Alergija retiems maisto produktams Lietuvoje : medus

       Baigėsi vasara ir avilių koriuose yra pilna medaus.  Lietuvoje  yra auginamos tik dvi grūdinės kultūros, kurios gali išskirti nektarą – rapsai ir grikiai. Rapsų pasėlių plotai nuolat didėja, Iš rapsų ir grikių pasėlių medunešės bitės (Apis mellifera L) gali rinkti nektarą, žiedadulkes, o iš jų gaminti medų, žiedadulkes, bičių duoną. Kadangi šių grūdinių kultūrų pasėlių plotai turi tendenciją didėti, neišvengiamai didėja surenkamo medaus kiekis iš grikių ir rapsų.   Grikių medingieji plotai didelę dalį sudaro vėlyvąjame vasariniame medunešyje,
      Vis daugiau vartojama bičių duona, medus ir žiedadulkės imunitetui stiprinti, o į šiuos produktus taip pat patenka rapsų ir grikių žiedasdulkės, kurios įkvėpus ar suvalgius gali provokuoti alergijas. Tarp žmonių, kurie alergiški bent vienam maisto produktui, 2.3% yra alergiški medui ir žiedadulkėm, tačiau ne visi alergiški žiedadulkėms, yra alergiški medui . Medui sukeliant alergiją gali pasireikšti šie simptomai: bronchinė astma , anafilaksinis šokas , burnos alergijos sindromas ( perštėjimas burnoje, pilvo skausmai) .
    Per paskutinius 15 metų, Lietuvoje pasikeitė medaus apdorojimas, kuomet suskystinimui naudojamas terminis poveikis, taip pat medaus botaninė sudėtis. Yra duomenų, kad terminis poveikis gali panaikinti alergiškumą kaip antai vištos kiaušinio baltymui, sumažinti organizmo jautrumą obuolių sultims, tačiau neturi poveikio vaisiams mango ir ličiams .
    Įvairiais aspektais pakitusio medaus (terminis poveikis ir botaninė sudėtis)  įtaką sveikatai, lyginant su nuo senų laikų Lietuvoje gaunamu mišriu, polifloriniu medumi Lietuvoje  tyrė dr. J. Kretavičius. Jo darbai įrodė, kad termiškai apdorojant medų, jo alergeniškumas mažėja.