,   Dar taip neseniai, prieš gerą  pusmetį, pasaulis kovojo su  aplinkos tarša.  Dabar, Įsibėgėjus pandemijai, apsaugai nuo viruso COVID-19 naudojame daugybę dezinfekuojančių medžiagų: tiek rankų, tiek įvairių paviršių valymui. Tad ne vienam kyla klausimas - ar tik neįsijautrinsiu tiems dezinfekantams, ar tik jie nesukels man alergijos ? 
    Prisiminkime, kad dezinfekuojančios medžiagos yra   cheminės medžiagos. O bet kuri cheminė medžiaga gali tapti alergenu. Nuo ko  priklauso alergeniškumas? Ogi nuo medžiagos cheminės sandaros. Todėl vienos cheminės medžiagos  yra stipresni,  o kitos - silpnesni alergenai. Ir dar neužmirškime - pačios cheminės medžiagos alergenais tampa tik po sąlyčio su žmogaus organizmo audiniais ne trumpiau nei  24 valandos.
     Dažniausiai dezinfekantuose  yra kelios tik medžiagos, dažniausiai: etanolis ( būtinai)  ir vandenilio peroksidas. Etanolis nėra alergenas, jis tėra dirgiklis - alergijos jis nesukels, bet gali pabloginti sergančiųjų alerginėmis odos ligomis būklę, nes ir taip sausa oda po jo dar labiau išsausėja. Vandenilio peroksidas gali tapti alergenu, jei yra didelė jo koncentracija ir ilgesnis poveikio laikas. Bet  tokio jo kiekio , koks jis yra dezinfekantuose alergenu vargiai vandenilio peroksidas bepasidarys.
      
   

​  Nors augalų žiedadulkės dažniausiai sukelia šienligę, tačiau yra ir kitos, jų sukeliamos, alerginės ligos . Literatūroje surinkau apie tai  medžiagą ir ją pateikiu Jums. Skaitykite.
  
Piktžolių alergenų vardynas:

Kietis ( Artemisia vulgaris  sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą.

Pelynas ( Artemisia) sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą.

Ambrozija ( Ambrosia artemisifolia) ) sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą. Turi profilino, todėl yra kryžminės reakcijos ir su Asteraceae: saulėgrąža, piene, rūgštyne, rykštene Kryžminės reakcijos su Cucurbitae šeimos atstovais: cukinija, melionu, agurku. Dėl latekso kryžminės reakcijos su bananu, persimonu, lateksu.

Gyslotis ( Plantago lanceolata) sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą, kvėpavimo sistemos simptomus .Išskirti 3 alergenai.

Psyllium ( balkšvasis gyslotis )žiedadulkės sukelia sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą.

Rykštenė ( Solidago virgaurea) š. Asteraceae sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą. Apie ją skaitykite šiame tinklalapyje ankstesniuose puslapiuose.

Burnotis ( Amaranthus retroflexus) š.Amaramthaceaea sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą, kartai pažeidžia inkstus. Galimos kryžminės reakcijos su ambrozijos, rykštenės, dagišiaus žiedadulkėmis, taip pat tarp Chenopodiaceae ir Amanantha giminių atstovų.
​
Dagišius ( Xanthium commune ) š. . Asteraceae sukelia šienligę, alerginį rinitą. alerginį konjunktyvitą, bronchinę astmą.
​

Atopinis keratokonjunktyvitas
   Tai reta, tačiau pavojinga liga. Ja dažniausiai serga jauni vyrai, kuriems nustatytas atopinis dermatitas (odos pažeidimai dažniausiai kaklo, alkūnių bei kelių srityse). Ligoniai taip pat gali sirgti astma, šienlige, dilgėline, migrena, rinitu.
    Akių simptomai atsiranda dažniausiai praėjus keliems mėnesiams po pirmų atopinės ligos požymių ir dažnai panašūs į pavasarinio keratokonjunktyvito simptomus. Akių vokai yra patinę, su pleiskanomis ar žvyneliais, sutrūkinėję. Dažnai kartu būna lėtinis stafilokoko sukeltas vokų uždegimas. Vokų ir akies obuolio junginė paraudusi, paburkusi, speneliai padidėję (labiau išryškėja apatinės kremzlės junginėje).  Vėliau, ligai progresuojant, gali pradėti randėti junginė (ypač apatiniame skliaute). Būdingi ragenos pažeidimai: taškiniai paviršiniai ragenos epitelio pažeidimai, ragenos randėjimas,  kartu prasideda virusinis - herpes simplex ar bakterinis ragenos uždegimas.            Atopinis keratokonjunktyvitas gali sąlygoti kataraktą, tinklainės atšokimą.
 
Gigantinių papilų konjunktyvitas
   Jį dažniausiai sukelia kontaktiniai lęšiai, ypač minkšti. Ligoniai skundžiasi akių perštėjimu, kontaktinių lęšių netoleravimu kelis mėnesius ar metus pabuvus su kontaktiniais lęšiais.
    Apžiūrint viršutinės kremzlės junginyje matyti padidėję speneliai (nuo 0,3 iki 1 mm ir didesnio skersmens), viršutinės kremzlės junginė paraudusi, paburkusi. Sekretas gleivingas. Ligoniai gali skųstis, kad vėlai vakare dėl gausaus gleivingo sekreto ar dėl kontaktinio lęšio decentralizacijos neryškiai mato. Simptomai išnyksta nebenaudojant kontaktinių lęšių, nors papilos gali išlikti dar mėnesį ar net metus.
    Ligai progresuojant gali atsirasti ragenos pažeidimų: periferiniai taškiniai paviršiniai ragenos epitelio pažeidimai.

   Esame įpratę, kad pavasarį svarbiausia  yra alergija žiedadulkėms, pasireiškianti šienlige- akių ir nosies alerginiais simptomais. Tačiau pavasarinių panašių akių ligų yra ir daugiau. 
 
Pavasarinis konjunktyvitas (pavasarinis kataras)

            Priežastis nežinoma. Manoma, kad turi įtakos saulės spinduliai, lauko oras ir endokrininės sistemos sutrikimas. Serga dažniausiai 5–20 m. berniukai ir jaunuoliai.
        Prasidėjus pavasariui akys parausta, ima ašaroti, bijo šviesos, niežti. Ypač vargina akių niežulys, kuris kaitros metu gali pasidaryti nepakenčiamas. Rudeniop visi požymiai aprimsta, ir per žiemą ligonis jaučiasi gerai. Kitą pavasarį simptomai vėl kartojasi. 

    Pagrindiniai ligos požymiai:
  Vokų junginė, ypač viršutinio voko, ligos pradžioje atrodo balzgana, tartum su pieno apnašu. Vėliau ji sustorėja, pabrinksta, speneliai padidėja, jų paviršius šiurkštus. 
 Pilkšvų išaugų gali atsirasti limbo srityje, dažniausiai jos neišopėja. Kartais tuose gumburėliuose matyti baltų dėmių (vadinamosios Horner-Tranto dėmės). Akies obuolio junginė vos paraudusi.
 Viršutiniai vokai kiek nudribę, vokų plyšys siaurokas, akys atrodo mieguistos. Traiškanų nedaug, jos esti tąsios.
        Liga tęsiasi visus metus, tačiau paūmėja pavasarį ir vasarą, pažeidžia abi akis. Ji trunka 5–8 metus ir išgyja nepalikdama žymės.
            Sunkiais atvejais liga gali pažeisti rageną – išsivysto ragenos išopėjimas.
Periferiniame kraujyje yra padidėjęseozinofilų kiekis, gali būti  padidėjęs IgE kiekis. Tokie ligoniai serga dar ir kita atopine liga – astma, šienlige, atopiniu dermatitu, jų šeimose sutinkama sergančiųjų atopinėmis ligomis.
  

    Vaikų ir suaugusiųjų imuninė sistema nėra tokia pati, todėl į kai kuriuos infekcinius veiksnius ji gali reaguoti visiškai kitaip. Apie vaikų imuninės sistemos savybes šiame skyrelyje įdedu savo kolegės, patyrusios imunologės  profesorės Aurelijos Žvirblienės komentarus. Skaitykite.
   Atsparumas koronavirusui gali būti paaiškintas vaikų imuninės sistemos ypatumais – efektyvesniu įgimtojo ir įgytojo imuniteto atsaku į koronavirusus, taip pat efektyvesniais imuninio atsako reguliacijos mechanizmais.
Įgimtojo imuniteto komponentai (epitelio barjeras, NK ląstelės, fagocitai ir kt.) nedelsiant atsako į virusą ir apriboja jo plitimą. Įgytojo imuniteto ląstelėms – B ir T limfocitams – prireikia keleto dienų, kol jos pasidalija ir virsta efektoriais, galinčiais atlikti savo funkcijas.
    Manoma, kad vaikų kvėpavimo takų gleivinė, kuri yra pirmasis barjeras virusui, yra sveikesnė ir geriau atlieka šią barjerinę funkciją, nei pagyvenusių žmonių. Todėl virusas nepatenka į plaučius ir nesukelia jų pažeidimo. Pagyvenusių žmonių kvėpavimo takų gleivinė gali būti labiau pralaidi šiam virusui dėl persirgtų ligų, rūkymo, įvairių kitų aplinkos veiksnių. Kiti įgimtojo imuniteto komponentai taip pat efektyviau veikia jauname amžiuje, nes yra prisitaikę sudoroti daugybę patogemų, su kuriais kūdikis susiduria nuo pat gimimo.
    Ne tik įgimtojo imuniteto komponentai, bet ir vaikų įgytojo imuniteto ląstelės – T ir B limfocitai - yra prisitaikiusios efektyviai atpažinti naujus antigenus.
    T limfocitai bręsta užkrūčio liaukoje, kuri su amžiumi mažėja, todėl mažėja ir T limfocitų įvairovė, jų sugebėjimas atpažinti naujus antigenus. Vyresnių žmonių imuninė sistema būna labiau prisitaikiusi atpažinti tuos antigenus, su kuriais jau buvo susidūrusi ir prieš kuriuos yra susidariusios imuninės atminties ląstelės. Be to, užkrūčio liaukoje formuojasi ir natūralieji reguliaciniai T limfocitai (Treg), kurie gali atlikti svarbią funkciją suvaldant nekontroliuojamą imuninį atsaką, sukeliantį imunopatologiją. 

    Įsibėgėjo alergijos žiedadulkėms sezonas ir  dėl didelio beržo žiedadulkių kiekio  vargsta ne vienas sergantysis šienlige.
  Vieni svarbiausių vaistų šienligės gydymui yra antihistamininiai preparatai. Siaučiant koronavirusui, pacientus neramina, ar visi jie tinka tokiu atveju.
      Taigi, šiek tiek informacijos apie tai.
Lietuvoje yra beveik visi pasaulio rinkoje esantys antros kartos antihistaminiai vaistai. Tai jums žinomi: bilastinas, cetirizinas ( zyrtec) , desloratadinas ( aerius),  feksofenadinas , levocetirizinas( xyzal)  loratadinas ( claritine, loratine) , rupatadinas  , kestinas ir kiti.
        Visi jie tinka šienligės gydymui, net ir tuo atveju, jei esat pasigavęs virusą COVID-16  Tai saugūs vaistai.
        Nors kol kas nėra vaistų koronavirususi gydyti, tačiau yra darbų, kad Japonjoje sintezuotas antihistamininis vaistas-bepotastine, skiriamas infekcijos pradžioje, gali sumažinti priešuždegiminių citokinų sukeliamą audrą.

     COVID -19 sukelta pandemija  sukelė ypatingą sergančiųjų alerginėmis ligomis susirūpinimą savo sveikatos būkle. Eilė alergologus vienijančių tarptautinių organizacijų: Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija ( EAACI), EFA, ARIA-MASK,WAO( Pasaulinė alergijos organizacija), GINA  skelbia mokslinius tyrimus ir rekomendacijas šia tema. 
     Eilėje dokumentų yra akcentuojama, kad alergija nėra rizikos veiksnys susirgti COVID -19 infekcija. Asmenims, užsikrėtusiems COVID-19, sloga ar čiaudulys nėra dažni simptomai. Jei vien tik čiaudite ir sloguojate , mažai tikėtina, kad sergate COVID-19. COVID-19 galima atskirti nuo peršalimo ir alergijos remiantis esminiais simptomais: karščiavimu, sausu kosuliu ir dusuliu. Ypač svarbu tai, kad koronavirusas dažniausiai pažeidžia plaučius ir dažniausiai sukelia sausą kosulį ir dusulį.
     Pasirodė straipsnių, kad  labai dažnos koronaviruso sukeltos pneumonijos sergantiesiems bronchine astma nėra sunkesnės eigos, nei vien tik koronaviruso sukeltos. Vuhane ( Kinija) ištyrus 140 sergančiųjų COIVID- 19 sunkia pneumonija ir astma nerasta „persiklojančių“ simptomų .Tuo įsitikinti , reikalingi platesni  tyrimai.
     Užburkusi nosis ar uoslės netekimas stebimas  COVID-19 atveju gali suklaidinti sergančiuosius alergine sloga. Ir nors  alerginiai simptomai yra panašūs į virusinius , todėl  gali suklaidinti. Vis tik, jei nėra temperatūros ar karščiavimo pavasarį, ir jei tai kartojasi nebe pirmą sezoną , turime galvoti apie alerginę slogą arba šienligę. Lietuvoje kovo mėnesį žydi lazdynai, alksniai, gluosniai, balandį – beržai.
​      Alergija žiedadulkėms  pasireiškia šienlige -  tai yra alerginės slogos: čiaudulys, nosies niežulys, vandeningos išskyros, užburkimas ir alerginio akių uždegimo:  akių paraudimas, ašarojimas, niežulys  simptomais. ​

​

     Siaučia pasaulinė koronaviruso pandemija. Karantino Išgąstis aplankė ne tik sveikus, bet ir ypač sergančiuosius alerginėmis ligomis, nes atėjo pavasaris ir ne vieną iš jų vargins šienligės simptomai.
        Kadangi dažnai tenka nuraminti  skambinančius pacientus, nutariau parašyti kelis patarimus , kaip elgtis sergantiesiems alerginėmis ligomis.
       Visų pirma laikykitės visų nurodymų, kurie privalomi visiems Lietuvos piliečiams ( nevardinsiu ir nekartosiu žinomos informacijos, visi puikiai ją girdėjote).
              Vartojantys priešalerginius vaistus  turi tęsti paskirtą gydymą. Net, jei tai būtų  hormonai- purškiami steroidai į nosį,  svarbu, nenutraukti gydymo. Nėra mokslinių įrodymų, kad steroidai slopina imuninę sistemą. Tačiau , Jei nutraukus gydymą atsiranda čiaudulys,  reiktų pagalvoti apie koronavirusą.

       ( Jei turite klausimų, visada galite rašyti i Klausimų skyrelį tinklaraščio dešinio kampo viršuje).