Išsamiau apie anafilaksiją

Anafilaksija – tai gyvybei grėsminga, ūmiai besivystanti alerginė reakcija, kuri paprastai pažeidžia keturias organų sistemas:
odą,
kvėpavimo,
virškinimo
ir širdies kraujagyslių.
Anafilaksija sutinkama palyginti retai.
  Anafilaksija skirstoma į alerginę anafilaksiją ir nealerginę anafilaksiją.Alerginė anafilaksija skiriama į  susijusią su IgE ir į nesusijusią su IgE. Nesusijusi su IgE  anafilaksija gali būti dėl komplemento sistemos aktyvavimo ir nesusijusi su komplementu.
Ir  alerginės, ir nealerginės anafilaksijos klinika ir gydymas nesiskiria.
Dažniausios anafilaksijos priežastys yra:
Vaistai (antibiotikai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, opiatai, raumenų relaksantai, vietiniai ir bendrieji anestetikai, kraujo pakaitalai).
Vabzdžių įgėlimas ( bičių, vapsvų, širšių nuodai).
Maistas (kiaušiniai, pienas, riešutai, ankštiniai augalai, žuvis, vėžiagyviai).
Lateksas.
Alergenų ekstraktai (imunoterapija).
Vakcinos.
Šaltis.
Fizinis krūvis.
Anafilaksija gali ištikti bet kurio amžiaus žmogų. Anafilaksinės reakcijos maistui yra dažnesnės vaikams, o vabzdžių įgėlimui ir vaistams – suaugusiesiems
Tai ūminė alerginė reakcija, kurios metu įvyksta putliųjų ląstelių ir bazofilų degranuliacija, stimuliuota alergeno-antikūno (imunoglobulino E) komplekso, sensibilizuotame organizme.Išsiskiria eilė pirminių ( biogeniniai aminai: histaminas, serotoninas, adenozinas bei kt.,  ir antrinių: prostaglandinai  leukotrienai .
 Klinika 
Anafilaksijos pradžia yra staigi. Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15 -30 min.) po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 valandas).
Anafilaksija pasireiškia šiais klinikiniais požymiais:
Odos: dilgėline, angioedema, generalizuota eritema, odos niežuliu;
Kvėpavimo: apsunkintu alsavimu, dusuliu, švokštimas, krūtinės suspaudimo pojūčiu, kosuliu, užkimusiu balsu, stridoru, sutrikusiu kvėpavimu per nosį, čiauduliu;
Širdies ir kraujagyslių: blyškumu, galvos svaigimu, bendru silpnumu, sąmonės praradimu, dažnu širdies plakimu (tachikardija), aritmija, skausmais krūtinėje, silpnu periferiniu pulsu, sumažėjusiu arteriniu kraujospūdžiu;
Virškinimo: pykinimu, vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais.
Kiti galimi požymiai: akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, galvos skausmai, traukuliai.
Sunkiausia anafilaksijos forma, kuriai būdinga hipotenzija (sistolinis arterinis kraujospūdis < 90 mmHg arba jis sumažėja 40 mmHg ir daugiau), pasireiškianti organų disfunkcija ir hipoperfuzija, yra anafilaksinis šokas.
Vaikų amžiaus ypatumai
 Dėl svarbesnės maisto alergenų reikšmės vaikų alerginių ligų formavimuisi vaikams dažniau nei suaugusiesiems pasireiškia  abdominalinis anafilaksinio šoko variantas.
Gydymas
 Anafilaksija yra būsena, kuriai reikalinga  neatidėliotina pagalba. Tai liga, reikalaujanti skubaus diagnozavimo ir gydymo. Visi ligoniai, kuriems pasireiškia anafilaksija, turi būti gydomi ligoninėje ir jų būklė stebima ne trumpiau kaip 24 valandas.Anafilaksinio šoko gydyme išskiriama neatidėliotina pagalba ir intensyvioji terapija.
Nutraukti kontaktą su alergenu.
Įvertinti ligonio būklę: sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą, arterinį kraujospūdį.
Paguldyti ligonį, atstatyti kvėpavimo takų praeinamumą.
Pirmosios pagalbos vaistas - adrenalinas 0,1% tirpalo 0,3 - 0,5 ml į raumenis ar poodį suaugusiesiems, vaikams –  0,1% 0,01 ml/kg į raumenis arba poodį.
Injekcijas kartoti kas 15 - 20 min. Kviesti greitąją pagalbą ir vežti į ligoninę.
 

 
 

.