O kas tas histaminas?

       Tokį klausimą išgirstu iš kiekvieno konsultuojamo paciento. Ir, atvirai pasakius, kuo toliau tuo labiau įsitikinu, kad žinių apie alergiją stygius yra toks ženklus, kad jau mokykliniuose vadovėliuose
turėtų būti elementarių žinių apie alergiją.
Na,o kol to nėra, tenka protinti visuomenę internete. 
Alerginė reakcija vyksta ant putliosios ląstelės paviršiaus, jos ląstelės tarsi mažytės bombelės , kurios sprogsta prisijungus prie jų alergenui ir IgE klasės imunoglobulinams. Jos savo viduje turi  turi grūdelius, granules panašias į oūslytes. 
      O kas gi tose granulėse, grūdeliuose (pūslelėse) paklausite? Atsakau - juose yra daugybė biologiškai aktyvių medžiagų, vadinamų mediatoriais. Svarbiausias iš jų žmogui yra histaminas. Konsultuojant ligonius, dažnai pacientas paklausia – o kas tas histaminas? Ypač, kai atlieki  alerginius odos mėginius ir po to vertini reakciją, kai vos ne kiekvienas teiraujasi, o kas tas histaminas? Tenka ilgai ir nuobodžiai aiškinti.
        Kai klausiate iš kur atsiranda histaminas – atsakau, iš putliosios ląstelės. Dar mano studijų metais putliąsias ląsteles kai kas vadindavo tukliosiomis, labrocitais, audinių bazofilais. Keitėsi laikai, keitėsi pavadinimai. Dabar jas vadiname – putliosiomis ląstelės.Tose putliosios ląstelės grūdeliuose  yra  tarsi histamino saugyklos, sandėliai galima sakyti. Kai ląstelė yra sužadinama, grūdeliai pasislenka į ląstelės pakraštį ties jos apvalkalu ir visas ten esantis histaminas išsiskiria į aplink  esančius audinius. Jei pavaizduotume šią reakciją tai atrodytų  taip.
        Alergeno molekulės prisijungia prie dviejų  IgE molekulių prisitvirtinusių prie putliosios ląstelės paviršiaus. Visa tai sukelia didelius pakitimus ar persitvarkymus ląstelės membranoje (apvalkalėlyje), manoma, kad apvalkalėlyje atsiveria kanalas, pro kurį kalio jonai skverbiasi į ląstelės vidų ir skatina išsiskirti histaminą bei kitas biologiškai aktyvias medžiagas į aplinką.   
    Histaminas - tai amino rūgšties histidino darinys. Jo poveikiai yra keliariopi, jis labai išplečia kraujagysles, ypač kapiliarus, dėl to skystoji kraujo dalis patenka į išorę, išsiplečia tarpląsteliniai tarpai, organizmo audiniai dėl to paburksta., patinsta. Kitas histamino poveikis  yra į lygiuosius raumenis, kurie, veikiant jam ,susitraukia ir visa tai pasireiškia bronchų spazmu, dusulio priepuoliu. Jei reakcija vyksta žarnyno lygiuosiuose raumenyse, turime pilvo dieglius, skausmus.
       Visos ląstelės, kurias veikia histaminas savo paviršiuje turi  baltymines struktūras - receptorius, jie vadinami histamino receptoriais, ir dabartinis mokslas yra jų atradęs net 5 (ar 6). Sutrumpintai jie rašomi H1, H2, H3, H4. H5. H1 receptorius yra ant putliųjų ląstelių ir kraujo bazofilų. H2 receptoriai aptinkami ant skrandžio liaukų parietalinių ( pasieninių)  ląstelių, H3 – ant nervinės sistemos ląstelių – neuronų.
       Putliųjų ląstelių granulės (grūdeliai) turi bent 20 biologiškai aktyvių medžiagų, ir visos jos tarsi išsipila, kai vyksta alerginė reakcija. Kita veikli medžiaga, kuri išsiskiria iš sužadintos ląstelės yra heparinas. Visos kitos išsiskyrę medžiagos sukelia uždegimą. Tačiau tai ne toks uždegimas, kurį mes įsivaizduojame, dažniausiai manome, kad tai šio uždegimo pradas yra infekcija, tačiau tai ne tai.
       Dar senovėje buvo išsiaiškinta, kad uždegimui būdingi keturi požymiai: paraudimas, patinimas, karštis ir skausmas. Medžiagos, kurias išskiria putliosios ląstelės yra galingi uždegimo veiksniai, kurie kartu veikdami sukelia daugybę nepageidaujamų reiškinių organizme. Visa tai sudaro puokštę alerginių ligų simptomų, kuriuos atpažinti sugeba tas, kuris gerai išstudijavo alerginio proceso mechanizmus.