Rugiai ( Secale sereale)
Kultūriniai rugiai turi 30 baltymų, kurie yra potencialūs alergenai, 7 iš 17 jų apibūdinti kaip kaip didieji alergenai, išsamiai ištirtas tik Sec c5. Rastos kryžminės reakcijos su saulėgrąžų, kukurūzų alergenais. Rugių žiedadulkių ir ruginių miltų alergenai yra identiški. Iš rugių išskirtos endochitinazės, endobeta-1,3- gliukanazės ir į taumatiną panašūs baltymai. Panašūs baltymai randami žiemkenčių rugių lapuose. Šie baltymai  neleidžia susidaryti ledo kristalams.

Kviečiai ( Triticum sativum)
Vyksta kryžminės reakcijos tarp rugių, avižų, motiejuko, šunažolės žiedadulkių alergenų. Žiedadulkėse yra 1,3 – betagliukanazė, alergenas, kuris yra pagrindinis alyvmedžių alergenas, todėl net 65 proc. ligonių į jį reaguoja.

Miežiai ( Hordeum vulgare)
Stipriausios kryžminės reakcijos stebimos su rugiais, kviečiais  migle, pašiaušėliu, motiejuku. Išsamiausiai ištirtas Hor v9 alergenas. Miežių žiedadulkių klonuota DNR turi panašią amino rūgščių seką , kaip motiejuko Phl p5, Phl p5a ir Lol p1v, kaip ir miglės izoalergenas  Poa p9.

Motiejukas ( Phleum pratense) -
vienas labiausiai paplitusių miglinių  (Poaceae) šeimos augalų. Jis turi 28 antigenus, kuri 13 yra alergenai ir jungiasi su IgE išskirti alergenai: rPhl p1 (rekombinantinis), Phl p 2, Phl p 4, Phl p 5,  Phl p 6,  Phl p 7- kalcį jungiantis baltymas,  Phl p 11,  Phl p 12 ( 14, 2 kDa profilinas) . Kryžmiškai reaguoja su visomis žolėmis: rapsu, avižų, rugių, kviečių, miežių, kukurūzų žiedadulkėmis. Turi profilino, kuris randamas beržo ir pelyno žiedadulkėse. Motiejuko alergenai yra vieni išsamiausiai ištirtų alergenų.

Miglė ( Poa pratensis) .
 Rasti 26 miglės žiedadulkių alergenai , kurių svarbiausias yra Poa p ir dvi izoformos Poa p 1a (  35,8 kDa baltymas) ir Poa p 1b (  33 kDa baltymas) .Poa p 5 yra sensibilizuoti 90 proc. ligonių, jautrių miglės alergenui, Poa p 10 yra profilinas, identiškas salierų profilinui. Kryžminės reakcijos vyksta tarp įvairų žolių žiedadulkių.

Svidrė ( Lolium perenne) turi apie 32 alergenus Lol p 1, Lol p 2, Lol p3, Lol p4, Lol p5 Lol p9, Lol p10 -  citochromas C. Galimos kryžminės reakcijos su rapsu, kukurūzais.

Pašiaušėlis ( Alopecurus pratensis) – rasti 24 jo antigenai, kryžmiškai reaguoja su kitų žolių žiedadulkėmis.

Šunažolė ( Dactylis glomerata) labai dažna pievų žolė, ja daugiausiai užsodintos Lietuvos kultūrinės pievos Šunažolės alergenai telkiasi ne tik žiedadulkėse, bet ir lapuose bei stiebe. Nustatyti šie alergenai: Dac g1, Dac g2, Dac g3 ( 14 kDa baltymas), Dac g4 ( didysis 59 kDa baltymas), Dac g5. Kryžminės reakcijos vyksta ne tik su kitomis Poaceae augalų žiedadulkėmis bet ir net 95 proc. atvejų su javais. Rasta 65 % bendrų amino rūgščių tarp Dac g3 ir Lolp3, manoma, jog tai – homologai. Galimi bendri antigenai su šunažolės , pelyno ir ambrozijos alergenų su obuolio minkštimo alergenais.
Dirsė ( Bromus hordaceus) – dažnai sutinkama žolė. Jos žiedadulkės kryžmiškai reaguoja su kitomis žolių žiedadulkėmis.

Ambrozija yra pats stipriausias alergenas iš visų žiedadulkinių alergenų.
Kažkada grėsmę kėlęs tik Šiaurės Amerikos gyventojams, augalas persikėlė į Europą, kur išplito centrinėje jos dalyje ( Šveicarija, Austrija, Vengrija ir kt. šalys) . Galima manyti, kad šiltėjant klimatui ji pasirodys ir Lietuvoje. 
Ambrozija labai panaši į kanapę, jos tokie pat gražūs karpyti lapai. Ambrozija pradeda žydėti vėlai – liepos pabaigoje ir rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais Manoma, kad vienas iš ambrozijos žiedadulkių alergenų yra profilinas, todėl yra galimos kryžminės reakcijos su agurkinių šeimos atstovais: agurkais,
melionais,
cukinijomis,
arbūzu.
Aprašomos kryžminės reakcijos su:
persimonu,
rūgštyne,
saulėgrąža.
Sienžolė, paplitusi Europoje VIduržemio jūros regiono piktžolė, Lietuvoje neauga.

Alergija marihuanai gali pasireikšti įvairiomis alerginėmis ligomis:
   alergine sloga ( alerginiu rinitu),
   alerginiu akių uždegimu ( alerginiu konjunktyvitu),
   astma,
   maisto alergija,
   egzema,
   kontaktine dilgėline,
   anafilaksija,
​   vaistų reakcijomis.
Dažniausiai sutinkama alergija marihuanai  dėl kanapių žiedadulkių poveikio arba dėl marihuanos  rūkymo. Išsivysto ne tik alerginio  rinito ir konjunktyvito reiškiniai, bet ir nosies paburkimas , sausas kosulys, dusulio priepuoliai, švilpiantis alsavimas.
Gan dažnai stebima, ypač JAV, maisto alergija, kadangi kanapių sėklos naudojamos eilėje maisto produktų. Apie galimas kryžmines reakcijas buvo rašyta prieš tai buvusiame skyrelyje.
Anafilaksija išsivysto tada, kai suvalgoma kanapių sėklų, ypač kai jomis pagardinamos  jūros gėrybės.
Anafilakcija gali kilti ir dėl intraveninio marihuanos naudojimo.
Pramoninės kanapių dulkės sukelia profesines kvėpavimo takų ligas, tokias,.kaip bisinozė.



   

     Kadangi kanapės žydi , kaip ir visi augalai, užsienio literatūroje jau yra aprašoma šienligė, sukelta šio augalo žiedadulkių. Šios šienligės simptomai visiškai nesiskira nuo kitų šio susirgimo simptomų ( apie tai skaitykite tinklaraštyje ankstesniuose straipsneliuose). Ši šienligės rūšis  paplitusi JAV, kur auginami dideli kanapių plotai.
    Lietuvoje, kurioje  pluoštines kanapes leidžiama auginti, taip gali atsirasti įsijautrinimo  šio augalo žiedadulkėms.
       Verta pažymėti, kad gali būti kryžminės reakcijos tarp kanapių žiedadulkių ir  maisto produktų:
   pomidorų,
   persikų,
   bananų,
   migdolų,
   baklažanų,
   kaštainių,
   citrusų vaisių.
     

 Žmonių reakcija į to paties vabzdžio įkandimą gali iš esmės skirtis. Reakcija  priklauso nuo to, kaip tas asmuo reaguoja į vabzdžio išskirtas biologiškai aktyvias medžiagas, nuodus.
Natūrali organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą yra paraudimas, patinimas, niežulys.
 Ši reakcija vabzdžiui įgėlus į minkštuosius audinius prie akies, lūpos, reakcija bus didesnė negu įgėlus  ranką, nugarą ar koją. Turi reikšmės ir koks vabzdys sugėlė.
Mirtiną anafilaksinį šoką dažniausiai sukelia bičių, vapsvų širšių nuodai.
Kuo alerginė reakcija skiriasi nuo paprastos?  
Alerginė reakcija pasireiškia tada, jei po įgėlimo pasireiškia dilgėlinis bėrimas, pradeda tinti lūpos, trūkti oro, svaigti galva. Tada patariama pakelti žmogaus kojas aukštyn, virš galvos, kad kraujas sutekėtų į galvą ir į smegenis, kad šie turėtų kraujo, neprasidėtų greitas smegenų badas.
Sunkiausia alerginė reakcija – žaibinis anafilaksinis šokas, kai kraujo spaudimas staiga nukrinta iki 0 ir žmogus miršta. Dilgėlinis bėrimas, stiprūs tinimai lūpos, galvos svaigimas, dusimas – ir anafilaksinį šoką  pranašaujantys požymiai. Kartais dar būna kelios minutės laiko susiorientuoti, kad vysta alerginė reakcija, skubiai žmogui į raumenis leisti adrenaliną, kviesti greitąją pagalbą.
Gana dažnai alerginės reakcijos prasideda netikėtai, nenujaustos ir nenumatytos. Neretai  žmogus net nežino, kad yra alergiškas įkandimui.
Jeigu vieną kartą žmogui įgėlė bitė, bet nieko tokio nebuvo, antrą kartą gali ištikti žaibinis anafilaksinis šokas. Dažnai jis išsivysto labai specifiškiems dalykams – tik vapsvos ar bitės nuodams. Baisiausia, kai jis būna  netikėtas, nenumatytas. Staigiai krenta kraujospūdis ir žmogus miršta.
alerginė reakcija paprastai būna pakartotinė į jau sutiktą alergeną.

Alergija vaistams turi konkrečias pasireiškimo formas. Ji pasireiškia dilgėline, anafilaksija, alerginiu kontaktiniu dermatitu, Kvinkės edema.
 Pasitaiko atvejų , kai alergija vaistui palaikomas pašalinis vaisto poveikis.Tas ypač pastebima ligonių tarpe, pavyzdžiui sakoma , kad yra alergija eritromicinui,esą nuo jo” skauda kepenis”. Tačiau tai pašalinis turint omeny jo  poveikį į kepenus.
Alergija vaistams dažnai yra painiojama su vaistų netoleravimu, nes patys ligoniai suklaidina gydytoją, pareikšdami,kad yra jautrūs visiems vaistams.
Vaistų netoleravimo reakcijos Iš tiesų pasireiškia ligoniams vartojant bet kokį vaistą įprastomis dozėmis atsiranda sekantys reiškiniai:
     ligonio oda parausta, ima niežėti,
     atsiranda dažnais širdies plakimas,
     varo dažnai šlapintis,
     pakyla arterinis kraujospūdis,
     atsiranda neramumas,
      mirties baimė.
Visa klinika yra panaši į vegetacinę krizę.
Tai yra vadinamasis vaistų netoleravimas. Jis esti, kai pakenkiamos tarpinės smegenys dėl sunkių virusinių infekcijų,traumų.
Dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus moterims, nei vyrams.
Vaistų netoleravimo mechanizmas nėra pilnai ištirtas.
Sumažinus vartojamųjų vaistų dozes nemalonūs reiškiniai išnyksta. Ligoniams reiktų rekomenduoti pradžioje pabandyti vartoti 1/8 – ¼ tabletės. Esant vegetacinės krizės reiškiniams švirkšti į raumenis relaniumą.
Vaistų netoleravimą turėtų atpažinti visi gydytojai,nes nepagrįstai tokie ligoniai siuntinėjami vieniems gydytojams pas kitus nenustatant diagnozės.

    Kai prieš alergeną susidaro  antikūnai, jų poveikis taip pat plonina odą, daro ją lengviau pažeidžiamą bakterijų. Prasideda uždegimas ir niežulys, todėl svarbiausias atopinio dermatito gydymo etapas - odos barjerinės funkcijos atnaujinimas ir palaikymas emolientais.
    Gydant atopinį dermatitą labai svarbu mažinti uždegimą. Tam naudojami hormoninai (gliukokortikoidų) preparatai gydytojo skiriami kremų ar tepalų  pavidalu.
    Labai ilgą laiką pagrindiniai uždegimą slopinantys medikamentai gydant atopinį dermatitą buvo kortikosteroidai. Ilgalaikis šių preparatų vartojimas sukelia daug nepageidaujamų reiškinių : odos nykimą, bėrimus, augimo sutrikimus (vaikams) ir kitus šalutinius poveikius.
    Kaip alternatyva hormoniniams vaistams, pastaraisiais metais taikomi  imunomoduliatoriai (pimekrolimas, takrolimas), kurie mažina uždegiminį atsaką. Didžiausias jo privalumas tas, kad jį galima tepti net tose vietose, kur gliukokortikosteroidus naudoti griežtai draudžiama: veido, kaklo ir raukšlių srityse, kur odą labai plona ir vaistaslengviau patenka į organizmą.
    Kai atopinis dermatitas ypač sunkios formos,  gydoma  imunosupresantais (ciklosporinas A).
    Visais atvejais , kai nepakeliamai niežti, papildomai skiriami antihistamininiai preparatai. Vaikams naudotini trumpo poveikio antihistaminiai vaistai, tokie kaip klemastinas ( tavegilis).
    Jei  prasideda odos infekcija, skiriama antibiotikų vietiškai.

 Balandžio 22 - 28 dienomis yra skelbiama Pasaulinė alergijos savaitė.(World Allergy Week 2018)
Šių metų alergijos savaitė yra skirta atopiniam dermatitui ir kitiems alerginiams bėrimams. Tai tikrai svarbi problema, nes mūsų atliktų duomenimis beveik pusė kūdikių iki vienerių metų amžiaus turi vienokių arba kitokių odos bėrimų.
Apie atopinį dermatitą ( AD) esame trumpai rašę ( žr. 2017 m. įrašus).
Tai lėtinė odos liga ( nebūtinai alerginė), kurios pagrindinis požymis - odos niežėjimas
Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų dažniausiai paliečiami:
    Veidas (kakta, skruostai, ausų kaušeliai.,
    Liemuo.
    Rankų ir kojų tiesiamieji paviršiai.
Paaugliams ir suaugusiems pažeistos odos vietos yra:

• Veidas (kakta, vokai, lūpos.)
• Kaklo šonai, sprandas.
• Tiesiamųjų plaštakų paviršiai.
• Rankų ir kojų lenkiamieji paviršiai :(alkūnės, pakinkliai, riešai, čiurnos)

 Yra AD “sausoji” forma: mazgeliai, odos kerpėjimas , infiltracija, nukasymai,
Šlapioji” forma: pūslelės, opelės.

Žiedadulkėms sklandant ore, žmonėms, sergantiems šienlige, nėra ramybės net savo namuose, jos lenda visur – į patalynę, drabužius, kilimus, baldų apmušalus. Išsivysto ligos simptomai . Bet su tuo nebūtina taikytis. Pateikiame patarimus, kaip apsaugoti namus nuo žiedadulkių.
·        Namų įrengimas
Kilimai ir kiliminiai takeliai yra tikri žiedadulkių spąstai. Geriau reikėtų įrengti medines grindis, iškloti parketą, kamštinę ar vinilinę dangą. Nuolatinis valymas drėgnu skuduru taip pat sumažina žiedadulkių kiekį. Taip pat vietoje baldų, aptrauktų gobelenu, geriau tinka mediniai ir odiniai baldai. Vietoje užuolaidų kabinkite žaliuzes, kurias galima nuvalyti drėgnu skuduru.
·        Filtrai
Jei sergate šienlige, siurbimą dulkių siurbliu ramia sąžine galite perduoti kitam šeimos nariui, kuris neserga šia alergija. Dulkių filtrus ir maišelius reikia keisti kas dvi savaites.
·        Minimalizmas
Lentynose, kuriose gausu įvairių niekučių, kaupiasi dulkės, ir žinoma, žiedadulkės. Mažiau yra daugiau – kalbama apie jūsų sveikatą.
·        Skalbimas
Nedžiovinkite skalbinių lauke. Žiedadulkės prikimba prie skalbinių ir lengvai patenka į namus.
·        Plaukai
Daug žiedadulkių kaupiasi plaukuose. Prieš einant miegoti, gerai iššukuokite plaukus, o geriausia – išplaukite. Tada žiedadulkės nepateks į jūsų lovą.
·        Drabužiai
Žiedadulkės kaupiasi ant visų lauko drabužių. Drabužius keiskite kiekvieną dieną. Persirengdami, stenkitės, kad drabužiai neliestų veido. Nepersirenginėkite miegamajame kambaryje ir neneškite į jį vakare dėvėtų drabužių.
·        Patalynė
Patalynę skalbti ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje. Pagalvių užvalkalus keisti kiekvieną savaitę.