Fotoalerginės reakcijos

Nemažai augalų sukelia rekacijas kontakto vietoje veikiant ultravioletiniams spinduliams.
1938 metais H.Kuske parodė, kad augalų furokumarinai sukelia fotosensibilizaciją, o T. Jensen ir K.G. Hansen nurodė, kad ultravioletiniai spinduliai ( UVR) tarp 320 ir 380 nm sukelia didžiausią reakciją.
1967 metais anglai nustatė, kad sandalmedžio aliejus apsauginiuose saulės kremuose ir kosmetikoje naudojamas bergamotės aliejus sukelia įsijautrinimą ultravioletiniams spinduliams.

Fotojautrumas ( fotosensibilizacija) – tai procesas, kurio metu odoje vyksta reakciją dėl cheminės medžiagos ar vaisto, pavartoto išoriškai ar sistemiškai, veikiant matomai šviesai arba ultravioletiniams spinduliams.
Fotojautrumo reakcijos skiriamos į  fototoksines ( jos žymiai dažnesnės)  ir fotoalergines.
Fotojautrumo reakcijas numatyti yra sunku. Jos dažnesnės suaugusiems nei vaikams. Reikšmingi tokie  veiksniai kaip:

1. cheminės medžiagos arba vaisto kiekis;
2. odos raginio sluoksnio storis;
3. odos pigmentacija;
4.  imuninės būklės stovis;
5.  radiacijos skvarbumas. 

Fototoksinės reakcijos yra neimunologinės ir priklauso nuo alergeno dozės, išsivysto po pirmojo kontakto su chemine medžiaga, nerandama kryžminių reakcijų su kitais cheminiais junginiais.

Fotoalerginės reakcijos yra imunologinės, tačiau jų mechanizmas nėra visai aiškus. Jos išsivysto tik sensibilizuotiems asmenims, nepriklauso nuo dozės. Fotosensibilizuojančios medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios fotoreakciją.
Fotoalergines reakcijas negalima numatyti. Fototoksinės ir fotoalerginės reakcijos gali būti sukeltos keleto šimtų įvairiausių medžiagų, chemikalų ar vaistų. Dažniausiai jautrumą šviesai sukelia įvairūs medikamentai. Tai antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antidepresantai, antihistamininiai, diuretikai ir kiti.
Teksto apačioje matote barkūną - augalą, kuriame yra fumokumarinų.
​