Alergija maistui tampa labai rimta problema ne vien tik daugeliui vaikų bei tėvų, tačiau taip pat visam medicinos personalui bei gyventojų bendruomenei. Mokslininkai aktyviai įsitraukia į galimų sprendimo būdų paieškas, siekdami išsiaiškinti, kaip galima būtų palengvinti tokių pacientų ir jų artimųjų gyvenimą bei sumažinti naštą valstybei.
     
  Ankstyviausias galimas kontaktas su maisto alergenais įvyksta dar nėštumo metu, vėliau – kūdikį žindant.
    Pastaraisiais metais atlikti   tyrimai rodo, kad natūralus maitinimas per pirmuosius šešis mėnesius gali apsaugoti nuo daugelio alerginių ligų išsivystymo. Tai lemia ilgųjų grandinių riebiosios rūgštys, dalyvaujančios uždegimo proceso slopinime, ir motinos piene esantis imunoglobulinas A, padedantis kovoti su infekcijomis.
   Vaikų alergija karvės pienui, kuri buvo ypač dažna XX amžiaus pirmajame ketvirtyje dėl ypač dažno vaikų maitinimo karvės pieno mišinukais, šiuo metu ženkliai mažėja, kadangi populiarėja natūralus maitinimas.
     Literatūroje randama duomenų, kad vaikai, kurie bent 3 mėnesius buvo žindomi krūtimi, rečiau sirgo atopiniu dermatitu vienerių metų amžiuje.
    Kaip parodė  EuroPrevall/Alrigen Lietuvos naujagimių kohortos duomenys, nenustatyta, kad žindymas apsaugotų nuo alergijos maistui atsiradimo pirmaisiais 2,5 gyvenimo metais: tiek alergiški maistui, tiek ir kontrolinės grupės vaikai vienodai ilgai buvo žindomi ir duomenys apie žindymo trukmę pirmaisiais gyvenimo metais tarp grupių nesiskyrė.
   Tačiau vaikams, kuriems pirmąją gyvenimo savaitę buvo duodamas papildomas nei motinos pienas maitinimas, rizika alergijai maistui išsivystyti buvo didesnė.
    Šiame tyrime nustatyta , kad motinos mityba nėštumo ir žindymo metu reikšmingos įtakos alergijos maistui jų vaikams išsivystymui neturėjo.
    EuroPrevall/Alrigen projekte nustatyta, kad  žemės riešutų ir sojos produktų vartojimas dideliais kiekiais nėštumo metu galėjo įtakoti  alergijos išsivystymą šiems produktams, tačiau tie pastebėjimai reikalauja tolimesnių įrodymų. 

.
     2019 metų balandžio 7 - 13 dienomis skelbiama Pasaulinė alergijos savaitė.
    Šių metų tematika - maisto alergija.
    Pasaulinės alergijos savaitės maisto alergijos problemos akcentas - sunkios maisto alergijos formos, pasireiškiančios anafilaksija.Ypatingas dėmesys skiriamas - žemės riešutams ( arachiams), nes jie, kaip ir kiti riešutai sukelia sunkiausias alergijos formas.
   Pupinių (Fabaceae) šeimos augalo valgomojo arachio sėkla, dar vadinama arachiu. Žemės riešutai dažnai būna „paslėpti“ alergenai.
    Žemės riešutai turi kaupimo baltymų, kurie sukelia  anafilaksiją. Kitas žemės riešuto komponentas - profilinas  sukelia lengvesnes reakcijas: alerginį rinitą, burnos alergijos sindromą, bronchinę astmą.
    Galimos kryžminės reakcijos su beržų, alksnių,  drebulių žiedadulkėmis
    Kaipgi atrodo maisto alergija žemės riešutams Lietuvoje? Vilniuje atlikto europinio EuroPrevall tyrimo duomenimis   maisto alergija buvo nustatyta 12,8 proc. pradinių klasių moksleivių. Tarp jų alergija žemės riešutams sudarė 4.7 proc. Tarp suaugusiųjų šis skaičius buvo mažesnis - 3,9 proc..   
     Vis tik vyraujanti maisto alergija Lietuvoje tarp visų riešutų  yra lazdyno riešutams, įsijautrinimas ,  tarp sergančiųjų šienlige suaugusiųjų jam siekia  54,3 proc.
      Pagal maisto alergiją lazdyno riešutui  esame pirmoje vietoje Europoje.
                                       

    Kasdien spaudoje ir internete netyla diskusijos apies skiepus, vyksta nuožmi kova tarp dviejų  gyventojų grupių : vieni - už, kiti - prieš skiepus. O tai ,kad Lietuvoje dar prieš 200 metų Vilniuje buvo įkurtas Vakcinacijos institutas , kuris atliko didžiulį darbą tuo metu vienas pirmųjų Europoje, žino nedaugelis.
    Nesileisiu į diskusijas apie akivaizdžius dalykus, kad skiepai yra būtini, tačiau, kaip priklauso alergologui ir klinikiniam imunologui, pateiksiu faktus. 
   Turime suprasti, kad normali  reakcija  į skiepą   yra paraudimas, patinimas injekcijos vietoje ( kaip tarkim ir į vabzdžio įgėlimą).
Reakcijos į skiepus daugeliu atveju būna neimunologinės, nealerginės. Tai reakcija skiepo vietoje: patinimas paraudimas, kartais būna ir bendrinė reakcija – temperatūra, karščiavimas, bendras negalavimas, silpnumas. Tikros alerginės reakcijos yra labai retos ir jos gali būti : I tipo alerginės reakcija, pasireiškianti anafilaksija. Literatūros duomenimis alerginės reakcijos pasitaiko tik 0, 22 atvejų 100000 vakcinos dozių.
Lėto ( IV tipo) alerginės reakcijos pasireiškia po 48 valandų, bet dažniausiai tarp 72 ir 96 valandų. Pastebėta, kad III tipo alergines reakcijas, dažniausiai  seruminę ligą sukelia stabligės vakcina.
     Dauguma vakcinų neturi jokių maisto alergenų pėdsakų: žemės riešutų, medžių ( lazdyno) riešutų, kviečių, sojos, sėklų ar jūros gėrybių. Bendrai paėmus, anafilaksija stebima vienam iš milijono paskiepytų asmenų.
   Pagal tarptautinius sutarimus, sergantieji maisto alergija gali be baimės vakcinuotis šiomis vakcinomis:
MMR ( tymai, raudonukė, parotitas);
MMR-V( tymai, vėjaraupiai, raudonukė, parotitas); ;
DPT (difterija, stabligė, kokliušas);
IPV ( inaktyvuota poliomielito vakcina),
HiB ( Haemophilus influenzae B tipo vakcinaj;
Pneumokoko,
Meningokoko C,
Vėjaraupių,
Rotaviruso vakcinomis.

    Sergantieji šienlige ir jautrūs medžių žiedadulkėms, jau  kelios savaitės užplūdo alergologus ir klinikinius imunologus. Čiaudintys, varvančiomis nosimis, paraudusiomis ašarotomis akimis griebiasi priešalerginių vaistų.
    Kažin ar ką naujo galėčiau patarti tiems, kurie jau ne pirmus metus patiria tokius simptomus. Tokie pacientai  jau žino, kad sezono metu teks vartoti simptominius antihistamininius vaistus, ir jei jų nepakaks, teks pridėti  prieuždegiminių ( steroidų).  Nebent galėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 
reiktų sekti save ar nėra kryžminių reakcijų su maisto produktais. Įtarti tai yra labai lengva -  paėmus riešutą ar vaisių į burną,  ją ima graužti. 
Plačiau apie kryžminės reakcijas galite pasiskaityti www.alergo.lt

 

      Alergija paliečia visus, nesirinkdama amžiaus, nors dažniausiai tai vaikų ir  jaunų žmonių liga. Sulaukę garbaus amžiaus, ne vienas senolis ar senolė  iki tol nesirgęs jokiomis alerginėmis ligomis su viltimi išgyti  kreipiasi į alergologą: tai  nosis varva ( „ar ne čia alerginė sloga“ -, galvoja), tai niežulys ar  kokie odos bėrimai kankina ( „ gal čia man nuo vaistų alergija“- mąsto. Nelengva ir liūdna ta mūsų visų laukianti  senatvė.
     Tačiau reiktų nudžiuginti tuos senjorus, kurie nuo vaikystės ir per visą gyvenimą kentėjo nuo atopinio dermatito, maisto alergijos- senatvėje tos ligos visai nurimsta.  Visa tai aiškinama banguojančia atopijos eiga.
     Kiek blogiau tiems, kuriems, kurie jokiomis alerginėmis ligomis nesirgo, tačiau serga kitomis lėtinėmis ligomis pvz. onkologinėmis, reumatinėmis, medžiagų apykaitos ligomis - dažniausia jų tokiame amžiuje yra cukraligė. Tokius senjorus vargina odos niežulys, kuris savaime nėra alergijos požymis. Be priežasties prasidedantis odos niežulys be jokių bėrimų, mums leidžia manyti, kad turime ieškoti onkologinės ligos, ypač jei niežulys išsivysto vyresniame amžiuje.
       KIta problema - senatviniai pakitimai nosies gleivinėje  ir kraujotakoje gali lemti  lėtinės slogos- lėtinio rinito išsivystymą. Tai - atrofinis rinitas. Dažnai tai palaikoma alergine sloga, ir yra nemažai senjorų, kurie kreipiasi į gydytojus alergologus ir klinikinius imunologus ieškodami pagalbos. Jie nežino, kad jau vyresniems nei  65 metų amžiaus žmonėms alergija labai retai būna nuolatinio rinito priežastimi. Dažnai atrofinis rinitas, sunkiai gydomas įprastiniais vaistais nuo slogos. Tačiau visada galima rasti išeitį.
      Vaistai, vartojami kraujospūdžiui  mažinti  gali sukelti slogą. Nereikia užmiršti, kad
brandžiame amžiuje kai kurie vaistai gali turėti specifinį šalutinį poveikį .
     Vyriškai giminei svarbu atkreipti dėmesį į slogai vartojamus vaistus - esant prostatos hipertrofijai, nuo nosies kraujagysles sutraukiančių vaistų, taip vadinamųjų dekongestantų ir anticholinerginį poveikį turinčių vaistų gali susilaikyti šlapimas.
Migdantys antihistamininiai vyresniame amžiuje veikia stipriau , todėl mieguistumas nuo jų žymiai didesnis.

    Suprantame, kad yra nemaža rizika, kad įterpiant svetimą geną į, pvz., augalą, šis gali tapti sukeliančiu alergijas.  Kitaip sakant, perneštas genas, kurio ekspresija skatina alergiją, gali paversti organizmą jautriu tam produktui, net jei prieš tai jis toks nebuvo, ir prieš jį pradeda gamintis IgE.
Su genetinėm modifikacijom susijusių alergijų klausimai pirmą kartą įsiliepsnojo 1996 m., kai tyrėjai pademonstravo pagrindinio bertoletijos riešuto alergeno perkėlimą į sojos pupeles.
      Pasirodė, kad kai kurie genetiškai modifikuoti produktai , pvz. GM soja gali padidinti ir taip didelį  kūdikių alergijų dažnį, todėl labai svarbu įvertinti galimą GMO įtaką alergijoms. Pavyzdžiui,   Jungtinės Karalystės vartotojų organizacijos tarnyba ištyrė, kad 88% respondentų nerimauja dėl naujos galimos alergijos maistui rizikos, kuri formuojasi kaip genetinių modifikacijų rezultatas.
      Kol kas autoritetingi specialistai nesutaria dėl galimos rizikos, maitinant alergiškus ir nealergiškus kūdikius pienu su sojos baltymais. Didesniam skaičiui kūdikių, kurie netoleravo karvės pieno baltymų, vartojanr sojos mišinius išsivystė sojos baltymų alergija. Literatūros duomenimis, kūdikiams, kurie yra jaunesni nei 3 mėnesių, yra daug didesnė rizika (apie 53%),  kad išsivystys sojos baltymų netoleravimas, palyginus su vaikais, vyresniais nei 1 metų (35%). 
        Tyrinėti ir kiti maisto produktai. Tyrėjams šeriant eksperimentines  peles genetiškai modifikuotas  žirniais, joms pasireiškė imuninis atsakas: ėmė gamintis antikūnai prieš genetiškai modifikuoti  baltymą. Kai pelės vėl buvo paveikiamos genetiškai modifikuoti baltymu, joms pasireikšdavo alerginio tipo reakcijos. Kai baltymas būdavo suleidžiamas, pasireikšdavo pabrinkimas, o jį įkvepiant pasireikšdavo astmos požymiai  su oro takų susiaurėjimu ir uždegimu, kurį lydėdavo didelis gleivių išsiskyrimas.Tačiau nebuvo  nustatyta, kad baltymas sukeltų alerginę reakciją, kai jis buvo gautas iš natūralių žirnių.
       Bulvė taip pat yra vienas iš dažniausiai genetinėms modifikacijoms naudojamų augalų. Visgi nėra išspausdinta duomenų, įvertinančių genetiškai modifikuotų  bulvių įtakos alergijoms. Šį tyrimą atlikę mokslininkai įrodė, kad genetinė manipuliacija, atlikta su bulvėmis, nepadidino jų alergijų išsivystymo rizikos.
     Taigi, kol kas trūksta svarių  mokslinių įrodymų apie genetiškai modifikuotų maisto produktų grėsmę.

    
Šį kartą nusprendžiau paįvairinti tinklaraštį įdėdama jums susipažinti su savo mokslo populiarinimo
straipsniais:

http://naujienos.vu.lt/mokslo-populiarinimas-kiekvieno-mokslininko-pareiga/

    Jei jau prakalbome apie alergeniškus augalus, tai reikia užsiminti  ir apie tuos, kurie alergijos nesukelia.  
   Sergantieji alerginėmis ligomis žemiau išvardintus  lauko  augalus drąsiai gali auginti savo sklypuose ir soduose. 
   Išvardiname medžius, kurie tinkami alergiškiems asmenims - Jų žiedadulkės yra labai stambios ir nealergeniškos.Tai:
Magnolija
Raudonasis klevas
Eukaliptas
Obelis
Trešnė
Iš viso šios sąrašo, tik noriu atkreipti jautrių beržo žiedadulkėms asmenų dėmesį - ne visi galėsite valgyti obels vaisius  - obuolius dėl kryžminių reakcijų.

    Šiandien, sausio 13 dieną, savo rūbų atlape įsisegsime neužmirštuolę -  mūsų laisvės gėlę, kuria pagerbsime tuos, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir džiaugsimės, kad esame laisvi. Todėl ir nusprendžiau parašyti kelis žodžius apie ją.
    Neužmirštuolės žiedadulkės yra pačios mažiausios iš visų žydinčių gėlių.
    Neužmirštuolė visiškai nesukelia jokios alergijos. Man neteko literatūroje surasti bent vieną straipsnį, teigiantį, kad ji gali sukelti alergiją.
   Taigi, tegul žydi šis melsvas žiedelis ne tik šią dieną,  bet ir mūsų atmintyje. Įdedu nuotrauką iš savo vaikystės pievų.
    

        Dabar kalbėsime apie kambarinius augalus.
Daugelis tų, kurie nežydi ir yra didžialapiai, alergeniškumu nepasižymi. Bet net ir vaistinių savybių turintys pastaraisiais metais, atidžiau juos patyrinėjus, pasirodo ne tokie jau ir nekalti. Kalbama apie alijošių, kaip apie naują alergeną.
     
    Alijošius. Daugelio namuose aptiksite šį augalą, auginamą nuo senų laikų ir gydantį nuo daugybės ligų. Bet ne tik gerosiomis savybėmis jis žymus. Mokslinėje literatūroje  yra aprašomas alerginis kontaktinis dermatitas, kuris išsivystė patepus žaizdą alijošiaus sultimis. Nuo alijošiaus yra aprašytas išsivystęs anafilaksinis šokas, vien patepus odą ( kaip žinia, anafilaksijai išsivystyti nesvarbu alergeno patekimo kelias, jis gali patekti ir per odą, gleivines) bei kontaktinė dilgėlinė.
   Naujausi,  2018 metais atlikti Korėjos mokslininkų tyrimai parodė, kad eksperimente su pelėmis iš alijošiaus  išskirtas polisacharidas slopina ovalbumino sukeltą maisto alergiją, slopindamas Th 2 limfocitų subpopuliaciją. 
    Alijošius yra Liliaceae šeimos augalas ir gali sukelti kryžmines reakcijas su svogūnais ir česnakais, bet tai sutinkama ypač retai.
    Alijošius naudojamas vietiškai, yra dedamas į gėrimus: jame esantys antrachinonai sukelia vidurius laisvinantį poveikį, mažina kalio kiekį kraujo serume.