Astma ir nėštumas

Žinoma, kad nėštumo metu trečdaliui moterų astmos eiga palengvėja (dažniausiai sergančioms lengva astma), trečdaliui pablogėja (dažniausiai sergančioms sunkios eigos astma), o likusiųjų moterų astma lieka stabili.
Visi astmos eigos pokyčiai, atsiradę nėštumo metu, išnyksta iki 3 mėn. po gimdymo ir astmos eiga tampa tokia pačia kaip ir prieš nėštumą.
Paprastai astma paūmėja tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės ir tik mažiau kaip 10% pacienčių astma paūmėja gimdymo metu.
Svarbiausias ir pavojingiausias astmos poveikis vaisiui pasireiškia sumažėjusiu deguonies kiekiu motinos, o tuo pačiu ir vaisiaus, kraujuje, kuris ypatingai ryškus būna paūmėjimų metu. Paskutiniąsias 4 nėštumo savaites. astmos eiga palengvėja daugeliui moterų.

Nėštumas moteriai, sergančiai astma, turi keleriopą poveikį:
 - nėštumo metu moters organizme padaugėja estrogenų, kurie sukelia nosies kapiliarų (smulkiųjų kraujagyslių) persipildymą krauju, dėl ko atsiranda nosies užburkimas, ypač ryškus III trimestre.
- padidėjęs progesterono kiekis padažnina kvėpavimą ir sukelia oro trūkumo jausmą.
Visi šie simptomai gali sudaryti įspūdį, kad astma paūmėjo, nors to nėra. Astmos paūmėjimą galima įrodyti tik objektyviais tyrimais - plaučių funkcijos tyrimais.