlių pardavėjus ir floristus. Moksliniuose straipsniuose guboja yra įvardinama net kaip profesinis alergenas, kuris sukelia alerginę slogą, astmą ar kontaktinę dilgėlinę.  Nerekomenduotina  laikyti alergiškiems asmenims, nes,  net ir sudžiūvęs, augalas gali  sukelti alerginį kontaktinį dermatitą.

     Įdomu yra dar ir tai , kad guboja - nuodingas augalas mūsų mieliems naminiams gyvūnėliams: katėms ir šunims. Gubojoje yra  saponinas gyposeninas. Apsinuodijus juo viduriuojama, vemiama,
gyvunėlis nukeipsta. Nors tai liečia tik kates ir šunis, manyčiau, kad nuo gubojos  reiktų pasaugoti  kūdikius bei mažus vaikus.

    Rykštenė. Matyt pastebėjote, kad vasarą , ypač jos pabaigoje , Lietuvos laukai nusidažo ryškiai geltona spalva -  žydi rykštenė .Tai invazinis  augalas, atkeliavęs ir Šiaurės Amerikos, pradžioje augintas kaip darželio gėlė, o vėliau išplito į laukus ir pievas. Įrodyta , kad Jos žiedadulkės, yra labai alergeniškos,  kadangi  augalas gausiai žydi ir sukelia šienligę. Rykštenė, užkariaudama vis didesnius plotus panašu, kad neužilgo ji taps  nemaža problema mūsų sergantiesiems alerginėmis ligomis.
Juolab, kad ji priklauso astrinių šeimai ir sukelia kryžmines reakcijas su kiečiu/pelynu.
   

-     Visados smalsu ką atneš Naujieji metai. Ne tik džiaugsmus, bet ir naujus alergenus, kuriuos svarbu  pažinti ne tik alergologams , bet ir visiems besidomintiems šia sritimi.
    Bet kuris maisto produktas gali sukelti maisto alergiją, bet retais maisto alergenais laikomi tie maisto produktai, kurie alergines reakcijas sukelia labai retai.
    Apskritai paėmus,  retai maisto alergiją sukelia šie  produktai: mėsa ( ypač raudona) , česnakas, svogūnas, kukurūzai, želatina, salyklas, bulvė, kokoso riešutas, medus, prieskoniai, burnočio sėklos, bananai, lęšiai, aguonos, lašiša.
    Pirmiausia  supažinkime su tais naujais maisto alergenais, kurie jau yra moksliškai įrodyti ir kuriuos  galima nustatyti imunologiniais metodais ( jau  ir Lietuvoje).

 1. Gal1 - 1,3 - alfa galaktozė -  tai  raudonoje mėsoje esantis alergenas. 2018  metais JAV mokslininkų yra įrodyta, kad tai -svarbus žmogaus aterosklerozės, trombozių, padidėjusio
 kraujospūdžio  - hipertenzijos  veiksnys. Manoma, kad nustatant antikūnus į šį alergeną ,galima prognozuoti širdies ligų  eigą.

2. Lubinų sėklos - apie buvo rašyta šiame tinklaraštyje ( žr.ankstesniuose tinklaraščio puslapiuose).

3. Vaistinė ožragė - tai vaistažolė, bet jos sėklos kaip prieskonis dedamos į indiškos virtuvės patiekalus, yra valgomi  švieži jos lapai, geriama arbata. Įrodyta, kad tai - naujas maisto alergenas. Štai kaip ji atrodo.

4.  Koriandras - retas maisto alergenas . Kaip dauguma prieskonių: pankolis, petražolės, krapai,  sukelia burnos alergijos sindromą dėl kryžminių reakcijų su pelynu /kiečiu.

5. Burnočio sėklos - naujas  maisto alergenas. Turi labai daug baltymo ir yra pamėgtas bei įvardintas  kaip supermaistas. Nors dar palyginti retai, bet jau aprašomi alergijos šiam alergenui atvejai ir nurodomos jo kryžminės reakcijos su špinatais, kukurūzais, avinžirniais.

5. Kokoso riešutas - tai retas maisto alergenas, tačiau yra mokslinių įrodymų, kad į jį reaguoja ligoniai, kurie yra alergiški  ir kitiems, dažniausiai  graikiniams riešutams. 

    Ryt visi  sėsim prie Kūčių stalo: ir sveiki, ir ligoniai, sergantieji alerginėmis ligomis.
Daugelis jau žino savo maisto alergijos požymius, tačiau dar kartą priminsiu:
Oda: pasikartojantys bėrimai. Ir toliau vartojant alergiją sukėlusį produktą, bėrimai plečiasi, odos plotai pradeda šlapiuoti, stiprėja niežulys, gali sutrikti miegas.
Virškinimo sistemos požymiai : burnos alergijos sindromas, kūdikių pilvo diegliai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
Kvėpavimo sistema: alerginis rinitas, gerklų edema, alerginė astma.

    Žinoma daugybė maisto alergenų, tačiau keletas jų apibūdinami kaip vieni pagrindinių  – tai pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, medžių riešutai, javai, žuvis, vėžiagyviai, soja.
Mažiems vaikams apie 90% nuo IgE priklausomų alerginių reakcijų sukelia pienas , kiaušinis, soja, kviečiai, žemės riešutai.
Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems apie 85% alerginių reakcijų sukelia žemės riešutai, žuvis, vėžiagyviai, kiti riešutai.
Pastaruoju metu aprašomos alerginės reakcijos, kurias sukelia ir kiti maisto produktai : vaisiai – kiviai,  persikai, sėklos (saulėgrąžų, sezamo, aguonų, rapso), iš daržovių  ypač salieras .
    Pirmąjame  pasaulyje maisto alergijos tyrime  (jame dalyvavo ir Vilniaus Universitetas), specialiai suformuotame tik  nuo IgE priklausomos mažų vaikų alergijos maistui ištyrimui devyniose Europos Sąjungos šalyse, Lietuvoje ištirti 1558 naujagimiai. Visa EuroPrevall naujagimių kohorta sudaro daugiau kaip 12000 Europos šalių naujagimių.
    Tarp Lietuvos vaikų įsijautrinimas maistui nustatytas 5,6% vaikų iki 2,5 metų amžiaus, dažniausiai karvės pienui (3,4%),
kiaušiniams (3%),
 kviečiams (0,8%),
žemės riešutams (0,6%),
sojoms (0,3%),
 lazdyno riešutams (0,06%),
žuviai (0,03%).
 


:

                                       Gerbiami tinklaraščio "Alergijos ekspertas" lankytojai,
    
   pirmiausiai dėkoju tiems, kurie jį nuolatos žiūrite  ir tiems , kurie retkarčiais užklystate pasižiūrėti kas čia rašoma, beieškodamai informacijos apie alergiją internete lietuvių kalba.
 
   Kaip pastebėjote, čia pateikiamos trumpos ir esminės žinios apie alergiją , kurias maniau tikslinga pateikti Lietuvos visuomenei.

  Tačiau galima būtų ir plačiau pakalbėti apie atskiras alergijos problemas. Bet tam reikia žinoti,. ko nori visuomenė, kas  svarbiausia žmonėms.

   Jūs galite paklausti ir pasiūlyti temas kurios Jums svarbios. Šios svetainės viršutiniame kampe yra skyrelis " klauskite" arba galite  tiesiai rašyti man į el, paštą  ruta.dubakiene@mf.vu.lt

                                                                                                       Linkėdama geros dienos,
                                                                                                                               Rūta Dubakienė